Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė) ir Aušrelės Mažrimienės,

2021 m. vasario 3 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka Zoom vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Progresyvūs projektai“, J. B., E. B., R. M., E. B., R. B., A. B., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimą (2020-09-02 raštą Nr. (4.17)-D3-2766) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nederintas žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Palangos mieste formavimo ir pertvarkymo projektas;

2) Įpareigoti atsakovę pritarti projekto sprendiniams;

3) Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-2766, kuriuo nederintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Palangos mieste formavimo ir pertvarkymo projektas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai J. K. nuosavybės teise priklauso 7211/43264 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Palangoje.

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. A1-20 „Dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), Palangoje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų“ patvirtinti ir išduoti žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), Palangoje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai.

2020 m. gegužės 27 d. J. K. ir UAB „Progresyvūs projektai“ sudarė projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartį Nr. 44639, pagal kurią UAB „Progresyvūs projektai“ įsipareigojo parengti ir suderinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą.

Projekto iniciatorė J. K. 2020 m. birželio 4 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai suderinimui pateikė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Palangos mieste formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, aiškinamąjį raštą, sprendinių brėžinį.

Palangos miesto savivaldybės administracija 2020 m. liepos 2 d. raštu Nr. (4.17)-D3-2114 nederino pateikto formavimo ir pertvarkymo projekto ir nurodė šias pastabas: 1) Neatsižvelgta į Palangos miesto savivaldybės 2019-10-18 rašto Nr. (4.17)-D3-3301 9 punkto pastabą. Tikslinti gatvių kategorijos žymėjimą; 2) Papildomame sprendinių brėžinyje nenurodytas atstumas tarp registruotų žemės sklypų, gatvės vidurio ašies, planuojamos nuovažos plotis. Tikslinti informaciją; 3) Neatsižvelgta į Palangos miesto savivaldybės 2019-10-18 rašto Nr. (4.17)-D3-3301 6 punkto pastabą. Tikslinti informaciją; 4) Erdviniuose duomenyse nepateiktas žemės sklype registruotas esamas servitutas. Tikslinti informaciją; 5) Aiškinamajame rašte nenurodytas esamo žemės sklypo naudojimo būdas, servitutas. Tikslinti informaciją; 6) Aiškinamajame rašte tikslinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo numerį, datą, projekto tikslą; 7) Aiškinamajame rašte žemės sklype Nr. 89-1 nenurodytas servitutas 222(s2), kuris numatytas žemės sklype Nr. 89-2. Aiškinamajame rašte indentifikuoti siūlomą servitutą, nurodant sklypo, kuris nustatomas kaip viešpataujantis, tarnaujantysis numerį. Tikslinti informaciją; 8) Papildomame sprendinių brėžinyje nenurodyti planuojami servitutai. Tikslinti informaciją; 9) Erdviniuose duomenyse sluoksnyje žemės sklypas nurodyti pilnus specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pavadinimus pagal 2020-01-01 įsigaliojusio LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas.

Pareiškėja J. K. 2020 m. liepos 7 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai suderinimui pateikė žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Palangos mieste formavimo ir pertvarkymo projekto (bylos Nr. 44639) sprendinius, aiškinamąjį raštą, sprendinių brėžinį.

Palangos miesto savivaldybės administracija 2020 m. liepos 31 d. raštu Nr. (4.17)-D3-2463 nederino pateikto formavimo ir pertvarkymo projekto ir nurodė šias pastabas: 1) Neatsižvelgta į Palangos miesto savivaldybės 2020-07-02 rašto Nr. (4.17)-D3-2114 1 punkto pastabą. Papildomame sprendinių brėžinyje nurodytos planuojamos C1, D1 kat. gatvės. Tikslinti gatvių kategorijos žymėjimą vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ aktualia redakcija; 2) Aiškinamajame rašte žemės sklypui Nr. 89-1 klaidingai nurodytas S2(222) servituto plotas. Žemės sklypuose Nr. 89-1, 89-2, 89-3 planuojamų servitutų numeracija, kodai nesutampa su pateikta informacija papildomame sprendinių brėžinyje. Tikslinti informaciją.

J. K. 2020 m. rugpjūčio 3 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai suderinimui pateikė žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Palangos mieste formavimo ir pertvarkymo projekto (bylos Nr. 44639) sprendinius, aiškinamąjį raštą, sprendinių brėžinį.

Palangos miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (4.17)D3-2766 nederino pateikto formavimo ir pertvarkymo projekto, nurodydama aiškinamajame rašte bei susisiekimo schemoje tikslinti privažiavimo prie planuojamų sklypų aprašymą, nurodant patekimą į planuojamus sklypus iš planuojamos D kat. (duomenys neskelbtini) gatvės ir per planuojamą C kat. gatvę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovės sprendimas neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. birželio 4 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai suderinimui pateikė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Palangos mieste formavimo ir pertvarkymo projekto (bylos Nr. 44639) sprendinius, aiškinamąjį raštą, sprendinių brėžinį. Atsakovė 2020 m. liepos 2 d. raštu Nr. (4.17)-D3-2114 nederino pateikto formavimo ir pertvarkymo projekto ir nurodė pastabas. Pareiškėja 2020 m. liepos 7 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai suderinimui pateikė žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Palangos mieste formavimo ir pertvarkymo projekto (bylos Nr. 44639) sprendinius, aiškinamąjį raštą, sprendinių brėžinį. Tačiau Palangos miesto savivaldybės administracija 2020 m. liepos 31 d. raštu Nr. (4.17)-D3-2463 nederino pateikto formavimo ir pertvarkymo projekto ir nurodė naujas pastabas. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 3 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai suderinimui pateikė žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Palangos mieste formavimo ir pertvarkymo projekto (bylos Nr. 44639) sprendinius, aiškinamąjį raštą, sprendinių brėžinį. Atsakovė skundžiamu 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. (4.17)D3-2766 trečią kartą nederino pateikto formavimo ir pertvarkymo projekto, nurodydama pastabą: „1. Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu teritorijų planavimas yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybės funkcija, tad Palangos miesto savivaldybės administracijos įgyvendinamos savarankiškas funkcijas turi diskreciją spręsti teritorijų planavimą atsižvelgiant į bendruomenės, taip pat viešąjį interesą. Aiškinamajame rašte bei susisiekimo schemoje tikslinti privažiavimo prie planuojamų sklypų aprašymą, nurodant patekimą į planuojamus sklypus iš planuojamos D kat. (duomenys neskelbtini) gatvės ir per planuojamą C kat. gatvę“.

Pažymėtina, kad pirmame skundžiamo Sprendimo punkte pateikta informacija nėra pastaba.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Sprendime atsakovė nurodė pareiškėjai tikslinti privažiavimo prie planuojamų sklypų aprašymą, nurodant patekimą į planuojamus sklypus iš planuojamos D kat. (duomenys neskelbtini) gatvės ir per planuojamą C kat. gatvę. Tačiau Sprendime nėra išdėstyti motyvai, nepateiktas teisinis pagrindas, nenurodyti teisės aktai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą. Atsakovė, nederindama projekto, skundžiamame sprendime nenurodo, kokias konkrečiai neigiamas pasekmes sukeltų projekto suderinimas.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovė nurodė jau visai kitus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo motyvus: „Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo iš Palangos m. bendrajame plane (TPDR Nr. T00046543) nurodytų BĮ, B2, B8 kvartalų važiuoti vienintele gatve - (duomenys neskelbtini) taku. Toks sprendimas būtų neadekvatus, nes gatvės yra suplanuotos pagal numatomą eismo intensyvumą, iš visų kvartalų važinėjant vieninteliu (duomenys neskelbtini) taku būtų pažeidžiamos ten gyvenančių žmonių teisės, todėl iš pareiškėjos sklypo turėtų būti važiuojama suplanuota (duomenys neskelbtini) gatve“.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja dar 2018 m. vasario 28 d. prašymu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, prašydama įtraukti į 3 metų strateginį planą kelio įrengimą nuo (duomenys neskelbtini) tako. Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. (8.6)D3-B376r-1040 pareiškėjai nurodė: „Savivaldybės prioritetas – projektuoti gatves gyvenamosios paskirties teritorijose. Turimos savivaldybės lėšos yra ribotos, todėl pirmiausia jos skirstomos jau esančių pagrindinių gatvių remontui ir rekonstravimui bei eismo saugumui užtikrinti. Dėl šios priežasties administracija neplanuoja įrengti gatvės prie Jūsų sklypo, tačiau neprieštarauja privažiavimo prie Jūsų sklypo, tarp (duomenys neskelbtini) tako ir (duomenys neskelbtini) gatvės, tvarkymui savo lėšomis neišeinant už gatvės ribų“. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė šiuo raštu galimai davė sutikimą įvažiavimą daryti iš esamos (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl ginčijamas 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. (4.17)D3-2766 prieštarauja pačios savivaldybės priimtiems ankstesniems sprendimams.

Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad pareiškėja du kartus pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą. Palangos miesto savivaldybė, atsisakydama derinti projektą, nei 2020 m. liepos 2 d. raštu Nr. (4.17)-D3-2114, nei 2020 m. liepos 31 d. raštu Nr. (4.17)-D3-2463 nereiškė pastabų dėl patekimo iš esamos (duomenys neskelbtini) tako gatvės. Pareiškėja ištaisė 2020 m. liepos 2 d. rašte Nr. (4.17)-D3-2114 ir 2020 m. liepos 31 d. rašte Nr. (4.17)-D3-2463 nurodytas pastabas, tačiau Palangos miesto savivaldybė 2020 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (4.17)D3-2766 nurodė pastabą dėl privažiavimo iš nesamos (duomenys neskelbtini) gatvės. Palangos miesto savivaldybė nepritarė sprendiniams ir nurodė naują, po ankstesnių nepritarimų nepateiktą, pastabą (nederinimo priežastį).

Atsakovė atsiliepime teigia, kad nėra pagrindo iš Palangos m. bendrajame plane (TPDR Nr. T00046543) nurodytų BĮ, B2, B8 kvartalų važiuoti vienintele gatve - (duomenys neskelbtini) taku bei nurodo, kad toks sprendimas būtų neadekvatus, nes gatvės yra suplanuotos pagal numatomą eismo intensyvumą, iš visų kvartalų važinėjant vieninteliu (duomenys neskelbtini) taku būtų pažeidžiamos ten gyvenančių žmonių teisės, todėl iš pareiškėjos sklypo turėtų būti važiuojama suplanuota (duomenys neskelbtini) gatve.

Teisėjų kolegija pažymi, jog visiškai neaišku, kuo vadovaudamasi atsakovė sprendžia apie eismo intensyvumą (duomenys neskelbtini) take bei kitose gatvėse, taip pat neaišku, kokiu būtų pažeidžiamos gyventojų teisės dėl intensyvaus eismo (duomenys neskelbtini) take.

Minėti skundžiamo sprendimo turinio trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovės 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 8 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Primindama VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau, nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovės) pozicija, kad ji atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjos skundą) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta, VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016-12-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 straipsnis, 21 straipsnis) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad sprendimas neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (VAĮ 8 straipsniui), konstatuoja, jog tai yra pagrindas panaikinti šį administracinį sprendimą, nepasisakant dėl kitų skunde, atsiliepime bei teismo posėdžio metu šalių išdėstytų motyvų ir nevertinant atsakovės priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kitais aspektais. Todėl pareiškėjos skundas tenkintinas, atsakovės 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. (4.17)D3-2766 naikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas ginčo situacijoje yra išimtinai viešojo administravimo subjekto - atsakovės prerogatyva, todėl teismas, įpareigodamas atsakovę priimti naują sprendimą dėl pareiškėjos prašymo, neturi teisinio pagrindo nurodyti atsakovei, kokį sprendimą ji turėtų priimti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktą žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovei priėmus sprendimą, pareiškėjai neužkertamas kelias vėl kreiptis į teismą, jeigu priimtas sprendimas jos netenkins.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1023 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas šioje byloje tenkintinas, ji įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau - ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Minėta nuostata suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., LVAT 2012-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai šioje byloje teikė advokatas Sigitas Čepas. Pareiškėja pateikė Sąskaitą už teisines paslaugas Serija SČ Nr. 997 bei pinigų paėmimo kvitą Serija LAT Nr. 908822, kurie patvirtina, kad ji realiai patyrė minėtas bylinėjimosi išlaidas.

Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (skundo surašymą) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi procesiniai veiksmai (skundo surašymas) buvo atliekami 2020 m. IV ketvirtyje, pagrindu imami 2020 m. II ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nurodytą laikotarpį buvo 1 398,50 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 3 396,50 Eur (1 398,50 * 2,5).

Išnagrinėtoje administracinėje byloje pateiktas procesinis dokumentas – skundas – patenka į aukščiau minimų ir Rekomendacijose apibrėžtų procesinių dokumentų sąvokas, jis atitinka šių dokumentų esmę. Prašomas priteisti 1 000 Eur dydis už procesinio dokumento surašymą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies bei į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir daro išvadą, jog pareiškėjai iš atsakovės priteistina 500 Eur už skundo surašymą (paruošimą).

Taip pat pareiškėja prašo priteisti žyminio mokesčio (23 Eur) išlaidas.

Iš pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 23 Eur dydžio žyminį mokestį. Administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, o paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą (ABTĮ 35 straipsnio 1, 3 dalys). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos naudai iš atsakovės priteistinas 22,50 Eur žyminis mokestis, nes pareiškėja vadovaudamasi ABTĮ 35 straipsnio 1 ir 2 dalimis teismui privalėjo sumokėti 22,50 Eur, o ne 23 Eur dydžio žyminį mokestį.

Taigi, pareiškėjai iš atsakovės priteistina 500 Eur už skundo surašymą ir 22,50 Eur žyminis mokestis, viso – 522,50 Eur. Kitoje dalyje pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 40-41 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos J. K. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-2766, kuriuo nederintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Palangos mieste formavimo ir pertvarkymo projektas.

Įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjos pateiktą žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Palangoje formavimo ir pertvarkymo projektą.

Iš dalies tenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti pareiškėjai J. K. iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 522,50 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Kitoje dalyje pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.