Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui G. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė teikia šilumą butui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Sutartis dėl atsiskaitymo už butui patiektą šilumą sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas. Už patiektą šilumą atsakovas turėjo atsiskaityti pateiktose sąskaitose nustatytais terminais. Atsakovas dėl nežinomų priežasčių už suvartotą šilumą neatsiskaitė su ieškove. Už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. susidarė 404,47 Eur įsiskolinimas už šilumą patalpų šildymui, už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. susidarė 322,81 Eur įsiskolinimas už šilumą karštam vandeniui ruošti. Iš viso atsakovo skola ieškovei 727,28 Eur. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė, jam už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. paskaičiuota 20,51 Eur delspinigių (32,35 b. l.).

Teismo posėdyje atsakovas ieškinį pripažino visiškai ir pasirašė standartinę ieškinio pripažinimo formą (88 b. l.), tačiau prašė priteistą skolą išdėstyti dalimis 2 metų laikotarpiui dėl jo sunkios finansinės padėties. Nurodė, kad nors butas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, tačiau ten gyvena jo neįgalus tėvas, kuriuo jis rūpinasi. Atsakovo pajamos nėra didelės, be to, yra ir kitų įsiskolinimų, kuriuos privalo mokėti, o taip pat ir einamųjų mokėjimų. Jokio kito turto ar papildomų pajamų neturi.

Atsakovas pripažino ieškinio reikalavimus, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Nustatyta, kad ieškovė teikia tiekia šildymą ir šilumos energiją vandens pašildymui butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini). Butas pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklauso atsakovui G. R. (6 b. l.). Iš ieškovės pateiktų buto apyvartos žiniaraščių „Šildymas“ ir „Energija vandens pašildymui“ nustatyta, kad atsakovas su ieškove nėra atsiskaitęs už laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. tiektą šilumos energiją ir laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. tiektą energiją vandens pašildymui ir iš viso yra susidaręs 727,28 Eur įsiskolinimas (41-42 b. l.). Atsakovui laiku neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. paskaičiavo 20,51 Eur dydžio delspinigius (43 b. l.). Rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nesudaryta.

Šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams taikytinos CK šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio („Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“) normos ir specialiosios normos – LR Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys teisės aktai. Vadovaujantis CK 1.71 ir 6.384 straipsnių normomis, šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis gali būti sudaryta konkliudentiniais veiksmais. CK 6.384 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad sutartis yra laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tinklų, todėl atsakovai tapo šilumos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi nuo patalpų įsigijimo. Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o pagal šio straipsnio 2 dalį standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo – pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams. Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 26, 27 punktai numato, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas; standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų. Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo- pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas. Standartinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygos yra reglamentuotos 2012 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu „Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“.

Taigi bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių susiklostė faktiniai šilumos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai – atsakovo nuosavybės teise priklausančiam butui Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo tiekiama šiluma patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti, o atsakovas tomis paslaugomis naudojosi, todėl jam atsirado prievolė sumokėti ieškovei už ieškinyje nurodytu laikotarpiu patiektą šilumą. Civilinėje byloje nėra ginčo dėl susidariusio įsiskolinimo ir priskaičiuotų delspinigių dydžio, atsakovas pripažino, kad prievolės atsiskaityti už šilumą ieškovei neįvykdė, teismo posėdžio metu pasirašė standartinę ieškinio pripažinimo formą (88 b. l.). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Kadangi atsakovas prievolės atsiskaityti už šilumą ieškovei neįvykdė, todėl ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu ir iš atsakovo ieškovei priteistina 404,47 Eur skola už teiktą šilumos energiją patalpų šildymui už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ir 322,81 Eur skola už šilumą vandens pašildymui už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., iš viso 727,28 Eur už patiektą šilumą bei 20,51 Eur delspinigiai už 6 mėn. (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (747,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 22 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir 1,71 Eur už duomenų iš registrų gavimą. Todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo ieškovei priteistina 23,71 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistina 16,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Dėl skolos išdėstymo.

Atsakovas prašė skolos sumą išdėstyti dalimis dviejų metų laikotarpiui dėl sunkios finansinės padėties. Atsakovo atstovas sutiko dėl skolos mokėjimo išdėstymo, tačiau ne dviejų metų laikotarpiui, o tik pusei metų.

CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai (kartu ir civilinės teisės principai), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių) užtikrina, kad teismai, nagrinėdami bylas, tinkamai aiškintų ir taikytų įstatymus. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti. Teismo sprendimo išdėstymas kaip ir sprendimo vykdymo atidėjimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimą išdėstyti ar jo vykdymą atidėti galima tik išimtiniais atvejais.

Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo dėl skolos išdėstymo dalimis nėra, tačiau šalys nesutaria dėl skolos išdėstymo termino. Atsakovas savo prašymą dėl skolos išdėstymo grindžia sunkia turtine padėtimi. Nors atsakovas pateikė duomenis apie gaunamas savo pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, turimus skolinius įsipareigojimus, tačiau nepateikė visų įrodymų apie savo turtinę padėtį, t. y. nepateikė duomenų apie turimas santaupas ar lėšas banko sąskaitose, taip pat patiriamas išlaidas, todėl teismas neturi galimybių pilnai įvertinti pareiškėjo turtinę padėtį. Nesant visų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, teismas negali konstatuoti, jog atsakovo turtinė padėtis yra itin sunki. Pažymėtina, kad įrodyti aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo prašymą yra jo pareiga (CPK 178 straipsnis). Teismas, įvertinęs priteistos skolos ir bylinėjimosi išlaidų sumą (771,50 Eur), taip pat šiandieninę ekonominę situaciją Lietuvoje bei pateiktus įrodymus apie atsakovo turimus skolinius įsipareigojimus ir turimus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, mano, kad atsakovui G. R. tai pakankamai didelė suma ir byloje nustatytos išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą teismo sprendimo išdėstymui, tačiau teismo vertinimu ieškovo prašomas sprendimo išdėstymo laikotarpis yra per ilgas. Teismo nuomone, išdėstant priteistą skolą 2 metų laikotarpiui būtų pažeistos ieškovės kaip kreditorės teisės, iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, kadangi kreditoriaus galimybės susigrąžinti skolą nusitęstų net iki 2019 m. pabaigos. Akivaizdu, kad tuomet būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, taip pat pažeisti teisėti kreditoriaus interesai ir teisėtų lūkesčių principas, kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises. Be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. vasario 15 d., būtų padengęs nors dalį skolos. Todėl teismas įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais, teisėtų lūkesčių principu, atsižvelgęs į ieškovės poziciją, atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis tenkina iš dalies – išdėsto teismo sprendimo vykdymą 8 mėn. laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, septynis mėnesius mokant kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos po 100 Eur, o aštuntą mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos sumokant likusią skolos dalį – 71,50 Eur ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo nuomone, teismo sprendimo vykdymą išdėstant 8 mėnesių laikotarpiui, nebus sumenkintas pats procesinis sprendimas bei nebus pažeisti ir išieškotojo interesai. Be to, teismui išdėsčius teismo sprendimo vykdymą ir atsakovui jį tinkamai vykdant, nebus pradėtas priverstinis vykdymo procesas ir atsakovui neteks turėti papildomų išlaidų.

Atsakovui išaiškintina, kad nevykdant teismo sprendimo, ieškovė turi teisę išsiimti vykdomąjį raštą ir pateikti teismo vykdomąjį dokumentą antstoliui bei išieškoti įsiskolinimą pilnai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, buveinė Kaune, Raudondvario pl. 84, iš G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 727,28 Eur (septynių šimtų dvidešimt septynių eurų 28 ct) skolą už patiektą šilumą, 20,51 Eur (dvidešimt eurų 51 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (747,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,71 Eur (dvidešimt trijų eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidas, išdėstant priteistą sumą 771,66 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 66 ct) 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokant tokia tvarka: 7 (septynis mėnesius) kas mėnesį mokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos po 100 Eur (vieną šimtą eurų), o aštuntą mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos sumokant likusią skolos dalį – 71,50 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 50 ct) ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išaiškinti atsakovui, kad nevykdant teismo sprendimo, ieškovė turi teisę išsiimti vykdomąjį raštą ir pateikti teismo vykdomąjį dokumentą antstoliui bei išieškoti įsiskolinimą pilnai.

Priteisti iš G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,20 Eur (šešiolikos eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įmokos paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.