Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. M. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios specialistės 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 10-AT1-7413, kuriuo buvo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė I. G. 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 straipsnio 1 punktu, nusprendė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dėl pažeidimo, numatyto ATPK 181³ straipsnyje. Nutarime nurodyta, kad 2016-08-09 registruotas D. M. skundas, nurodant, jog pagal nustatytą laikinąją bendravimo su vaiku tvarką buvusi sugyventinė S. F. trukdo bendrauti su jų nepilnamečiu sūnumi K. M.. Apklausta S. F. nurodė, jog vyksta skyrybų procesas, teismo nutartimi yra nustatyta laikinoji tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Ji niekada nedraudė sūnui bendrauti su tėvu, niekuomet nesiėmė piktybiškų veiksmų, kad pastarieji nesimatytų. Prieš išvykdama su sūnumi atostogauti, informavo D. M. SMS žinute, taip pat pranešė ir apie grįžimą. Nutarime nurodyta, jog su S. F. įvyko prevencinio pobūdžio pokalbis. Priimtame nutarime nurodyta, jog teismo sprendimas, kuriuo nustatyta bendravimo su tėvais tvarka, yra vykdomasis dokumentas. Pažeidus nustatytą tvarką, ieškovo prašymu antstolis turi surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo aktą dėl teismo sprendimo nevykdymo bei kreiptis į teismą, prašant už vykdomojo dokumento nevykdymą vienam iš tėvų skirti baudą. Konstatuota, jog D. M. skunde nurodytos aplinkybės yra civilinės teisės dalykas, kadangi galimai pažeidžiamos ne vaiko, o vieno tėvų teisės, D. M. savo interesus gali ginti civilinio proceso tvarka.

Teismo posėdyje apklaustas skundą padavęs D. M. prašė jo skundą tenkinti, nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tirti iš naujo. Prašė remtis skunde išdėstytais argumentais. Jis policijai rašė ne vieną skundą, tačiau gavo tik formalius atsakymus, o galiausiai buvo priimtas nutarimas, neatlikus iš esmės jokio tyrimo, tik išklausius S. F. melagingus paaiškinimus. Jis nė karto nebuvo iškviestas į policijos įstaigą, jo niekas neapklausė, nesiaiškino konkrečių aplinkybių. vaiko nematė nuo 2016-07-03 iki rugsėjo vidurio. S. F. su vaiku leido pasimatyti tik po to, kai jis padavė teismui skundą. Pabrėžė, jog niekuomet nežino, kur konkrečiai yra jo vaikas, kadangi S. F. vis aiškina, kad arba ji su vaiku atostogauja, nenurodydama nei konkrečiai kur, nei konkretaus laikotarpio, arba tai, kad sūnus serga. Ji jam tvirtino, kad liepos mėn. atostogaus, nors, kaip matyti, vaikas lankė darželį. Taip pat sūnus į darželį ėjo ir tuomet, kada jam S. F. nurodė, kad vaikas serga ir jis negalės teismo nustatytu laiku pasimatyti su juo. Darant dirbtines kliūtis jo pasimatymui su sūnumi, kenčia vaiko interesai bendrauti su tėvu. Vaikas su juo bendrauja noriai, abu turiningai leidžia laisvalaikį (eina į būrelius, lanko vaikiškus spektaklius, būna lauke, parkuose), išsiskiriant kalbasi apie tai, kada vėl susimatys. Nors rugsėjį pasimatė po gana ilgo laikotarpio, sūnus jį priėmė noriai, buvo pasiilgęs.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Bylos nutraukimas ATPK 250 straipsnyje numatytais pagrindais gali būti grindžiamas tik tuomet, kai nustatomos aplinkybės, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną darančios negalimą.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, patikrinęs skundžiamą policijos nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos S. F. buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, o to padaryta nagrinėjamu atveju nebuvo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog D. M. yra pateikęs visą eilę skundų, nurodydamas, įvairias aplinkybes dėl trukdymo jam matytis su vaiku. Paskutiniu (2016-08-09) skundu D. M. informavo, jog pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką sūnaus K. M. pasiimti negali, jo nematė nuo 2016-07-03, tiksliai nežino, kur yra pastarojo buvimo vieta, buvusi sugyventinė S. F. retkarčiais parašo, kad su sūnumi atostogauja, arba tai, jog vaikas serga. Gavę tokią informaciją, pareigūnai privalėjo aiškintis ir tirti nurodytas aplinkybes, kas iš esmės nebuvo daroma, o apsiribota tik S. F. paaiškinimu, kuriame ji nurodė niekada nedraudusi tėvui matytis su vaiku, teigė, jog D. M. paskutinį kartą sūnų matė 2016-08-04, pastarąjį informavo apie išvykimą atostogauti į Šventąją ir sugrįžimą atgal (b. l. 41). Iš medžiagos taip pat matyti, jog 2016-09-02 S. F. buvo įspėta, jog 2016 m. liepos mėn. galimai neleido D. M. bendrauti su sūnumi K. M.. Prevencinio pokalbio metu S. F. buvo išaiškinta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išaiškinta, jog už tokios pareigos nesilaikymą gali kilti atsakomybė pagal ATPK 181, 181³ straipsnius (b. l. 42, 43).

Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Savo ruožtu vaikas, kurio tėvai gyvena atskirai, taip pat turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų, kas numatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje. Šiuo atveju iš D. M. skundų, kuriais jis kaip tik ir kreipėsi į policijos įstaigą, buvo nurodyta visa eilė aplinkybių, jog galimai buvo pažeista vaiko teisė matytis su atskirai gyvenančiu tėvu. Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnas net neapklausė skundą padavusio asmens ir nesiaiškino aplinkybių, ar K. M. išties negalėjo bendrauti su savo tėvu D. M. teismo nustatytu laiku ir tvarka. Tuo atveju, jeigu tokie faktai objektyviai egzistavo, galima manyti, jog buvo pažeista įstatymo garantuota vaiko teisė tiesiogiai bendrauti su tėvu. Šiuo atveju skundžiamame nutarime pareigūnas, neatlikęs jokio tyrimo, padarė išvadą, jog D. M. skunde nurodytos aplinkybės yra civilinės teisės dalykas ir nurodė, jog galėjo būti pažeistos nebent paties D. M. tėvo teisės, kurias jis gali ginti civilinio proceso tvarka. Tokia nutarimo išvada, atsižvelgiant į paties pareigūno nurodytą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnį, yra prieštaringa. Pažymėtina, jog D. M. su skundu kreipėsi ne dėl teismo sprendimo nevykdymo, o, be kita ko, ir dėl pažeistos vaiko teisės bendrauti su tėvu. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2016-09-02 nutarimu S. F. buvo įspėta dėl neleistino elgesio, kadangi galimai neleido 2016 m. liepos mėn. D. M. bendrauti su sūnumi (b. l. 42). Šiuo atveju susidaro dviprasmiška situacija – pareigūnė įspėja S. F., kad ši galimai neleidžia sūnui ir tėvui visą mėnesį bendrauti, nors vėliau, priimant skundžiamame nutarime, daroma išvada nesant jokių vaiko teisių pažeidimų. Iš S. F. paaiškinimo taip ir neaišku, kaip konkrečiai vyko sūnaus ir tėvo bendravimas 2016 m. liepos mėn., kaip buvo ir ar iš viso buvo aptartas vaiko bendravimas su tėvu atostogų metu. Sprendžiant klausimą, ar S. F. veiksmais buvo pažeista teisė mažamečio K. M. teisė bendrauti su tėvu, būtina įvertinti ir Vilniaus lopšelio-darželio „Pumpurėlis“ pateiktus duomenis apie vaiko lankymąsi ugdymo įstaigoje. Antai, iš D. M. pateikto susirašinėjimo su S. F. matyti, jog pastaroji SMS trumposiomis žinutėmis informuoja, kad su sūnumi liepos mėn. (nuo liepos 2 d. arba liepos 5 d.) atostogaus, išvyks trims savaitėms, nors, kaip matyti iš pateiktos pažymos, K. M. liepos mėnesį lankė darželį, jame buvo liepos 4, 5, 8, 11, 15, 18, 25 ir 29 d. (beje, tarp nurodytų dienų iš esmės nėra tų, kuriomis vaikui priklausė bendravimas su tėvu) (b. l. 26, 27).

Dėl anksčiau išdėstytų argumentų laikytina, kad šioje byloje nebuvo ištirtos esminės aplinkybės, dėl ko, atsižvelgiant į ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo medžiaga grąžintina papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. 10-AT1-7413 panaikinti, medžiagą grąžinti papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.