Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2010 m. vasario 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį, 286 straipsnį – 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda;

2) 2011 m. gegužės 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 45 parų arešto bausme;

3) 2014 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 290 straipsnį, 227 straipsnio 4 dalį – 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;

4) 2016 m. liepos 1 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį (2 veikos) – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams;

5) 2020 m. gruodžio 21 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – 45 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams (2021 m. liepos 12 d. išregistruotas iš probacijos tarnybos, bausmė atlikta),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. M. 2022 m. birželio 25 d. apie 21.20 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, šeimos nariui – sutuoktinei E. M. tyčia ranka suėmė už kairės rankos žasto, po to abiem rankomis suėmė už kaklo ir stipriai suspaudė E. M. kaklą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai E. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo V. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai, dėl padarytos veikos gailisi. Kaltinamasis parodė, kad iki šio įvykio gyveno su savo žmona E. M. ir dviem dukromis jo motinos name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 25 d. ryte jis buvo išvažiavęs iš namų dirbti, padėti draugui. Dirbdamas su draugu vartojo alkoholį, gėrė alų. Apie 21 val. grįžo į namus, buvo išgėręs alkoholio, ruošėsi eiti miegoti. Dėl ko tiksliai įvyko žodinis konfliktas su žmona, neatsimena, bet tarp jo ir žmonos E. M. vyko žodinis konfliktas. Jis labai supyko ir sugriebė jai už kairės rankos. Žmona jam dar kažką atsikirto, tada jis sugriebė jai už kaklo, palaikė ir paleido. Jis nesudavė daugiau jokio smūgio savo žmonai E. M.. Savo žmonos E. M. atsiprašė, ji jam atleido.

Nukentėjusioji E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su V. M., adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 25 d., būdama namuose, vartojo alkoholį, nes pas ją į svečius buvo atvykusi draugė. V. M. namuose nebuvo. Taip pat pas dukrą buvo atvykęs jos draugas. Apie 21.00 val. į namus neblaivus grįžo sutuoktinis. Kai tik grįžo sutuoktinis, jos draugė iš karto išvažiavo. Tarp sutuoktinio ir jos kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad pas jų dukrą norėjo nakvoti minėtas jaunuolis. Konflikto metu sutuoktinis ją stipriai suėmė už kairės rankos, po to abiem rankomis suėmė už kaklo ir stipriai suspaudė. Ji jautė fizinį skausmą, labai išsigando. Ji jį nuo savęs atsistūmė, tačiau jam smūgių nesudavė. Tada sutuoktinis ją suėmė už rankų ir ištempė į lauką ir užsidarė duris. V. M. liko kambaryje, o ji, būdama lauke, paskambino 112 ir iškvietė policiją. Ji iš susijaudino verkė, ją verkiančią matė vaikai. Ji mano, kad vaikai, būdami lauke, girdėjo jų konfliktą, tačiau kaip vyras smurtavo jie nieko nematė. Medikų pagalbos jai neprireikė. Policijos pareigūnai sulaikė jos sutuoktinį. Ji jautė fizinį skausmą, kurį jaučia ir dabar. Ji ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. M. prisipažinimo, nukentėjusiosios E. M. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2022 m. birželio 26 d. Alytaus apskr. VPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo D. B. tarnybinis pranešimas, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje;

2022 m. birželio 25 d. Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės D. P. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodoma, kad alkoholio kiekio matuokliu E. M. nustatytas 1,73 promilių girtumas, o V. M. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,00 promilių girtumas;

įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje, gyvenamajame name. Namas yra vieno aukšto, medinis. Kambaryje netvarkinga, bet bendra tvarka nepažeista, sulaužytų, išmėtytų daiktų ar kitų grumtynių požymių nepastebėta. Girtavimo požymių nėra. Apžiūrėjus įvykio vietą tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta, neužfiksuota, nepaimta. Įvykio vietoje yra nukentėjusioji, ant jos atvirų kūno dalių, akivaizdžių smurto požymių nepastebėta;

2022 m. birželio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. M. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame žaste, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis 2022 m. birželio 25 d. apie 21.20 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, šeimos nariui – sutuoktinei E. M. tyčia ranka suėmė už kairės rankos žasto, po to abiem rankomis suėmė už kaklo ir stipriai suspaudė E. M. kaklą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai E. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai, nesant tam dingsties, netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Nusikaltimas tyčinis, tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už V. M. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis V. M. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė sutinkanti, kad baudžiamoji byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sutuoktinę E. M.. Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo yno atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. yra jauno ir darbingo amžiaus, praeityje teistas, bausmes atlikęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Bylos duomenimis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų stiprių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nėra, tačiau specialistas konstatavo, jog E. M. padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ji jautė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio nukentėjusioji kaltinamajam nereiškia. Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė V. M. paskirti 75 parų arešto bausmę, su kuria kaltinamasis sutinka, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir prevencijos tikslus, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamajam, kaip nebe pirmą kartą teisiamam asmeniui, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, skirtina prokuroro prašoma bausmės rūšis.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. birželio 25 d. 22.30 val. iki 2022 m. birželio 26 d. 14.01 val., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam V. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 139 straipsnio 3 dalimi, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 25 d. 22.30 val. iki 2022 m. birželio 26 d. 14.01 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo dienos.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus baudžiamojo įsakymo vykdymą.

V. M. išaiškinti, kad nuteistasis arešto bausme privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytus, įstaigos darbo metu darbo dienomis. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti V. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.