Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. ir nukentėjusiojo M. R. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė

M. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016 m. lapkričio 15 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių bei būdamas baustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, pakartotinai vairavo automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (įvertinus alkotesterio matavimo 1,7 procentų paklaidą – 0,98 promilių girtumas). M. B. buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į posėdį jis neatvyko, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Plungės rajono apylinkės teismas 2016-12-09 nutarimu M. B. pripažino kaltu pagal ATPK 130² straipsnį ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 1 180 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) baudą su transporto priemonės Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas M. R., konfiskavimu.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B. ir nukentėjusysis M. R. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2016-12-09 nutarimą pakeisti ir vietoje paskirtos piniginės baudos M. B. paskirti trumpiausią sankcijoje numatyto administracinio arešto terminą be automobilio konfiskacijos. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo jiems abiem nedalyvaujant. Teismas nepagrįstai M. B. paskyrė griežtą piniginę baudą, kurios jis neįstengs sumokėti, todėl mano, kad yra pagrindas jam paskirti areštą. Be to, tvirtina, kad būtent tokia nuobaudos rūšis jam būtų teisinga. Nurodo, kad automobilį pasiėmė be savininko žinios

Dėl automobilio konfiskavimo nurodė, kad teismas visiškai nepasisakė dėl ATPK 26 straipsnyje numatytų sąlygų buvimo, nes tik esant nors vienai šiame straipsnyje numatytai sąlygai yra galimas kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas. Teismas nesuteikė teisės jam pateikti paaiškinimų, į bylos procesą jo neįtraukė ir apie teismo posėdį jam nebuvo žinom, todėl jam nebuvo žinoma apie jo galimą automobilio konfiskavimą. Patvirtina, kad nukentėjusysis apie tai, kad M. B. pasiėmė jo automobilį, nežinojo. Be to, nežinojo, kad M. B. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad jis yra matęs, jog M. B. vairuoja transporto priemonę, todėl net nepamanė, kad jis tokios teisės neturi. Taip pat tvirtina, jog M. B. automobilio raktelius pasiėmė be jo žinios, nes jis, matydamas, kad pastarasis yra išgėręs, jokiu būdu nebūtų leidęs jam važiuoti. Šiuo atveju teismas automobilio konfiskavimą paskyrė neatsižvelgdamas į sąžiningo automobilio savininko interesus. Byloje nėra duomenų paneigiančių tiek pažeidėjo, tiek nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apygardos teismas pažymi, jog 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, ir kurio 653 str., numatančio apygardos teismo sprendimus išnagrinėjus bylą dėl apeliacinio skundo, nebenumato galimybės panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, kuri buvo numatyta ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymo) (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 str. 4 d. nuostatas tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., ir veika nebuvo perkvalifikuota pagal ANK, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Taigi šiuo atveju, esant Įgyvendinimo įstatymo 5 str. 4 d. numatytoms sąlygoms, apygardos teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl apeliacinio skundo, vadovaujasi ATPK normomis.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo pakeisti jam teismo paskirtą nuobaudą – vietoje paskirtos piniginės baudos paskirti areštą be automobilio konfiskavimo. Nukentėjusysis taip pat prašo neskirti automobilio konfiskavimo, nes nėra nė vienos ATPK 26 straipsnyje numatytų sąlygų. Be to, nurodo, kad jam apie teismo posėdį nebuvo žinomo ir neturėjo galimybės teismui išdėstyti savo pozicijos bei įrodyti, kad jis nežinojo, kad su jo transporto priemone M. B. darys administracinį teisės pažeidimą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs M. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo išnaudotos visos įstatymo numatytos galimybės ir surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai, o apylinkės teismo nutarimas priimtas nesiremiant visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.

Kaip matyti, apeliaciniu skundu tiek pažeidėjas, tiek nukentėjusysis nesutinka dėl paskirtos nuobaudos. Už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą numatyta nuobauda yra skiriama su automobilio konfiskavimu, todėl būtina tiksliai išsiaiškinti su kokia transporto priemone buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, visiškai nepagrįstai nevertino ATPK 26 straipsnyje numatytų sąlygų, kurioms esant yra galimas kito asmens turto konfiskavimas, egzistavimo. Taigi konfiskavimas už pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, yra privalomas, tačiau siekiant konfiskuoti kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, būtina įvertinti ATPK 26 straipsnyje nurodytas sąlygas.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pažeidėjas, nors jam apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, nedalyvavo teismo posėdyje. Asmeniui, kurio automobilį teismas konfiskavo, apie teismo posėdį nepranešta ir jam apie priimamą nutarimą nebuvo žinoma. Pagal ATPK 273 straipsnį nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Šiuo atveju, konfiskavus nukentėjusiojo automobilį, jam būtų padaryta turtinė žala, todėl teismas, vadovaudamasis ATPK 280 straipsniu, privalėjo apie teismo posėdį pranešti automobilio savininkui ir jį į bylą įtraukti nukentėjusiuoju.

Apylinkės teismas, spęsdamas klausimą dėl kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, nepagrįstai transporto priemonės savininko neįtraukė į bylą, nepranešė jam apie bylos nagrinėjimą ir nepagrįstai nevertino ATPK 26 straipsnyje numatytų sąlygų buvimo. Teismas, neįtraukdamas M. R. į bylą nukentėjusiuoju ir betarpiškai neapklausęs jo, nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nei liudytojų, pažeidė žodiškumo ir betarpiškumo principų reikalavimus, o tai įrodo, kad teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų ir pažeidė ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus. Tokie pažeidimai laikytini esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde pažeidėjas kelia ir nuobaudos paskyrimo klausimą. Teigiama, kad teismas nepagrįstai jam taikė piniginę nuobaudą. Mano, kad jam buvo pagrindas skirti areštą. Pažymėtina, kad nustačius, jog pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra su esminiais pažeidimais, pasisakyti dėl nuobaudos skyrimo yra netikslinga, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Kadangi byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turės visas galimybes savo argumentus dėl nuobaudos skyrimo išdėstyti teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą. Apeliacinės instancijos teismas, vengdamas įtakoti būsimą teismo sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nepasisako.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, spręsdamas klausimą dėl administracinių teisės pažeidimo pagrįstumo po šio kodekso įsigaliojimo, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu, privalo spręsti galimybę pažeidėjui inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, perkvalifikuoti pagal ANK numatytą administracinių nusižengimų požymius atitinkančią veiką. Nustačius, jog egzistuoja Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatyme numatyti atvejai, kada pažeidimas turi būti perkvalifikuojamas pagal ANK, administracinio teisės pažeidimo teisena turi vykti pagal ANK (Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 3, 4 d.).

Esant išdėstytiems argumentams Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla perduodama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Plungės rajono apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.