Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1175-633/2016 pagal pareiškėjos S. R. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialas, L. R. ir Vilkaviškio rajono savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja S. R. kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą su pareiškimu prašydama nustatyti faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį yra įgijusi nuosavybės teisę į gyvenamojo namo 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir ūkinio pastato 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinius, esančius (duomenys neskelbtini), suformuotus nekilnojamais daiktais 2016 m. kovo 2 d. VĮ Registrų centro Marijampolės filialo Nekilnojamo daikto kadastriniais matavimais (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruotais nekilnojamo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad pareiškėja nurodytus aukščiau nekilnojamus daiktus sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo nuo anksčiau juos valdžiusios jos motinos M. G. mirties (duomenys neskelbtini), per visą šį laiką statiniais nuolatos naudojosi pagal tikslinę paskirtį – name gyveno ir namų ūkio tvarkymui naudojo ūkines patalpas, šiuo metu siekianti įteisinti ir išviešinti įregistruojant tiek pačius statinius, tiek prašomą nustatyti kaip įgytą įgyjamosios senaties pagrindu savo nuosavybės teisę į juos. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja nepateikė į bylą patikimų ir pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jos valdomi statiniai statybos būdu buvo sukurti teisėtai, kad nėra ir nuo pat sukūrimo nebuvo valstybės ar savivaldybės nuosavybės objektais.Suinteresuoti asmenys L. R. ir Vilkaviškio rajono savivaldybė atsiliepimuose į pareiškimą su pareiškėjos reikalavimu sutiko.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėja ginčo statinių valdytoja tapo nuo savo motinos M. G. mirties (duomenys neskelbtini).Teismas nurodė, kad pareiškėjos S. R. valdymui 10 metų terminas, nustatytas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, dar nėra suėjęs ir tai atsitiks ne anksčiau kaip 2017 m. sausio 30 d., tik po šios datos pareiškėjai, kaip ginčo nekilnojamų daiktų valdytojai, atsiras subjektyvinė civilinė teisė kreiptis į teismą ir reikalauti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Dėl pareiškėjos ginčo statinių valdymo atitikimo kitoms nagrinėjamo fakto nustatymui reikalingoms sąlygoms, nustatytoms įstatymu (CK 4.68-4.71 str. ), teismas nesprendė, kadangi iki nurodyto 10 metų valdymo termino pasibaigimo šios, kitos sąlygos gali pasikeisti.

Apeliacinio skundo teisiniai ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.71 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Nustačius, kad kelių asmenų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir tai, kad po vieno iš jų mirties kiti priėmė jo palikimą, laikas, kurį šie asmenys valdė statinius, turi būti skaičiuojamas kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-11/2012);Teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjos pareiškimas buvo atmestas vien nustačius, kad jos ginčo statinių valdymas prasidėjo tik (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos motinai M. G., nenagrinėjant, ar M. G. ginčo statinių valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir M. G. bei pareiškėjos valdymo laikas galėtų būti skaičiuojamas kartu, taip pat nenagrinėjant pareiškėjos ginčo statinių valdymo atitikimo kitoms nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui reikalingoms sąlygoms, yra nepagrįstas bei naikintinas;Įsigaliojus ginčijamam teismo sprendimui liktų neišspręstas klausimas, kieno nuosavybe laikytini ginčo statiniai, įskaitant, ar jie nelaikytini valstybės nuosavybe, todėl VĮ Turto bankas, įgaliotas atstovauti valstybę bylose dėl valstybės nekilnojamojo turto nuosavybės teisių gynimo, yra suinteresuotas paduoti šį apeliacinį skundą, kad byla būtų grąžinta nagrinėti pirmos instancijos teismui ir būtų išspręstas ginčo statinių nuosavybės klausimas.Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Marijampolės filialas prašė dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl nepertraukiamo daikto valdymo termino skaičiavimo, įgyjant nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi.Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šie reikalavimai ne kartą aptarti kasacinio teismo praktikoje ir apibendrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011), nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.Nagrinėjamojoje byloje pareiškėja S. R. prašė nustatyti faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį yra įgijusi nuosavybės teisę į gyvenamojo namo 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinius, esančius (duomenys neskelbtini), suformuotus nekilnojamais daiktais 2016 m. kovo 2 d. VĮ Registrų centro Marijampolės filialo Nekilnojamo daikto kadastriniais matavimais (bylos Nr. 39/47678), įregistruotais nekilnojamo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad nekilnojamuosius daiktus sąžiningai, atvirai, teisėtai ir nepertraukiamai valdo nuo anksčiau juos valdžiusios jos motinos M. G. mirties (duomenys neskelbtini).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos S. R. nekilnojamojo turto valdymo 10 metų terminas dar nėra suėjęs ir tai atsitiks ne anksčiau kaip 2017 m. sausio 30 d., tik po šios datos pareiškėjai, kaip ginčo nekilnojamųjų daiktų valdytojai, atsiras subjektinė civilinė teisė kreiptis į teismą ir reikalauti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu nesutinka.CK 4.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tam, jog kelių valdytojų valdytas laikas galėtų būti skaičiuojamas bendrai, tiek pirmasis valdytojas, tiek ir tie, kuriems valdymas perėjo vėliau, neturi būti valdomo daikto savininkai, daiktą turi būti įgiję sąžiningai ir visą valdymo laiką valdę sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą. Byloje nustatyta, kad ginčo pastatus iki savo mirties valdė pareiškėjos motina M. G., tačiau pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl nagrinėjamu atveju netaikytina CK 4.71 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė dėl kelių valdytojų valdymo laiko skaičiavimo kartu.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ar M. G. statinių valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir ar M. G. bei pareiškėjos valdymo laikas galėtų būti skaičiuojamas kartu. Taip pat pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjos ginčo statinių valdymo atitikimo kitoms nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui reikalingoms sąlygoms (CK 4.69 straipsnis, 4.70 straipsnis).Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas nurodytų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.