Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjo reikalavimas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo išskirtas į atskirą bylą.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Šiaulių TI pareigūnų veiksmais (neveikimu) laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 4 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas tvirtino, kad kameroje nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais garantuojamo ploto norma. Didelę dalį vietos užėmė baldai ir sanitarinis mazgas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas dėl minimalaus ploto) 2.2 punkte nurodytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Minėtos nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017).

Kaip matyti iš Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2021 m. rugsėjo 22 d. pažymos Nr. 60-24119 dėl I. M., pareiškėjas Šiaulių TI visą skundžiamą laikotarpį – nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 4 d. – buvo laikomas 98 kameroje; iš viso joje buvo laikomi 4–5 asmenys (kameros plotas 19,87 kv. m). Darytina išvada, kad vienam 98 kameroje laikomam asmeniui tekęs plotas buvo nuo 4,97 kv. m iki 3,97 kv. m.

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į Įsakymo dėl minimalaus ploto 2.2 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog kameroje nebuvo tinkamo apšvietimo ir ventiliacijos; oro temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų; sienos ir lubos buvo pasidengę pelėsiu; vietomis nuo sienų buvo nusilupę dažai.

Reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, apšvietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Pažymėtina, kad konkretūs parametrai natūraliam patalpų apšvietimui Higienos normoje HN 134:2015 nėra nustatyti.

Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 punktas). Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (34 punktas).

Atsakovės atstovas savo atsiliepime nurodė, kad kamera pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrinta dėl jos atitikties / neatitikties higienos normos reikalavimams, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota. Kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog kameroje nėra ventiliacinės sistemos, kamera vėdinama per langus. Taigi, byloje nėra ginčo, jog kamerą buvo galima vėdinti per langą, todėl konstatuojama, kad Šiaulių TI užtikrino pareiškėjo teisę atlikti bausmę vėdinamoje patalpoje, kaip numatyta Higienos normos HN 134:2015 17 punkte.

Iš 2020 m. sausio 22 d. Turto valdymo skyriaus pažymos Nr. 62-33 duomenų matyti, kad 98 kameroje remonto darbai buvo atliekami nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. vasario 22 d. (b. l. 32–40), kaip matyti iš Saugumo valdymo skyriaus 2021 m. rugsėjo 22 d. pažymos Nr. 60-24119, pareiškėjas buvo apgyvendintas jau suremontuotoje kameroje (b. l. 18–20). Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad gyvenamosiose kamerose veikia dirbtinis apšvietimas, kuris užtikrinamas dviejų sekcijų 200 lx lempomis. Turto valdymo skyriaus pažymos Nr. 62-33 5 punktas patvirtina, kad 98 kameroje sutvarkytas dieninis apšvietimas, sudėtos naujos dieninės lempos (b. l. 33). Nors pareiškėjas tvirtino, kad apšvietimas buvo per silpnas, tačiau teismas neturi pagrindo tikėti tokiu teiginiu. Byloje esanti Resocializacijos skyriaus 2021 m. rugsėjo 20 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas į tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymais ir skundais ginčo laikotarpiu nesikreipė (b. l. 41). Taigi nesant duomenų, jog kameroje buvo netinkamas apšvietimas, atsakovės atstovui pateikus duomenis, jog kameroje buvo pakeistos lempos, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas atliko bausmę esant netinkamam apšvietimui. Atsižvelgiant į tai, kad buvo sudėtos naujos dieninės lempos, ir į atsakovės atstovo argumentus, kad kamerose apšvietimas užtikrinamas dviejų sekcijų lempomis, atmetami pareiškėjo argumentai, kad lempos kameroje buvo be gaubtų.

Atsakovės atstovui nepateikus jokių duomenų apie kameros temperatūrą konstatuojama, kad Šiaulių TI pažeidė Higienos normos HN 134:2015 16 punktą.

Kaip minėta, Higienos norma HN 134:2015 34 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 punktas nustato, kad, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 73.6 punktas nurodo, kad nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Higienos norma HN 134:2015 37 punkte nustatyta, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės – šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai. Teismo vertinimu, už gyvenamųjų patalpų švarą yra atsakingi nuteistieji. Be to, byloje yra pateiktas Šiaulių tardymo izoliatoriaus (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planas, kuris patvirtina, kad kameros kasdieną yra ne tik valomos, bet ir dezinfekuojamos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dviaukštėse lovose nebuvo įrengta kopėtėlių, todėl jam buvo sunku užlipti į lovos antrą aukštą.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ 9.2 punkte nurodyta, kad tardymo izoliatorių kameros turi būti aprūpintos metalinėmis lovomis. Pažymėtina, kad nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, nei jokiame kitame teisės akte nėra numatyta, kokios lovos turi būti kamerose ir kad dviaukštėse lovose turi būti įrengtos kopėtėlės ar atlošai, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl lovose neįrengtų kopėtėlių ir atlošų atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, kamerose nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai.

Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Taisyklės), 2 punkte nurodyta, kad šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Taisyklių 12.11 punktas numato, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktą, elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas yra pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe, kuri saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl įstaigos paveldosauginio statuso kapitalinis remontas negalimas, teismas neturi pagrindo konstatuoti Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Pareiškėjas nurodė, kad naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas privatumas, nes sanitarinis mazgas nuo kameros buvo atskirtas sienele ir pakabinta užuolaida.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 punkte numatyta, kad, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm arba ne mažiau kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Byloje esanti Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelė (b. l. 21, 22) ir fotonuotrauka patvirtina, kad 98 kameroje sanitarinis mazgas atskirtas mūrine pertvara. Pats pareiškėjas nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo likusios patalpos atskirtas užuolaida. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros dalies užuolaida yra pakankamas, kad užtikrintų pareiškėjo privatumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-164-261/2021, 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-776-602/2021 ir kt.). Konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas taip įrengtoje kameroje, jog naudojantis sanitariniu mazgu pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas.

Pareiškėjas skunde reiškia pretenzijas, jog buvo tupimas klozetas ir iš jo sklido nemalonus kvapas.

Pareiškėjas prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.