Telšių apylinkės teismo sprendimas

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui Ž. L. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie posėdį pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu, jokio prašymo dėl bylos nagrinėjimo nėra gauta, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje ieškovė savo reikalavimus palaikė. Tvirtino, kad po santuokos sudarymo su atsakovu gyveno gerai iki sūnaus gimimo, o po sūnaus gimimo pasikeitė į blogą pusę, pradėjo girtauti, metė darbą, sūnaus išlaikymui neskyrė jokių lėšų. Prieš pusantrų metų susirado kitą moterį ir išėjo gyventi atskirai. Nuo to laiko jis buvo aplankęs sūnų, tačiau išlaikymui jokių lėšų nedavė, jo ieško policija, nes buvo atvykę pareigūnai į jos namus. Apie bylos nagrinėjimą jam yra žinoma, nes apie tai jam sakė telefonu. Prašė ieškinį tenkinti, santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nustatyti sūnaus gyvenamą vietą su ja, nes ji nuomoja 2 kambarių butą, sąlygos geros, turi darbo vietą, gaunamos pajamos sudaro apie 970 litų, taip pat gauna socialines išmokas. Papildomai prašė priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymo skolą nuo pat sūnaus gimimo, nes atsakovas sūnaus išlaikymui nėra skyręs jokių lėšų.

Teismo posėdyje dalyvavęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos - Mažeikių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštaravo. Nurodė, kad atsakovas nepareiškė jokių pretenzijų, sūnaus auklėjimo nesidomi, prie sūnaus išlaikymo neprisideda. Prašė tenkinti ieškinį ir dėl lėšų sūnaus išlaikymui priteisimo, nes tai atitiks vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės paaiškinimo teismo posėdyje, pateiktų bylai dokumentų yra matyti, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2009 m. vasario 20 d. Telšių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.. Gyvenant santuokoje d. šalims gimė sūnus R. L., kuris šiuo metu gyvena su motina. Ieškovės gaunamos pajamos sudaro apie 970 litų, ji taip pat augina dvi nepilnametes dukras. Sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 500 litų. Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra prie Mažeikių rajono savivaldybės, faktinė gyvenamoji vieta nėra žinoma, atsakovas kaip dirbantis nėra registruotas. Atsakovas yra teistas už lėšų nemokėjimą sūnaus A. L. išlaikymui, baustas administracine tvarka, Telšių rajono apylinkės teismas yra paskelbęs atsakovo paiešką administracinėje byloje, nes jam yra paskirtas administracinis areštas, iš jo taip pat konfiskuotas automobilis. Santuokoje registruojamo nekilnojamo ir kilnojamo turto nėra įgyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 5 dalies nuostata “sutuoktinių teisės šeimoje lygios” reiškia, kad sudarius santuoką sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę tarpusavio santykiuose, santuokos trukmės ir jos nutraukimo klausimais. Vadinasi, kada vienas iš sutuoktinių, naudodamasis savo teise kategoriškai pareiškia savo valią santuoką nutraukti ir toliau nuosekliai to siekia, ši jo teisė neturėtų būti priklausoma nuo subjektyvaus kito sutuoktinio nusistatymo, kito sutuoktinio bandymu visais būdais išlaikyti santuoką, nors ir toliau pažeidinėjant sutuoktinio pareigas.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nekeitė savo nuostatos dėl santuokos nutraukimo, tvirtino, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas būtent jos sutuoktinis. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dažnai vartojo alkoholį, negrįždavo į namus, vartojo psichologinį smurtą jos atžvilgiu, buvo ginčų ir barnių iniciatorius, kurie vykdavo nepilnamečio sūnaus akivaizdoje, neskyrė lėšų sūnaus išlaikymui. Atsakovas dėl santuokos nutraukimo teismui jokių prieštaravimų nepateikė, jam žinoma apie teisminį procesą, apie kurį jam pranešė ieškovė telefonu.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.110 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas yra nebegalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina. Ieškovas pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Teismas nustatė, jog atsakovas Ž. L. namuose kėlė triukšmą ir barnius būdamas neblaivus, kurie vykdavo net nepilnamečio sūnaus akivaizdoje, kas darė neigiamą poveikio vaiko vystymuisi. Teismas daro išvadą, kad šeimoje nėra sutarimo, sutuoktiniai nepalaiko santuokinių ryšių, ką patvirtino ieškovė, atsakovas neskiria materialinės paramos šeimai, paliko šeimą ir kartu negyvena, yra teistas (27-29 b.l.), pažeidinėja viešąją tvarką, dėl ko jam paskirtas administracinis areštas (33-34 b.l.), taip pat skirtos didelės administracinės baudos (30-31 b.l.), konfiskuotas automobilis (33-34 b.l.), todėl laikytina, kad akivaizdžiai pažeidė sutuoktinio pareigas tinkamai elgtis šeimoje, prisidėti prie šeimos išlaikymo, būti padoriu žmogumi, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.), nes pažeidė Lietuvos Respublikos CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose nustatytas normas.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė “Laureckienė” (CK 3.69 str. 2 d. ).

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 str., (duomenys neskelbtini) str. ).

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.).

Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir nustačius, kad nepilnamečio sūnaus R. L., gim. d. auklėjimu ir priežiūra labiau ir geriau rūpinasi mama, darytina išvada, jog jo gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, dėl ko prieštaravimų nepareiškė ir pats atsakovas.

Atsakovas nėra prašęs nustatyti su vaiku bendravimo laiką, o ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl sūnaus bendravimo su tėvu, todėl bendravimo laikas nenustatytinas.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves ir pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Kartu įstatymas numato, kad jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (Įstatymo 21 str. 2 d.). Šiuo metu sąlygos nepilnamečiui R. L. yra sudarytos dabartinėje motinos gyvenamoje vietoje, nes atsakovas sūnaus auklėjimu nesirūpina.

Bylos duomenimis nustačius, jog atsakovas Ž. L. iš tiesų nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų, atsižvelgiant į atsakovo materialinę padėtį, į tai, kad jis yra jaunas ir darbingas, gali dirbti ir gauti pajamas bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymas priteisti išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį yra argumentuotas, priteisus tokią sumą nebus akivaizdžiai išlaikymo našta perkelta ant tėvo pečių, nes ieškovė šiuo metu dirba, gauna pajamas, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas, priteistinas išlaikymas po 250 litų sūnaus R. L. išlaikymui iki jo pilnametystės, nuo ieškinio teisme priėmimo dienos (CK 3.196 str.).

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Vadovaujantis LR CK 3.208 str., kas mėnesį mokamos periodinės išmokos gali būti indeksuojamos kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Taikytinas Lietuvos Respublikos CK 3.190 str. ir nustatytinas uzufruktas, kad vaikui skirtos lėšos, jo būsimas turtas būtų tvarkomas pagal įstatymą.

Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 15 d. iki ieškinio padavimo dienos po 250 litų kas mėnesį. LR CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už tris metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, nes atsakovas nuo pat sūnaus gimimo jam neskyrė jokio išlaikymo.

Kadangi ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji yra atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo, nes santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Iš atsakovo išieškotinos išlaidos: už santuokos nutraukimą 144,00 Lt; lėšų priteisimą sūnaus išlaikymui 250 Lt x 1 vaikas x 12 mėn. x 3 % = 90,00 Lt, išlaikymo įsiskolinimą 255,00 Lt, viso iš atsakovo priteistina 489,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 385 straipsniais,

teismas nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2009 m. vasario 20 d. Telšių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr., tarp Ž. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė „R“), dėl vieno sutuoktinio (atsakovo) kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokinę pavardę „L“.

Santuoką laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Nustatyti nepilnamečio R. L., gim. d., gyvenamą vietą su motina R. L., jos pasirinktoje vietoje.

Priteisti materialinį išlaikymą iš atsakovo Ž. L., a.k. (duomenys neskelbtini), po 250,00 litų kas mėnesį mokomis išmokomis sūnaus R. L., gim. d. išlaikymui nuo 2013-03-19 iki jo pilnametystės sūnaus R. L. naudai.

P. R. L, a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus R. L., gim. d. priteistų lėšų turto administratore.

Priteisti materialinio išlaikymo skolą iš atsakovo Ž. L., a.k. (duomenys neskelbtini), po 250,00 litų kas mėnesį mokomis išmokomis sūnaus R. L., gim. d., nuo 2010-05-15 iki 2013-03-19 sūnaus R. L. naudai.

Priteisti iš atsakovo Ž. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 489,00 (keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.