Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant J. A. ir Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. J., jos įgaliotai atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio organo įgaliotiems asmenims – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vyresniajam specialistui A. K. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniajai specialistei L. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. J. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vyresniojo specialisto A. K. 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. KMA-153,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja J. J. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su skundu, kuriuo ji prašė teismo: arba panaikinti 2015 m. gruodžio 2 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimą Nr. KMA-153 AM 119573 kaip nepagrįstą, arba taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje ar apskritai nuobaudos netaikyti. Skunde ji nurodo, kad nutarimas surašytas formaliai, iš nutarimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo nėra galimybės spręsti dėl administracinių teisės pažeidimų fakto, kaltės, pažeidimų padarymo laiko. Nagrinėjamu atveju, atlikus patikrinimą dėl galimai techninio pobūdžio neatitikimo, datų laikotarpio, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas galėjo apsiriboti įspėjimu, bet ne taikyti nuobaudą už mažareikšmius ir ginčytinus pažeidimus. Pareiškėja skunde pažymi, kad geranoriškai pateikė visą medžiagą, teikė žodinius paaiškinimus ir dalyvavo bylos nagrinėjime. Pareiškėja nurodo, kad skundžiamą nutarimą surašiusi institucija nevertino pastabų, jog bendrovė registruota Tauragės mieste, todėl spręsti administracinės atsakomybės klausimą privalu buvo persiųsti į Tauragės aplinkos agentūrą ar Marijampolės agentūrą dėl pradėto tyrimo. Pareiškėja taip pat nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabeno atliekas ne tranzitu, o Bendrijos valstybėje, tai yra iš Lietuvos į Lenkiją, todėl vadovaujantis Reglamento Nr. 1013/2006 nuostatomis, jokie leidimai vežti atliekas Bendrijoje nereikalingi (Reglamento 3 dalis), o minėto reglamento tekstas yra neaiškus ir dviprasmis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. J. nurodo, kad jokia žala nebuvo padaryta, teisinis reglamentavimas yra neaiškus, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo suklaidintas netinkamai reglamentuojančių teisės aktų nuostatų bei sąžiningai klydo (1-4 b.l.).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius S. P. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vyresniojo specialisto nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. KMA-153 AM 119573 palikti galioti, ir J. J. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas, o nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nustatytas Patikrinimo akte Nr. KMP-354 ir pagal 2015 m. lapkričio 20 d. iš Aplinkos apsaugos agentūros elektroniniu paštu gautą informaciją. Minėtu Patikrinimo aktu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. spalio 26 d. išvežė 11,68 t (eksportavo) nepavojingų atliekų, skirtų šalinti, į Lenkiją be nustatyta tvarka iš Aplinkos apsaugos agentūros gauto leidimo leisti vežti atliekas, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51²³ str. 5 d. 2015 m. lapkričio 13 d ir 20 d. Departamento Kauno miesto agentūros vyresnysis specialistas A. K. ir vyriausioji specialistė V. L. patikrinimo aktu Nr. KMP-354 nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo žurnalo eilutėse „Data“ nenurodė, kada atliekos gautos ir kada perduotos, tuo pažeisdama Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 41 p., kuris nurodo, jog „šių Taisyklių 38.1- 38.4 punktuose nurodyti atliekų tvarkytojai atliekų tvarkymo apskaitą turi vykdyti pildydami atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą, kurio forma ir pildymo tvarka nustatyta Taisyklių 8 ir 9 prieduose“, o už šį pažeidimą atsakomybė numatyta ATPK 51³ str. 20 d. (15-19 b.l.).

Teismo posėdžio metu apklausta J. J. ir jos įgaliota atstovė skundą palaikė ir prašė teismo jį tenkinti. J. J. parodė, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ spalio viduryje užsiregistravo kaip atliekų vežėjas, tuo pačiu metu pradėjo pildyti Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą. Žurnalas yra pildomas kiekvieną mėnesį, nuo mėnesio pirmos iki paskutinės dienos. Institucijai pateiktame Atliekų tvarkymo apskaitos žurnale yra nurodyta data: spalio 1 d. - spalio 31 d., ir, kad tuo metu atliekos buvo gautos bei atiduotos tvarkytojui, todėl kaltinimas yra nepagrįstas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat inkriminuotas atliekų išvežimas neturint tam leidimo. Kadangi tam tikros atliekos Lietuvoje nėra utilizuojamos, įmonė pradėjo ieškoti partnerių užsienyje, pradėjo derybas su Lenkijos įmone. Ji pradėjo domėtis, kokie dokumentai yra reikalingi išvežant atliekas į Europos Sąjungos valstybes. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento internetinėje svetainėje nurodyta, kad reikia remtis 2004 metų balandžio 27 dienos įsakymu Nr. D1-207, kurio 9 punkte rašoma, kad atliekų siuntėjas, ketinantis iš Lietuvos Respublikos išvežti skirtas šalinti atliekas, privalo vykdyti atliekų siuntėjui priskirtas atliekų išvežimo procedūras, laikydamasi atliekų vežimo sąlygų pagal Reglamento 1013/2006 II dalyje nustatytus reikalavimus. Perskaičius visą Reglamentą nerado II dalies ir suprato, kad romėnišku skaičiumi pažymėtas II skyrius ir yra dalis. II Reglamento dalies pavadinimas ,,Atliekų vežimas Bendrijoje tranzitu arba be tranzito per trečiąsias šalis“, tačiau įmonė atliekas išvežė iš Lietuvos į Lenkiją, tai nėra tranzitas, todėl nebuvo pažeista Reglamento II dalis. Nurodė, kad įmonę UAB „Elsira“ įsigijo nuo 2015 m. spalio 5 d., tai buvo pirmasis Apskaitos žurnalo pildymas ir pirmasis atliekų išvežimas į užsienį, įmonė anksčiau už tokio pobūdžio pažeidimus nėra bausta. Pažymėjo, jog administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nagrinėjama ne Kauno agentūroje, kadangi įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota ne Kaune (34-35 b.l.).

Teismo posėdžio metu apklausti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė teismo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vyresniojo specialisto nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. KMA-153 AM 119573 palikti galioti, ir J. J. skundo netenkinti. Institucijos atstovai nurodė, kad LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros 2015-11-13 pavedimo pagrindu atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas. Pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktą Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo kopiją nustatytas pažeidimas dėl neteisingo Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pildymo, tai užtraukia administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 51³ str. 20 d., ir tarp galimų sankcijų įspėjimas nėra numatytas. Iš kitų pateiktų dokumentų taip pat nustatyta, kad įmonė išvežė atliekas, skirtas šalinimui, tiksliau eksportavo jas į Lenkiją, neturėdama nustatyto raštiško sprendimo iš Aplinkos apsaugos agentūros, t.y. sutikimo, leidimo minėtas atliekas išvežti. Tokiais veiksmais įmonė pažeidė 2009-08-26 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-486 patvirtintų Atliekų vežimo tvarkos aprašo III skyriaus 9 punkto reikalavimus. Įmonės vadovei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, suteikiant teisę susimokėti administracinį nurodymą per dešimt darbo dienų. J. J. šia teise nepasinaudojo, todėl 2015 m. gruodžio 2 dieną priėmė nutarimą, nuobaudas už abu pažeidimus apjungė ir J. J. paskyrė galutinę piniginę nuobaudą. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad turėtų būti taikoma Reglamento III dalis (atliekų vežimas valstybėse narėse). Reglamento 33 str. 1 d. numatyta, kad valstybės narės sukuria atitinkamą, tik jų jurisdikcijai priklausančią atliekų vežimo procedūros ir kontrolės sistemą. Šioje sistemoje turi būti atsižvelgiama į būtinąją sąsają su antroje ir septintoje dalyse sukurta bendrijos sistema. Trečiame Reglamento straipsnyje yra nurodyta, kad vežant išvardintas atliekas taikoma rašytinio pranešimo ir leidimo procedūrą. Pagal šio skyriaus nuostatas būtinas rašytinis pranešimas ir leidimo procedūra, jei vežamos atliekos skirtos šalinimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksportuojamos atliekos ir buvo skirtos šalinimui, todėl buvo pažeistas minėtas Reglamentas. Institucijos atstovas taip pat nurodė, kad pažeidimo - neteisingos atliekų apskaitos – padarymo data yra 2015 m. lapkričio 20 d., o atliekų išvežimas, neturint leidimo - 2015 m. spalio 26 d. (36 - 37 b.l.).

Skundas tenkintinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK ) 301 straipsnis).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. KMA 153 esančios medžiagos nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 2 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyresnysis specialistas A. K., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą priėmė nutarimą, kuriuo J. J. buvo pripažinta pažeidusi Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 41 p., LR Aplinkos ministro 2009-08-26 įsakymu Nr. D1-486 patvirtintų Atliekų vežimo tvarkos aprašo II sk. 9 p. reikalavimus ir padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 51³ str. 20 d., 51²³ str. 20 d. bei nubausta galutine administracine nuobauda – 274 Eur bauda. J. J. buvo nubausta už tai, kad ji 2015 m. lapkričio 20 d. LR AM Kauno RAAD Kauno miesto agentūros patikrinimo aktu Nr. KMP-354, 2015 m. lapkričio 5 d. LR AM Marijampolės RAAD raštu Nr. (KRA)-MRS-724 ir 2015 m. lapkričio 20 d. gautos el. laišku informacijos iš AAA nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vedamas Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas ir 2015 m. spalio 26 d. įmonė išvežė (eksportavo) 11,680 t nepavojingų atliekų (kodu 161002) į Lenkiją, neturėdama nustatyta tvarka gauto sprendimo iš kompetentingos institucijos leisti vežti atliekas (4 b.l.).

ATPK 51³ str. 20 d. numato, jog atliekų apskaitos netvarkymas ar netinkamas tvarkymas – užtraukia įspėjimą ar baudą nuo dvidešimt aštuonių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.

ATPK 51²³ str. 5 d. numato, kad didesnio kaip penki šimtai kilogramų, bet mažesnio negu dvidešimt penkios tonos kiekio skirtų šalinti nepavojingų atliekų išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos be teisės aktų nustatyta tvarka gauto sprendimo leisti vežti atliekas – užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiolikos iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų.

Pagal Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų 2011 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-367 (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija, pakeista 2014 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-693) 38 p. 38. Atliekų tvarkymo apskaitą privalo vykdyti šie atliekų tvarkytojai: įmonės, vykdančios atliekų apdorojimą; įmonės, vykdančios atliekų išvežimą (eksportą) iš Lietuvos Respublikos ir (ar) įvežimą (importą) į Lietuvos Respubliką; įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas saugančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus; įmonės, surenkančios ir (ar) vežančios atliekas; pavojingųjų atliekų prekiautojai ir (ar) tarpininkai. 41 punktas numatė, jog šių Taisyklių 38.1–38.4 punktuose nurodyti atliekų tvarkytojai atliekų tvarkymo apskaitą turi vykdyti pildydami atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą, kurio forma ir pildymo tvarka nustatyta Taisyklių 8 ir 9 prieduose.

Kaip matyti iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. KMA 153 – 35-38 b.l.) eilutėse „Data“ nėra nurodyta tikslių datų, kada įmonėje buvo gautos ir kada perduotos atliekos, nors tai nustatyta Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 8 ir 9 prieduose – 9 priedo 7.3.4. punkte numatyta, kad skiltyje „Data“ nurodoma data, atitinkanti eilutės pildymo datą, o 7.4.2.1. punkte numatyta, jog <...> fiksuojama kiekviena gauta atliekų partija (siunta) atskiru įrašu. Įrašai turi būti padaryti ne vėliau kaip kitą dieną po atliekų gavimo. Kadangi J. J. nurodė tik laikotarpį, o ne konkrečią datą, tokiais veiksmais ji pažeidė Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 41 p. ir jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 51³ str. 20 d.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. J. skundžiamu nutarimu taip pat buvo pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51²³ str. 5 d., už tai, kad 2015 m. spalio 26 d. UAB „Elsira“ išvežė (eksportavo) 11,680 t nepavojingų atliekų (kodu 161002) į Lenkiją, neturėdama nustatyta tvarka gauto sprendimo iš kompetentingos institucijos leisti vežti atliekas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-207 (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2009 09 04 (Žin., 2009, Nr. 105-4388)) patvirtinto Atliekų vežimo tvarkos aprašo 9 punktas numato, kad atliekų siuntėjas, ketinantis iš Lietuvos Respublikos išvežti skirtas šalinti atliekas, įrašytas į Reglamento Nr. 1013/2006 III, IIIA ar IIIB priedų sąrašus, skirtas šalinti ir (ar) naudoti atliekas, įrašytas į Reglamento Nr. 1013/2006 IV ar IVA priedų sąrašus, skirtas šalinti ir (ar) naudoti atliekas, įrašytas į Reglamento Nr. 1013/2006 V priedo 2 dalį, į kitą valstybę narę arba pervežti jas tranzitu per valstybės narės teritoriją, privalo vykdyti atliekų siuntėjui priskirtas atliekų išvežimo procedūras, laikydamasis atliekų vežimo sąlygų pagal Reglamento Nr. 1013/2006 II dalyje nustatytus reikalavimus. Reglamento Nr. 1013/2006 III dalyje „Atliekų vežimas valstybėse narėse“, kuri numato reglamento taikymo apimtis, kai atliekas vežamos tik valstybių narių viduje. III dalies 33 straipsnis numato, jog valstybės narės sukuria atitinkamą tik jų jurisdikcijai priklausančio atliekų vežimo priežiūros ir kontrolės sistemą. Šioje sistemoje turi būti atsižvelgiama į būtiną sąsają su II ir VII dalyse sukurta Bendrijos sistema. Kaip jau minėta, Atliekų vežimo tvarkos aprašo 9 punktas nukreipia į Reglamento II dalį. Reglamento II dalis lietuviškoje šio teisės vertimo versijoje įvardinta kaip „II skyrius“ (Atliekų vežimas bendrijoje tranzitu, arbe be tranzito per trečiąsias šalis). Ši dalis numato, jog atliekų vežimui Europos Bendrijoje taikoma arba leidimo, arba supaprastinta procedūra pagal Reglamento 18 str. Leidimą būtina gauti visų šalinimo operacijoms skirtų atliekų (tiek pavojingų, tiek nepavojingų) vežimui, kaip tai numato Reglamento II skyriaus 3 straipsnio 1 punktas, todėl J. J. pagrįstai buvo pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51²³ str. 5 d.

Atmestini skundą padavusio asmens teiginiai, kad spręsti administracinės atsakomybės klausimą turėjo Tauragės aplinkos agentūra ar Marijampolės aplinkos agentūra, kadangi bendrovė registruota Tauragės mieste. Vadovaujantis ATPK 281 str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama pagal jo padarymo vietą, o ne pagal įmonės registracijos adresą. Išimtinės taisyklės įstatymas šioje situacijoje nenumato. Nagrinėjamu atveju pažeidimo faktas fiksuotas Kauno mieste, tai yra Savanorių pr. 206 -333 Kaune (30 b.l.), todėl įvertinus teisinį šio klausimo reglamentavimą, spręsti J. J. administracinės atsakomybės klausimą turėjo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Taip pat nėra pagrįstas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotos atstovės teiginys, kad teisinis reguliavimas yra neaiškus, o taikytinas Reglamentas 1013/2006 yra pasikeitęs. Susipažinus su minėto Reglamento pakeitimais, matyti, kad jie susiję su Reglamento priedais ar su nuostatomis, kurios nėra taikomos J. J. atžvilgiu.

Kaip paminėta aukščiau, ATPK 51³ str. 20 d. sankcijoje numatytas įspėjimas ar bauda nuo dvidešimt aštuonių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o ATPK 51²³ str. 5 d. sankcijoje numatyta bauda nuo vieno šimto penkiolikos iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vyresnysis specialistas A. K., priimdamas nutarimą, įvertino tik tai, kad nėra pažeidėjos J. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir paskyrė jai straipsnių, numatančio atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus, sankcijose numatytas administracines nuobaudas – baudas, kurių dydžius nustatė atitinkančius sankcijose numatytus baudų vidurkius. A. K. teismo posėdžio metu parodė, jog J. J. paskirtų nuobaudų neindividualizavo (39 b.l.).

Teismo nuomone, J. J. paskirtos administracinės nuobaudos ne tik netinkamai individualizuotos, bet ir neproporcingos jos padarytų pažeidimų pavojingumui, todėl negali būti laikomos teisingomis.

Pažymėtina, kad ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta nuostata, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.

ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pažymėtina taip pat ir tai, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-103/2007; 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007 ir kt.).

Šioje byloje apklausta J. J. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pradėjo 2015 m. spalio 5 d., o pažeidimai nustatyti 2015 m. lapkričio 20 d., t.y. per pirmuosius du veiklos mėnesius, vos pradėjus atliekų vežimo verslą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. J. bendradarbiavo su administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą atliekančia institucija, teikė paaiškinimus, prašomą informaciją (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. KMA 153 – 5, 10-11,12,22,24 b.l.), byloje nėra duomenų, jog J. J. anksčiau būtų buvusi bausta už tapačius administracinius pažeidimus, kaip nurodė teismo posėdžio metu skundžiamą nutarimą surašiusios institucijos atstovai – žala nebuvo padaryta (39 b.l.), pažeidimai Atliekų tvarkymo žurnale ištaisyti (36 b.l.), nėra paneigta aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi konsultacijos dėl teisės aktų taikymo. Teismas atkreipia dėmesį, kad valstybės institucijų pareiga yra, visų pirma, padėti pradedančiajam verslui konsultacijomis, nustačius pažeidimus, identifikuoti aiškias priežastis, dėl kurių pažeidimai buvo padaryti, imtis prevencinių priemonių, kad pažeidimai nepasikartotų ateityje, ieškoti galimybių taikyti švelnesnes ir individualizuotas nuobaudas, o ne iš karto skirti griežtas nuobaudas už netinkamą teisės aktų taikymą.

Įvertinus visas nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią ATPK 51²³ str. 5 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei J. J. asmenybei, todėl konstatuotina, jog yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. J. J. skirtina administracinė nuobauda – įspėjimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. J. J. taip pat skirtina minimali nuobauda, numatyta ATPK 51³ str. 20 d. sankcijoje – įspėjimas. Tokios nuobaudos pilnai atitiktų individualios atsakomybės principą ir teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad priimant 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. KMA-153, J. J. skirtos nuobaudos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vyresniojo specialisto A. K. nebuvo individualizuotos tinkamai, todėl jo priimtas nutarimas dalyje dėl nuobaudos paskyrimo keistinas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, paskiriant J. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 51²³ str. 5 d. švelnesnę nuobaudą – įspėjimą bei už ATPK 51³ str. 20 d. numatyto pažeidimo padarymą paskiriant minimalią nuobaudą - įspėjimą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą J. J. paskiriant įspėjimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. J. skundą tenkinti, pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vyresniojo specialisto A. K. 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. KMA-153 dalyje dėl nuobaudos paskyrimo – paskirti J. J. švelnesnes administracines nuobaudas:

pagal ATPK 51³ straipsnio 20 dalį – įspėjimą;

pagal ATPK 51²³ straipsnio 5 dalį, pritaikius ATPK 30¹ str. – įspėjimą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą J. J. paskirti įspėjimą.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. KMA-153, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.