Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-10-05 · Byla Nr. 2T-102

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-10-05
Bylos Nr.
2T-102
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Vincas Verseckas, Vigintas Višinskis (pran.)
Pareiškėjas
T. P.
Kategorijos
  • 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2T – 102/2005 m.Procesinio sprendimo kategorija 130.3.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. spalio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viginto Višinskio (pranešėjas),

kolegijos teisėjų: Donato Šerno ir Vinco Versecko,sekretoriaujant Violetai Drėmienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. P. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Leningrado srities Kingiseppo miesto teismo 2002 m. gruodžio 3 d. sprendimą dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Rusijos Federacijos Leningrado srities Kingiseppo miesto teismas 2002 m. gruodžio 3 d. sprendimu, nusprendė pripažinti A. J. M., gimusią 1929 metais Sloboda kaime, Pskovo srityje, gyvenusią Leningrado srities, Kingiseppo rajono, Veimarn gyvenvietės name Nr. 46, nežinia kur esančia.

Šalies argumentai

Pareiškėja T. P. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti Lietuvos Respublikoje minėtą Rusijos federacijos teismo sprendimą. Nurodė, kad yra nežinia kur esančios A. J. M. dukra. Kadangi Rusijos Federacijos teismo sprendimas neturi juridinės galios Lietuvos Respublikoje, todėl prašė pripažinti Rusijos Federacijos teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties "Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose" (toliau – Sutartis) 50 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Sutarties 56 straipsnyje nurodyti šie pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal Sutartį, o Sutartyje nenumatytais atvejais - pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija minėtų pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos federacijos Leningrado srities Kingiseppo miesto teismo 2002 m. gruodžio 3 d. sprendimą nenustatė. Prašoma pripažinti teismo sprendimą, kuriuo A. J. M. pripažinta nežinia kur esančia, todėl į teismo posėdį negalėjo ji būti iškviesta atsakove. Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo ir tarp tų pačių šalių jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas arba kad anksčiau buvo pradėtas teismo procesas.

Pagal CPK 789 straipsnio pirmą dalį išimtinai Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai priskiriamos bylos dėl asmenų pripažintinų nežinia kur esančiais, jeigu šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės, bet jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Iš prašomo pripažinti teismo sprendimo (b.l. 2-4) matyti, kad A. J. M. buvo Rusijos Federacijos pilietė, nuolatinė jos gyvenamoji vieta Rusijos Federacijoje, todėl byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai.

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą prašymą patenkinti ir Rusijos Federacijos Leningrado srities Kingiseppo miesto teismo 2002 m. gruodžio 3 d. sprendimą pripažinti Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812 ir 814 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pripažinti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Leningrado srities Kingiseppo miesto teismo 2002 m. gruodžio 3 d. sprendimą.

Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Kolegijos pirmininkas Vigintas VišinskisTeisėjai: Donatas ŠernasVincas Verseckas