Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo L. Alechnavičiaus, teisėjų L. Baltrūnaitės, E. Smalakienės, sekretoriaujant A. Klimovič, dalyvaujant pareiškėjai L. Č., pareiškėjos atstovui advokatui Martynui Šlikui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M., vertėjai V. Marčiulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. prašymą dėl termino atnaujinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija ir A. M. ).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašymą palaikė. Papildomai paaiškino, kad nuosavybės teisės negali būti atkurtos S. K. vardu, nes šiuo metu nėra laisvos žemės, todėl reikia nustatyti juridinį faktą, patvirtinantį, kad pareiškėja yra S. T. teisių parėmėja, be to, tokio dokumento reikalauja ir VAVA.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo teismo prašymą spęsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad teismui pripažinus pareiškėjos nurodytas termino pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus praleidimo priežastis svarbiomis, įstatymų nustatytas terminas gali būti atnaujintas.

Tretysis suinteresuotas asmuo A. M. prašymą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – termino pateikti nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą, kuris patvirtintų juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. T. nuosavybės teisių perėmėjai perleido pareiškėjai jo turtą vienu iš LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų būdų, atnaujinimas atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko S. T. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą.

LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2004 10 12 įstatymo Nr. IX-2490) (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises pateikti iki 2001 12 31, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymo 10 str. 4 d. nustato, kad iki 2003 12 31 kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatyme nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis įstatymo prasme, todėl būtina vadovautis bendraisiais Įstatymo pradmenimis, teisingumo ir protingumo principais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises.

Byloje esantys dokumentai tvirtina, kad po S. T. mirties (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-14), jo sutuoktinė ir pareiškėjos prosenelė F. T. pagal 1936 11 10 testamentą paveldėjo S. T. nuosavybės teise valdytą turtą – 0,9714 ha ploto Mileišiškių vienkiemį Mickūnų valsčiuje Vilniaus – Trakų apskrityje ir pusę žemės sklypo, kurio plotas dvi pilnos ir dvidešimt penkios šimtosios dešimtinės Rekantiški kaime Vilniaus apskrityje (b.l. 77-80, 81-83, 155-162, 163-165). F. T. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 69). S. T. ir F. T. dukra S. K. 1992 03 24 Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į 5 ha ploto žemės sklypą Mileišiškių kaime bei 2 ha ploto žemės sklypą Rekantiški kaime (b.l. 30, 146, 149, 151) bei 1992 04 24 Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą tarpininkauti išduodant valstybinio archyvo pažymėjimą dėl F. T. iki 1940 m. Mileišiškių kaime bei Rekantiški kaime valdyto 7 ha ploto žemės sklypo (b.l. 166). S. K. 1996 07 02 mirus (b.l. 129), visą jos turtą pagal 1996 05 20 testamentą paveldėjo anūkė - pareiškėja L. Č. (b.l. 18, 144).

Byloje yra duomenų, kad po to, kai S. K. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises, pareiškėja 1992 12 02 taip pat pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į F. T. turėtą žemę (nors pačio prašymo byloje nėra, bet Vilniaus apskrities viršininko administracija to neginčija ir nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra nurodyta pareiškėjos pirminio prašymo pateikimo data (b.l. 29)). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, vykdydamas veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu pagal pareiškėjos prašymą, 2005 03 07 raštu Nr. 31/05/22-689 pranešė pareiškėjai, kad nuosavybės teisės į F. T. turėtą žemę bus atkuriamos remiantis byloje pateiktu 1979 11 23 pavedėjimo teisės liudijimu, pagal kurį pareiškėja paveldėjo ½ dalį F. T. turto, o 2006 09 13 raštu Nr. S19-653 nurodė pareiškėjai, kad nuosavybės teisės į S. T. iki nacionalizacijos turėtą žemę bus atkuriamos ne pareiškėjos, o mirusios pretendentės S. K. vardu (b.l. 10, 17).

Pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teisę į savo prosenelio S. T. iki nacionalizacijos turėtą žemę savo, o ne mirusios pretendentės S. K. vardu. Tokį siekį pareiškėja motyvuoja tuo, kad po S. K. mirties ji tapo vienintele jos teisių paveldėtoja, yra pati padavusi prašymą atkurti nuosavybės teises į F. T. turėtą žemę, be to šiuo metu S. T. valdytos žemės vietoje yra likęs tik vienas laisvas žemės sklypas ir ant jo stovi pareiškėjos namas (b.l. 3-5, 32).

Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu (2003 10 14 įstatymo Nr. IX-1759 redakcija) nuosavybės teisės atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (1999 11 11 nutarimo Nr. 1274 redakcija) (toliau - Tvarka) 3 punktas (2004 04 07 LRV nutarimo Nr. 387 redakcija) nustato, kad mirus šios tvarkos 2.1–2.4 punktuose nurodytiems piliečiams, kurie nustatytuoju laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Nagrinėjamu atveju S. K., mirusi 1996 07 02, prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo motinos F. T. turėtą žemę padavė Įstatymo nustatytais terminais ir tvarka, todėl vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Tvarkos 3 punkto nuostatomis darytina išvada, kad nuosavybės teisės tūri būti atkuriamos būtent jos, o ne pareiškėjos vardu, ir atkūrus nuosavybės teises į žemę S. K. vardu, mirusiosios įpėdiniai paveldės šį turtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nei Įstatymo, nei Tvarkos nuostatos nenumato galimybės nagrinėjamu atveju atkurti nuosavybės teises į S. T. turėtą žemę pareiškėjos, o ne mirusiosios pretendentės vardu.

Be to atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja tarp kito jos paminėto F. T. nuosavybės teise valdyto turto, į kurį ji siekia atkurti nuosavybės teises, taip pat nurodo 1 ha 871 kv.m. ploto žemės sklypą Vilniaus - Trakų apskrityje Mickūnų valsčiuje Mileišiškių dvare, tačiau pažymėtina, kad S. T. 1936 11 10 testamentu nuosavybės teisės į nurodytą žemės sklypą F. T. neperdavė, o tik perdavė jai teisę šį žemės sklypą “arenduoti”, t.y. nuomoti (b.l. 81-83). Kadangi nėra duomenų, jog F. T. tapo nurodyto žemės sklypo savininke, darytina išvada, kad ji negalėjo šio žemės sklypo perduoti kitų asmenų nuosavybėn, todėl pareiškėja neturi teisės pretenduoti atkurti nuosavybės teisę į šį žemės sklypą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjos išdėstytos aplinkybės nėra svarbios Įstatymo 10 str. prasme ir neduoda pagrindo atnaujinti jai terminą paduoti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko S. T. iki nacionalizacijos valdytą žemę, todėl jos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d., 127 str.,

nusprendė:

Atmesti pareiškėjos L. Č. prašymą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.