Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

Zbignevas (Zbignev) Puško a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ignalinos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, Vilniaus r., vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 310 str. 1 d.,

I. Ž. (I. Ž.) a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, Vilniaus r., našlys, dirbantis Vilniaus r., Nemenčinės seniūnijoje darbininku, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 310 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. P. 2016-06-24 laikotarpiu nuo 17 val. iki 20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, I. Ž. atvedus į jo namus, esančius Vilniaus r., Nemenčinėje, (duomenys neskelbtini), savo šunį – baltos spalvos beveislę kalytę vardu „Maša“ ir paprašius šunimi „atsikratyti“, t. y. jį nužudyti, 2016-06-24 apie 20.30 val. turėdamas tikslą nuskandinti I. Ž. priklausantį šunį, nusivedė jį į Neries upę, esančią Vilniaus r., Nemenčinėje, bei tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, rankomis panardinęs į vandenį šunį laikė, kol šuo nuskendo. Tokiu būdu, veikdamas kartu su I. Ž., žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas žuvo.

Z. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jo pažįstamas, kurį vadina J., gyvenantis Nemenčinėje bendrabutyje, (kaip iš įtarimo sužinojo, jis yra I. Ž.) apie du mėnesius iki šuns paskandinimo daug kartų prašė, kad jis „atsikratytų“ J. šunimi, t. y. šunį nužudytų. I. Ž. prašė, kad šunį nuskandintų. I. Ž. ilgai zirzė, prašė ir galiausiai jis sutiko. I. Ž. neaiškino, kodėl jis pats negali atsikratyti šunimi. Taip pat, I. Ž. neaiškino, kodėl jis nori, kad šuo būtų nužudytas. 2016-06-24, tikslaus laiko nepamena, apie 20 val., I. Ž. atėjo pas jį į namus, esančius Vilniaus r., Nemenčinės mstl., (duomenys neskelbtini), ir atvedė šunį bei paprašė dar kartą, kad jis paskandintų šunį. Tai buvo maža baltos spalvos beveislė kalytė. Jis sutiko. I. Ž. jam už tai nei pinigų, nei ko nors kito nesiūlė. Jis tiesiog sutiko, nes I. Ž. ilgai prašė ir jam atsibodo. I. Ž. paliko jam savo šunį ir išėjo. Jis, vesdamas už pavadžio šunį, nuėjo iki Neries upės Nemenčinės. Įbrido su šunimi į vandenį ir rankomis panardinęs šunį į vandenį laikė, kol šuo nuskendo. Kai šuo neberodė gyvybės ženklų, jis šuns kūną ištraukė ir padėjo žolėse prie kranto. Prie šuns jokio maišo nerišo, šunį paskandino laikydamas rankomis jį panardinęs po vandeniu. Dėl padaryto gailisi (39-40, 45-46 b. l.);

I. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad paprašė pažįstamo Z. P., kad pastarasis „atsikratytų“, t. y. nužudytų jo šunį. Šuo buvo baltos spalvos, mažas, beveislis, 4,5 metų amžiaus. Tai buvo kalytė vardu Maša. Šuo buvo sveikas, šuniukų nesilaukė. Šiuo metu jis augina dar vieną mažą juodos spalvos šunį, kurį atsivedė Maša, jam yra 9 mėnesiai. Jis minėtu šunimi rūpinasi ir nieko blogo šuniui tikrai nepadarys. Pastaruosius 3 metus bendrabučio, kuriame jis gyvena, kaimynai skundėsi, kad jo šunys loja ir atlieka gamtinius reikalus bendroje laiptinėje. Jis neapsikentė nuolatinių kaimynų skundų, todėl nusprendė, kad Mašos reikia „atsikratyti“, t. y. ją nužudyti. Kai kaimynai pradėjo skųstis, tai mažo juodo šuniuko dar nebuvo, todėl pastarojo jis nusprendė neliesti. Jam pačiam buvo gaila savo šuns, todėl paprašė pažįstamo Z. P., kad pastarasis visam laikui „atsikratytų“ Mašos. Sakydamas, kad visam laikui „atsikratytų“, turėjo omenyje, kad nužudytų. P. Z. P. ne vieną kartą, kol pastarasis sutiko. Pokalbio metu jie aptarė, kad šunį reikėtų paskandinti. 2016-06-24 po pietų, tikslaus laiko nepamena, gali būti apie 17 val., jis nuėjo pas Z. P., gyvenantį adresu Nemenčinėje, (duomenys neskelbtini), priešais mokyklą. P. Z. P. su pavadžiu nusivedė ir Mašą. Z. P. paprašė, kad jis „atsikratytų“, t. y. nužudytų, jo šunį ir Z. P. sutiko. Neatsimena, ar šį kartą jie kalbėjo, kad šunį reikia paskandinti. Apie tai, kad reikia paskandinti, buvo kalbėję anksčiau. Šunį jis paliko Z. P., o pats nuėjo namo. Dėl padaryto gailisi. Nežino, kodėl taip pasielgė. Dabar jam labai gaila jo šuns (23-24, 29-30 b. l.);

K. Z. P. ir I. Ž. kaltę, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 str. 1 d., be jų pačių prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Iš byloje esančio 2016-06-24 Vilniaus AVPK Vilniaus rajono policijos komisariato VPS PP Nemenčinės PN vyrens. tyrėjo G. I. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-06-24 apie 20.30 val., gautas E. R. pranešimas, kad Nemenčinėje prie naujo tilto, Neries upėje aptiko nuskandintą kaimyno I. Ž. baltos spalvos šunį. Įtaria, kad šunį paskandino pats šeimininkas (2 b. l.);

Iš byloje esančio 2016-06-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Vilniaus r., Nemenčinės mstl., Kranto g., Neries upės pakrantė. Į įvykio vietą patenkama važiuojant Nemenčinės mstl. Kranto gatve. Privažiuojamas dešinėje pusėje esantis vaikų darželis ir priešais jį pasukama link Neries upės. Praeinama lauko teniso aikštelė, po to, einama apie 60 m link upės, kol prieinamas takelis. Tada pasukama į kairę ir einama apie 80 m, kol iš dešinės pusės prieinama pakrantė. Nusileidus link upės, pakrantė dalinai padengta smėliu. Ant kranto matosi daug šunų pėdsakų. Apžiūrint pakrantę ir krantą šuns kūno neaptikta (6-8 b. l.);

Liudytojas E. R. parodė, kad 2016-06-24 nuėjo pasimaudyti prie Neries upės, Nemenčinės miestelyje. Išsimaudęs grįžinėjo atgal takeliu palei Neries upę, kai staiga Neryje pamatė nuskandintą šunį, baltos spalvos. Prie jo buvo raudonos spalvos maišas. Ant kranto sėdėjo tuo metu juodos spalvos beveislis šuo. Aplink jokių žmonių nesimatė. Jis nufotografavo nuskendusį šunį ir nuėjo link namų. Juodas šuo pabėgo. Eidamas jis prisiminė, kad minėtus šunis matė pas kaimyną I. Z., kuris gyvena tame pačiame name ketvirtame aukšte. Nuskandintas baltos spalvos šuo ir tas juodos spalvos šuo, kuris sėdėjo ant upės kranto, buvo labai panašūs į kaimyno šunis. Maždaug prieš keletą dienų kaimynas I. jam sakė, kad nori atiduoti savo abu šunis, nes jie per aktyvūs ir pastarasis negali su jais susitvarkyti. Grįžęs jis nuėjo pas kaimyną Ireneušą, tačiau pastarojo nebuvo namie. Iš buto išėjo I. sugyventinė. Jis paklausė, kur jų šunys. Ji atsakė, kad Ireneuš išėjo su jais pasivaikščioti. Jis parodė paskandinto šuns nuotrauką. Ji labai nustebo ir pasakė, kad to negali būti, taip pat pasakė, kad jų baltos spalvos kalė laukėsi šuniukų. Tuomet jis paskambino 112 ir pranešė apie įvykį, t. y. apie tai, kad buvo žiauriai pasielgta su gyvūnu. Būdamas kieme, jis pamatė ateinantį kaimyną I., tačiau su juo nei balto, nei juodo šuns nebuvo. Neužilgo atbėgo į kiemą tas pats juodos spalvos šuo, kurį jis matė prie upės. Jis buvo pusiau šlapias. Ireneuš šunį nuvedė namo. Vėliau girdėjo, kaip policijos pareigūnai klausė kaimyno Ireneušo apie paskandintą šunį, tačiau pastarasis išsisukinėjo, negalėjo paaiškinti, kur šuo yra. Jis sakė, kad šuo tuoj ateis namo, po to išsisukinėjo, kad kažkam atidavė ir pan. Nuvyko su policijos pareigūnais prie upės, kur matė paskandintą baltos spalvos šunį, tačiau šuns kūno jau ten nebuvo. Greičiausiai šuns kūną nunešė srovė (11 b. l.);

Iš byloje esančio 2016-06-24 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas E. R. pateikė nuskandinto šuns nuotrauką (12-14 b. l.).

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 str. prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Z. P. 2016-06-24 laikotarpiu nuo 17 val. iki 20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, I. Ž. atvedus į jo namus, esančius Vilniaus r., Nemenčinėje, (duomenys neskelbtini), savo šunį – baltos spalvos beveislę kalytę vardu „Maša“ ir paprašius šunimi „atsikratyti“, t. y. jį nužudyti, 2016-06-24 apie 20.30 val. turėdamas tikslą nuskandinti I. Ž. priklausantį šunį, nusivedė jį į Neries upę, esančią Vilniaus r., Nemenčinėje, bei tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, rankomis panardinęs į vandenį šunį laikė, kol šuo nuskendo. Tokiu būdu, veikdamas kartu su I. Ž., žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas žuvo. Jų padaryta veika kvalifikuota kaip nusikaltimai pagal BK 310 str. 1 d. tinkamai.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis (duomenys neskelbtini) str. reikalavimų.

Kaltinamiesiems paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamieji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomomis bausmės rūšimis sutinka.

K. Z. P. ir I. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytas BK 54 str., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), Z. P. nedirba, gailisi. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą, kaltinamajam Z. P. skirtina BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į tai, kad I. Ž. dirbantis, jam už padarytą tyčinį nusikaltimą skirtina bauda.

BK 64¹ str. įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Z. P. ir I. Ž. skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Z. (Z.) P.pripažinti kaltu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. straipsniu, Z. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kaltinamajam Z. P. palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

I. Ž. (I. Ž.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 338,94 eurų (9 MGL) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu I. Ž. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti jį nubaustu 6 MGL dydžio, t. y. 225,96 eurų bauda.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kaltinamajam I. Ž. palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamieji turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą, pareikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.