Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažinta kalta pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl 2006-04-09 nusikaltimo ir nuteista laisvės apribojimu 3 mėnesiams; pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl 2006-06-17 nusikaltimo ir nuteista laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, t.y. prie griežčiausios bausmės paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėta paskirta švelnesnė bausmė, ir galutinė bausmė paskirta 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2006-04-09 apie 9.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, klupdydama ant žemės iškeltomis rankomis mažametę dukrą S. J. bei tampydama S. J. už plaukų, sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, 2006-06-17, tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, savo bute, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, suduodama mažametei dukrai S. J. 4 kartus diržo sagtimi per koją, sukėlė jai fizinį skausmą.

Apeliaciniu skundu nuteistoji A. J. prašo nuosprendį jos atžvilgiu panaikinti, pagal LR BK 140 str. 2 d. išteisinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo, kad buvo pažeistos jos teisės į gynybą dėl iškviestų liudytojų parodymų, kurie nebuvo aptarti nuosprendyje, nes liudytoja E. K. teigiamai įvertino jos santykius su vaikais, jog iki 2006-03-10 jų santykiai buvo geri, bei ši liudytoja galėtų apibūdinti liudytoją A. B., o liudytoja R. Z. parodė, kad jos šeimą pažįsta daug metų, dažnai bendrauja ir jokių nesusipratimų ir pažeidimų bendravime su vaikais nepastebėjo. Apeliantė nurodo, kad šios liudytojos sutinka duoti parodymus teisme. Taip pat nurodo, kad liudytoja V. S., su kuria yra tik kaimynės ir jokių ryšių nepalaiko, savo parodymuose negalėjo nurodyti, jog matė mušant dukrą, be to, ši liudytoja penktame aukšte negali atskirti balsų, girdėti, kokiais negražiais vardais vadina dukrą ar kad abu jos vaikai yra „skerdžiami“. Su šia liudytoja ji turėjo nesusipratimą dėl triukšmo, muzikos, kuri trukdė apeliantės sūnaus sveikatai, nes jis buvo parsivežtas iš ligoninės, ir tai patvirtina Lieporių policijos nuovados dokumentas. Mano, jog tokie liudytojos V. S. parodymai yra kerštas prieš ją. Liudytoja R. L. ją neigiamai charakterizavo, nes su liudytojos vyru turėjo konfliktą dėl jai priklausančio rūsio, dėl ko patvirtina policijos dokumentas. Liudytoją A. B. prisiėmė pas save gyventi iš gailesčio ir jai reikėjo žmogaus, kuris padėtų prižiūrėti vaikus, kai ji išvykdavo gydytis ar nebūdavo namuose, A. B. sutiko su tokiomis sąlygomis gyventi. A. B. elgesyje matė daug trūkumų, tačiau netikėjo, kad jos ketinimai bus tokie žiaurūs: ji norėjo labai lengvai įsigyti apeliantei priklausantį turtą, po 2006-03-10 pradėjo vaikus nuteikinėti prieš apeliantę, kuri buvo po sunkios galvos traumos. Kadangi vaikams kritinis amžius, paauglystė, todėl juos buvo nesunku paveikti prieš apeliantę. Taip pat skunde nurodo, kad tuo metu dėl sveikatos būklės negalėjo pasirūpinti ne tik savo vaikais, bet ir pati savimi, nes po sunkios galvos traumos negalėjo išvykti gydytis į Lino sanatoriją ir toliau pratęsė gydymą Kauno klinikose, be to, specialisto išvadoje S. J. nerasta sužalojimo žymių. Nesupranta, kaip teismas galėjo ją pripažinti kalta ir nuteisti pagal LR BK 140 str. 2 d..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios A. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir baudžiamoji byla A. J. atžvilgiu nutrauktina (LR BPK 327 str. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apeliantės kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino A. J. kalta už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., tačiau apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, teismas nustatė, kad pasikeitė faktinės bylos aplinkybės ir dėl jų A. J. nebekelia pavojaus (LR BK 36 str.).

LR BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui asmeniui. Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad nepagrįstai pripažinta kalta bei prašo ją išteisinti. Byloje užfiksuotais nukentėjusiosios S. J. ir liudytojų parodymais nustatyta, kad A. J. dukters atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – tempdama už drabužių ir plaukų, klupdydama bei suduodama diržu sukėlė jai fizinį skausmą. Netikėti byloje esančiais liudytojų ir pačios nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja A. B. nurodė, kad A. J. elgesys su vaikais nesiskyrė nuo tėvų elgesio su vaikais kitose šeimose. Pati nukentėjusioji S. J. parodė, kad A. J. ją tempė už plaukų, tačiau neskaudžiai ir kad tuo momentu A. J. elgesiui įtakos turėjo jos patirta trauma. Būtent A. B. iniciatyva, Vaikų teisių apsaugos tarnybai pateikus pareiškimą, tapo žinoma apie A. J. šeimoje vykstantį smurtą. Teismo posėdyje nukentėjusioji ir liudytojai parodė, kad šiuo metu A. J. ir jos vaikų santykiai metus laiko yra geri, pagerėjo jų bendravimas, jie daugiau kalbasi, nebėra smurto, šeimoje yra pagarbos vieni kitiems, A. J. fizinė sveikata pagerėjo.

LR BK 36 str. numatyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika, dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Asmuo gali prarasti pavojingumą, jeigu padarius nusikalstamą veiką, nebekelia pavojaus. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvaus išorinio sąlygų, kuriose asmuo buvo iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, pasikeitimo, nepriklausomai nuo kaltininko sąmonės ir valios. Tačiau pasikeitimas turi taip paveikti kaltininką, nulemti tokius jo individualių savybių pasikeitimus, kurie leistų teisėjui ar teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmuo tapo nebepavojingu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykio metu A. J. buvo patyrusi galvos traumą, ką patvirtino medicininiai dokumentai, liudytojai ir nukentėjusioji, jog A. J. skundėsi galvos skausmais, vartojo vaistus, gydėsi ligoninėje. Dabartiniu metu tarpusavio santykiai šeimoje pasikeitė, pagerėjo A. J. fizinė sveikata, liudytoja A. B. parodė, kad nebegyvendama, matė A. J. vaikščiojant kartu su vaikais, pati nukentėjusioji parodė, kad ji pradėjo klausyti mamos ir jos santykiai su mama pagerėjo. Jau pirmosios instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, nukentėjusioji parodė, kad jos mama - A. J., ja rūpinasi, jos nebesipyksta ir geriau sutaria (b.l. 183, t. 1). Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nuteistosios A. J. sveikatos problemos – patirta galvos trauma, vartojami vaistai, tačiau šiuo metu byloje nustatytos aplinkybės yra pasikeitusios, dėl ko nuteistoji A. J. tapo nebepavojinga. Todėl A. J. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina asmeniui praradus pavojingumą dėl aplinkybių pasikeitimo (LR BK 36 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 12 d. nuosprendį dėl A. J. pripažinimo kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., panaikinti. A. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 36 str. pagrindu, kai asmuo prarado pavojingumą dėl aplinkybių pasikeitimo ir baudžiamąją bylą nutraukti (LR BPK 303 str. 4 d.). Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.