- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-73-425/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- T. R., T.
- Atsakovas
- Z., Z. R.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,
uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. R. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo bei 2010 m. lapkričio 2 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-733-839/2010 pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovei Z. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. R. 2010-03-15 su ieškiniu (b. l. 3-7) ir patikslintu ieškiniu (b. l. 72-76) kreipėsi į teismą, prašydamas
1) nutraukti santuoką, sudarytą 2006-05-20 tarp ieškovo T. R. ir atsakovės Z. R. dėl sutuoktinės kaltės;
2) po santuokos nutraukimo ieškovui T. R. palikti santuokinę pavardę „R.“, atsakovei Z. R. ikisantuokinę pavardę – „K.“.
3) santuokoje įgytą turtą - 10 800 Lt vertės nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, esantį T. R. vardu iki santuokos sudarymo įsigytame 0,0579 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), įregistruotą T. R. vardu, priteisti ieškovo T. R. asmeninėn nuosavybėn.
4) pripažinti ieškovo T. R. asmenine prievole – prievolę sumokėti 11 768,87 Lt paskolos ir palūkanų likutį AB Ūkio bankui pagal 2008-04-23 vartojimo kredito sutartį.
5) priteisti ieškovo T. R. naudai iš atsakovės Z. R. visas žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Ieškovas nurodė, kad atsakovė nepaisė abipusės pagarbos, lojalumo, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų. Atsakovė paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus ja nesirūpina, nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio jie gyvena atskirai, todėl santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2010-10-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė santuoką tarp ieškovo T. R. ir atsakovės Z. R., sudarytą 2006 m. gegužės 20 d., dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo Z. R. paliko ikisantuokinę pavardę – „K.“, T. R. paliko pavardę – „R.“. Likusią ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovės Z. R., ieškovo T. R. naudai 66 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio, 700 Lt teisinės pagalbos išlaidų bei 2010-11-02 papildomu sprendimu iš atsakovės Z. R. ieškovo T. R. naudai priteisė 182,35 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš abiejų šalių priteisė po 5,49 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad santuokos metu abi šalys įgijo turto (nebaigtos statybos gyvenamąjį namą) už 10 800 Lt. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovo įgytas 2004-11-02, tai yra iki santuokos sudarymo, o byloje nebuvo duomenų, kad atsakovė būtų prisidėjusi lėšomis, todėl teismas žemės sklypą laikė ieškovo asmenine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš bylos duomenų nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė santuokines pareigas iš esmės, tai yra visiškai jų nevykdė, nors ieškovas iš esmės įrodinėjo, kad atsakovė buvo nelojali, tačiau teismo vertinimu pakankamo pagrindo tokiai išvadai nebuvo. Teismas nurodė, kad atsakovė pateiktame paaiškinime nepripažįsta ieškovo nurodytų aplinkybių. Teismas konstatavo, kad lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės bei materialinės paramos nebuvimas, nesirūpinimas šeima ir kitų pareigų nevykdymas buvo iš abiejų sutuoktinių pusės, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abi šalys sutiko dėl ikisantuokinių pavardžių joms palikimo, santuokoje nėra vaikų, todėl teismas šalims paliko ikisantuokines pavardes. Teismas nustatė, kad kreditas iš AB Ūkio banko paimtas santuokos metu, naudotas šeimoms reikmėms, be to kreditorius AB Ūkio bankas prieštaravo skolininko pakeitimui, taigi prievolę grąžinti kreditą pripažino abiems šalims. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditoriaus pateiktais duomenimis grąžinti likusio kredito dalis - 10 120 Lt, o nebaigto statyti namo vertė 10 800 Lt, apytiksliai tiek kiek negrąžintas kreditas, taigi teismas konstatavo, kad šalys neturi dalintino įgyto bendro turto ir dėl šių aplinkybių ieškinio dalį dėl turto padalinimo atmetė. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, paskirstė bylinėjimosi išlaidas: sumažino ieškovo 3 000 Lt prašomų išlaidų advokato pagalbai apmokėti iki 2 100 Lt (1 400 Lt už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo bei 700 Lt už reikalavimą dėl turto ir prievolių). Kadangi ieškinio reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio dalies tenkintas tik 50 proc., teismas iš atsakovės priteisė 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bei 50 proc. žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką, t. y. 66 Lt. Kadangi kita ieškinio dalis dėl turto ir prievolių padalijimo atmesta, teismas iš atsakovės nepriteisė 162 Lt žyminio mokesčio bei 10 Lt už pažymą, reikalingą šiems reikalavimams pagrįsti.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliantas T. R. apeliaciniu skundu (b. l. 165-167), apeliacinės instancijos teisme kartu su atstove prašė panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-10-21 sprendimą ir 2010-11-02 papildomą sprendimą, o bylą perduoti Utenos rajono teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas – apeliantas, jo atstovė nurodė, kad sprendimas priimtas neobjektyviai ištyrus bylos faktines aplinkybes. Ieškovas teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktu atsiliepimu, kuris teisme nebuvo priimtas dėl neatitikimo procesiniams dokumentams keliamiems reikalavimams. Apeliantas nurodė, kad teismas turėjo remtis tik teisme objektyviai ištirtais įrodymais, o ne elektroniniu paštu atsiųstu atsiliepimu, kuris ieškovui net nebuvo įteiktas susipažinti. Ieškovas pažymėjo, kad po teismo sprendimo paskelbimo atsakovė jį informavo, kad ji pagimdė kūdikį, kurio gimimo liudijime tėvu įvardintas ieškovas, todėl atsakovė nurodė reikalausianti išlaikymo. Utenos rajono CMS ieškovui išdavė vaiko M. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą, kuriame tėvu įrašytas ieškovas T. R.. Apeliantas pažymėjo, kad atsakovė sąmoningai nuslėpė savo neštumą ir vaiko gimimo faktą nuo jo ir teismo, o naujai paaiškėjusios aplinkybės turi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl sprendimas naikintinas ir perduotinas nagrinėti iš naujo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neišsprendė turto padalijimo klausimo. Ieškovas nori pabaigti gyvenamojo namo statybą, investavo daug asmeninių ir kredito lėšų, tuo tarpu atsakovė nesirūpina namo statyba, bankui kredito negrąžina. Gyvenamasis namas nėra įkeistas už suteiktą kreditą, todėl ieškovas nurodė nesutinkantis su teismo išvada, kad šalys neturi dalintino turto ir dėl to atmesta ieškinio dalimi dėl turto padalijimo. Apeliantas taip pat nurodė manantis, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir ieškovo naudai priteisė tik mažą dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka bylos faktinių aplinkybių, jis naikintinas ir byla perduota Utenos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditoriaus pateiktais duomenimis grąžinti likusio kredito dalis - 10 120 Lt, o nebaigto statyti namo vertė 10 800 Lt, apytiksliai tiek kiek negrąžintas kreditas, taigi teismas konstatavo, kad šalys neturi dalintino įgyto bendro turto ir dėl šių aplinkybių ieškinio dalį dėl turto padalinimo atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui Gimimo liudijimą, kuriame nurodyta, kad M. R., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra T. R. ir Z. R. (b.l.173), teigdamas, kad atsakovė Z. R. tik Utenos rajono apylinkės teismui 2010-10-21 priėmus sprendimą informavo ieškovą T. R. apie gimusį kūdikį, kurio tėvu Gimimo liudijime nurodė ieškovą T. R.. Ieškovui apeliantui CMS išdavė Gimimo liudijimą, kuriame nurodyta, kad T. R. yra M. R. tėvas. Apeliantas T. R., jo atstovė advokatė teigia, kad ieškovas T. R. nėra M. R. tėvas, o visai kitas vyras. M. R. gimimas yra nauja ir labai svarbi aplinkybė, kuri nebuvo žinoma pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šalių bylą ir vertinant šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70str.) ir iš to išplaukiančių paskesnių teisinių pasekmių. M. R. gimė (duomenys neskelbtini), t.y. iki teismui 2010-10-21 priimant sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovei Z. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo. M. R. gimimo faktas nebuvo žinomas pirmosios instancijos teismui, nes teismas vadovaudamasis CK 3.194str.2d. bei CPK 385str.1d. privalėjo, priimdamas sprendimą nutraukti šalių santuoką, nuspręsti dėl išlaikymo mažametei M. R. priteisimo, jos gyvenamosios vietos nustatymo. Nagrinėjant M. R. tėvų, nurodytų jos gimimo liudijime, ištuokos bylą, mažametės M. R. išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo klausimai liko neišspręsti, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Šios kategorijos bylose privaloma vaikų teisių apsaugos institucijos išvada dėl M. R. gyvenamosios vietos (CPK 252str.). Pagrįstai apeliantas, jo atstovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CK 3.59str. reikalavimus, nutraukdamas šalių santuoką, neišsprendė ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimo, nes bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuokos metu pradėtas statyti, bet nebaigtas statyti 10 800 Lt vertės gyvenamasis namas, yra T. R. vardu iki santuokos sudarymo įsigytame 0,0579 ha žemės sklype Nr. 97, sodų bendrijoje „Draugystė“, Utenoje, teismo sprendimu liko nepadalintas (CK 3.118str.1d.). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalių santuokos metu AB Ūkio banko suteikto vartojamojo kredito negražinta dalis - 10 120 Lt, o nebaigto statyti namo vertė 10 800 Lt, tai yra tiek, kiek negrąžintas kreditas, be pagrindo padarė išvadą, kad šalys neturi santuokos metu įgyto dalintino turto, todėl ieškinio dalį dėl turto padalinimo nepagrįstai atmetė. Apeliantas, jo atstovė visiškai pagrįstai nurodė, kad pradėtas statyti gyvenamasis namas nėra įkeistas bankui, todėl šis santuokos metu šalių įgytas nekilnojamasis turtas turi būti padalintas tarp šalių, nutraukiant santuoką. Nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263str.1d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326str.1d.4p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu,
nutar i a:
Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.