- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- ATP-52-361/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.6Administracinio poveikio priemonės (ANK 27 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nubaustas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 4 mėnesiams už tai, kad 2016 m. birželio 25 d., 15.18 val., prie prekybos centro ,,Aibė“, Šnaukštų k., Klaipėdos r., vairavo automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus, 2,6 promilių girtumo laipsnis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliantas skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio mėn. 9 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Argumentuoja, jog teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus. Pareigūnė A. B. nurodė, kad atvykusi į įvykio vietą, ji pamatė apie 5–7 asmenis, kurie jai nurodė, kad automobilį vairavo moteris (3.52–3.59 teismo posėdžio įrašo minutė), tačiau byloje moters tapatybė nenustatyta. Neaišku kuo remiantis nutarime teigiama, kad neva moterį įspėjus dėl melagingų parodymų davimo, ji pasišalino, nes tokių faktų byloje nėra. Teismas nurodydamas, kad A. P. neigė vairavęs, tuo pačiu nurodo ir priešingai, t. y, jog jis prisipažino neblaivus vairavęs automobilį. Dėl pareigūnų aplaidumo, alkotesteriu tikrintos moters asmenybė nebuvo nustatyta, todėl teismas privalėjo patvirtinti arba paneigti aplinkybę, kas būtent vairavo apelianto automobilį. Be to, pareigūnė A. B. parodė, jog jos kolega neužsirašė tikrintos moters asmens duomenų“ (3.32–6.31 teismo posėdžio įrašo minutė). Nors pažymėjęs, kad pareigūnas M. G. patvirtino A. B. parodymus, tačiau teismas nepašalino kaip liudytojais apklaustų pareigūnų parodymų prieštaravimų. A. B. teigė, kad pažeidėjas pripažino vairavęs automobilį, tačiau jos kolega M. G. paaiškino, jog vyriškis neprisipažino, kad vairavo (21.39 teismo posėdžio įrašo minutė). Teismas nesirėmė, nevertino liudytojo P. M. parodymų, nors jis paaiškino, kad A. P. prašė parvairuoti automobilį nepažįstamos moters. Liudytojas E. B. paaiškino, kad automobilio variklis kaukė, ratai sukosi, bet važiuoti nepavyko, tačiau tokios aplinkybės byloje nėra nustatytos, nes liudytojas matė sėdinčius automobilyje du vyrus, o jų detalizuoti negali, todėl kas tiksliai įvairavo automašiną ant šaligatvio bortelio pasakyti negalėjo. Teigia, jog apeliantas nevairavo automobilio, o tik bandė išimti iš automobilio užvedimo spynelės užlaužtą raktą. Iš automobilio fotonuotraukos matyti, jog be techninės pagalbos automobilis judėti negalėjo, taigi net negalėjo būti vairuojamas ir apeliantas jo nevaldė, t. y. neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurių pagrindu būtų reikėję jį valdyti (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 73 dalis). A. B. nurodė, kad kalbant su pažeidėju jis pasakęs, kad mėgino išvažiuoti ir tai buvo įrašyta diktofone, tačiau diktofono įrašas prie bylos nepridėtas. M. G. nurodė, kad girtumo matavimo prietaisas buvo techniškai netvarkingas, jis apie tai informavo budėtoją, prašė iškviesti pagalbą su kitu techniškai tvarkingu girtumo matavimo prietaisu (25.42 teismo posėdžio įrašo minutė). Teismas neįvertino aplinkybės, kad alkotesteris buvo netvarkingas. Teismas nurodė, kad alkotesteris pripažintas tinkamu naudoti, nors tokių duomenų byloje nėra. Teismui nebuvo pateikta informacija iš policijos apie alkotesterio tinkamumą naudoti, nebuvo pateikta jo instrukcija bei duomenys apie atliktas jo kalibravimo patikras bei techninę būklę. Teismas pažeidė (duomenys neskelbtini) 257, 284 straipsnių nuostatas, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, galbūt turėjo išankstinę nuostatą, nes nutarimą priėmė diena ankščiau nei buvo nusprendęs. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Bylos nagrinėjimo metu abejonės ar prieštaravimai dėl kaltumo turi būti pašalinti, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Nesilaikydamas minėto teisinio reguliavimo, teismas padarė esminį procesinių normų pažeidimą, todėl nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu su skundu nesutinka, nutarimą prašo palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Mano, jog teismas visapusiškai įvertino ginčo įvykio aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas ginčija padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, motyvuodamas tuo, jog byloje nenustatyta aplinkybė, jog jis neblaivus vairavo automobilį, o priešingą teismo išvadą vertina kaip abejotiną, nes apelianto girtumas nustatytas techniškai netvarkingu alkotesteriu. Teigia, jog vairavimo aplinkybė grindžiama prieštaringais liudytojų policijos pareigūnų A. B. ir M. G. parodymais bei neįvertinus liudytojo P. M. parodymų turinio. Apie įvykį policijai pranešęs E. B., apklausiamas kaip liudytojas parodė, jog matė apelianto automobilyje sėdinčius du vyrus, tačiau jų detalizuoti negalėjo ir kas tikslai užvažiavo ant šaligatvio bortelio pasakyti negalėjo. Be to, moteris į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams prisistačiusi, kaip vairavusi apelianto automobilį asmuo, nenustatyta ir dėl to kalti patys pareigūnai.
Taigi, apeliantas nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir reikalauja priimti tokį sprendimą, kuris atitiktų būtent jo interesus, t. y. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl vairavimo neblaiviam jam nutraukti. Tačiau, susipažinęs su apylinkės teisme 2016-09-30, 2016-10-24 ir 2016-11-16 vykusių teismo posėdžių protokolų turiniu, išanalizavęs policijos pareigūnų A. B., M. G., taip pat liudytojų E. B. ir P. M. parodymų turinį, įvertinęs kitų byloje surinktų duomenų visetą, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams ir išvadai, jog A. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
Apelianto argumentai, jog jis nevairavo automobilio yra neįtikinantys ir vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija.
Pažeidimo užfiksavimo metu, t. y. 2016-06-25, 15 val. 18 min., pareigūnui M. G., surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. P. paaiškino, jog automobilio nevairavo, o tik bandė išvažiuoti iš pakelės griovio, nes automobilis buvo užstrigęs (b. l. 4–5). Ginčo dėl to, jog A. P. girtumas sertifikuotu alkotesteriu užfiksuotas būtent įvykio vietoje ir ne 13.08 min., o po 15 val., pareigūnams M. G. ir A. B. atvykus į įvykio vietą, nėra. Taigi vien dėl to, jog pareigūnų alkotesteris parodė ne faktinį pūtimo į alkotesterį laiką, nesudaro pagrindo netikėti ar abejotinais vertinti A. P. neblaivumo rodmenis. Pažymėtina, jog laiko nustatymas alkotesteryje yra tik techninis veiksmas, kuris jokios įtakos ar reikšmės ir pan. blaivumo rodmenų teisingumui neturi. Juolab šiuo atveju policijos naudoto alkotesterio patikra buvo atlikta 2016-05-02 ir galiojo iki 2016-11-02 (b. l. 26).
Teismo įsitikinimą, jog A. P. pažeidimą padarė būdamas neblaivus, sustiprina minėtų pareigūnų parodymai, jog A. P. įvykio vietoje buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas (b. l. 6). Pagrindo netikėti A. B. parodymais, jog <...> A. P. įvykio vietoje prisipažino, kad sėdo už vairo neblaivus. Jis sutiko su pažeidimu; <.... sakė, jog jis įvažiavo taip <...>, teismas neturi (b. l. 33–37). Priešingai nei teigiama skunde, pagrindo teigti, jog minėtų pareigūnų parodymai prieštaringi, teismas neturi. M. G. parodymai, kad jis ir jo kolegė A. B. nematė, jog A. P. vairavo neblaivus, savaime nepaneigia liudytojo E. B., t. y. asmens telefonu informavusio policiją apie tai, jog neblaivus asmuo važinėjasi automobiliu, parodymų patikimumo ir objektyvumo. Be to, į įvykio vietą atvykusius pareigūnus pasitiko 5–7 žmonių grupė, todėl M. G. objektyviai galėjo ir negirdėti kolegės A. B. pokalbio su A. P..
Skunde teigdamas, jog apylinkės teismas nevertino liudytojo P. M. parodymų, kad A. P. prašė parvairuoti automobilį nepažįstamos moters, apeliantas iš esmės ignoruoja paties jo minėtų pirminių žodinių ir raštiškų paaiškinimų pareigūnams, jog jis buvo neblaivus ir vairavo automobilį, turinį. Be to, remiantis vien liudytojo P. M. parodymais atmesti ar suabejoti tuo, kad A. P. būdamas neblaivus vairavo automobilį, apylinkės teismas neturėjo ir šiuo metu teigti priešingai pagrindo neturi. Beje šis liudytojas nurodė, jog yra A. P. kaimynas ir į įvykio vietą atėjo su juo. Taigi, nukreipdamas įtarimus nuo A. P. į neva moterį, kuri vairavo automobilį, jis siekė palankaus jam rezultato, o ne objektyvių, nešališkų įvykio aplinkybių atskleidimo.
Aplinkybė, jog apelianto automobilis negalėjo išvažiuoti (buvo užklimpęs) iš parduotuvės kiemo, nepaneigia ginčo vairavimo fakto. Be to, liudytojas E. B. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė į teismo posėdžių salėje buvusį A. P. kaip asmenį, kurį jis matė sėdintį už vairo ir bandantį išvažiuoti iš aikštelės ir būtent A. P. įvykio vietoje parodė pareigūnams kaip asmenį vairavusį automobilį. Pagrindo abejoti šio liudytojo pranešimo policijai bei parodymų teisme teisingumu, teismas neturi. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi ir šio liudytojo parodymais.
Kiti skundo argumentai, jog pareigūnai nenustatė moters neva vairavusios apelianto automobilį jo paprašyta, nepaneigia apelianto kaltės. Pažymėtina, jog A. P., būdamas ginčo automobilio savininku, turėjo pareigą pareigūnams, teismui pasakyti, kam jis iš tiesų leido vairuoti automobilį. Šių aplinkybių jis neatskleidžia ir skunde. Todėl vien tai, jog pareigūnams įvykio vietoje, moteris, kuri sužinojusi apie atsakomybę už melagingą liudijimą, pasišalino, nors pradžioje ir sakė vairavusi automobilį, nepaneigia būtent apelianto kaltės padarius priešingą teisei veiką.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apygardos teismas pastebi, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimą, padarė rašymo apsirikimo klaidą, t. y. vietoje nutarimo priėmimo dienos įrašęs 2016 m. gruodžio 9 d. datą, įrašė 2016 m. gruodžio 8 d. Atsižvelgiant į tai, jog apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. posėdyje aiškiai nurodė, jog procesinis sprendimas byloje bus priimtas 2016 m. gruodžio 9 d., 14.00 val. ir būtent nurodytu laiku skundžiamas nutarimas buvo paskelbtas, aptartas netikslumas nelaikytinas procesiniu pažeidimu, darančiu nutarimą negaliojantį ar leidžiantį suabejoti nutarimą priėmusio teismo nešališkumu (b. l. 41–44, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.