Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-11-04 · Byla Nr. TS-112-946/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-04
Bylos Nr.
TS-112-946/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21920-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
D. M.
Kategorijos
Byla Nr. TS-112-946/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21920-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 4 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 91-191 netaikyti nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis D. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 91-191 atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą arba įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti jo lygtinio paleidimo prašymą arba taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas absoliučiai, kaip dėl nemotyvuotumo, taip ir dėl priešiškumo oficialiai Konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, dėl jo teisių ir teisėtų lūkesčių pažeidimo, todėl privalo būti panaikintas. Pakankamu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo pagal aprobuotą OASys metodiką sumažėjimo faktas. Jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo suminis balas yra 48, sumažėjęs 8 punktais, iš šio balo sumažėjimas yra akivaizdus. Skunde taip pat nurodo, kad lygtinis paleidimas privalo būti taikomas visiems kaliniams, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai pagal „OASys“ metodiką yra žemesni už 115 balų. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra dvigubai žemesnis, taigi skundžiamas nutarimas netaikyti jam lygtinio paleidimo yra atviru diskriminavimu ir neabejotinai sudaro deliktą. Skundžiamame nutarime nenurodyti jokie vertinamieji kriterijai, taip nusižengiant oficialioje konstitucinėje doktrinoje suformuluotam aiškumo reikalavimui, apsiribota tuščiažodžiavimu, o jokie aiškūs ir tikslūs lygtinio paleidimo kriterijai skundžiamame nutarime nenurodyti, jokie įrodymai, kad jis galimai neatitiktų minimalių kriterijų, nepateikti. Nutarimas yra nemotyvuotas, jame nėra motyvuojamosios dalies. Jis yra atlikęs 1/3 dalį iš jam paskirtos 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas sudaro ne daugiau nei 48 balus (artimas žemai rizikai), sumažėjimas 8 balai, taigi jis atitinka visus lygtinio paleidimo kriterijus, o visa kita skundžiamame nutarime pateikiama informacija yra tuščiažodžiavimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2019 m. rugsėjo 23 d. priimtu nutarimu Nr. 91-191 nutarta netaikyti nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 48 balai ir tai reiškia, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuo paskutinio atlikto įvertinimo rizika sumažėjo 8 balais, iš jų 5 balai – statiniai. Nors nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip kriminalinė istorija, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Padaryta išvada, kad ir nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, nuteistojo pažanga ir pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad lygtinai išėjęs jis laikytis įstatymų ir nebenusikals.

D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 284 straipsnį, 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, skirta 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5, 7, 10 punktais, 3, 4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiųstas vykdyti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 11 mėn. 1 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 19 d.).

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu netaikyti nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2019 m. rugsėjo 19 d. protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo D. M. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam D. M. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, D. M. nustatoma vidutinė – 48 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo atveju nėra nustatyta.

Kaip jau minėta anksčiau, pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju D. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau nuteistasis jam teismo pareikšto pasitikėjimo nepateisino – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu sistemingai pažeidinėjo jam skirtas pareigas, nesilaikė probacijos sąlygų, darė administracinius nužengimus, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo panaikintas, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau, kaip teisingai nurodo Komisija nutarime, vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis, dėl įvykdyto nusikaltimo (plėšimo ir viešosios tvarkos pažeidimo) kaltę pripažįsta iš dalies, yra linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad visiškas kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažįstantis savo kaltės ar ją pripažįstantis iš dalies, ieškantis savo priešingą teisei smurtinį elgesį pateisinančių aplinkybių, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių bei nesistengia pasitaisyti ir kas nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai.

Pritariant Komisijos nutarimo motyvams pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, yra išskiriami D. M. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – kriminalinė istorija; mąstymas ir elgesys; nuostatos, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus D. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis, kuriam nustatomi kriminogeniniai veiksniai - kriminalinė istorija; mąstymas ir elgesys; nuostatos, nors ir žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis normomis, iš esmės yra patenkintas savimi ir šiuo metu nenumato ką reiktų savyje pakeisti, kartoja tas pačia klaidas, nes nepasimokė iš ankstesnio patyrimo, vengia analizuoti situaciją, yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, gali būti nesunkiai išprovokuojamas aplinkinių, nemano, jog turi kokių nors problemų, išskyrus įkalinimą, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys, nustatytas 48 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris per bausmės atlikimo laiką sumažėjo nuo 56 balų, tačiau rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, taip pat dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai iš 48 balų sudaro net 43 balus, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas anksčiau aptartų duomenų kontekste taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Taip pat pažymėtina, kad Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarime Nr. 91-191 netaikyti nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Dėl to nuteistojo D. M. skundas dėl Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 91-191 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo D. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 91-191 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis