Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1A-54-366-2013

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-02-14
Bylos Nr.: 1A-54-366-2013
Teisminio proceso Nr.: 1-50-9-00062-2010-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Tomas Zdanavičius, Pranas Šimkus
Nuteistasis: E. S., N. K.
Advokatai: Daiva Gadliauskienė

Kategorijos

2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.17.11pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-54-366/2013

Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00062-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2; 1.2.17.11; 1.1.8.1; 1.1.7.2.7; 1.1.8.10; 1.1.10.1. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Prano Šimkaus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Greiciūnui,nuteistiesiems E. S. ir N. K.,gynėjams advokatams Daivai Gadliauskienei ir Jonui Milčiui,civilinio ieškovo atstovui A. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. S., N. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. S. pripažintas kaltu:

Žemesnės instancijos teismas

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. (nusikalstama veika sukurstant D. G.) ir nubaustas vienerių metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. (nusikalstama veika sukurstant D. Š.) ir nubaustas vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 str. 2 d., ir nubaustas trejų metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 222 str. 1 d. (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas dėl mokamo darbo užmokesčio darbuotojams) ir nubaustas dviejų metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 220 str. 1 d. (nusikalstama veika siekiant išvengti 2028,82 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo) ir nubaustas vienerių metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 220 str. 1 d. (nusikalstama veika siekiant išvengti 3373,15 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo) ir nubaustas vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

E. S. pagal BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d. (nusikalstamos veikos plano parengimas, numatant nusikalstamos veikos vykdymo būdą bei pasiūlant tai N. K. ir R. K.) išteisintas, nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

N. K. pripažintas kaltu:

pagal BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. (nusikalstama veika nuo 2007-11-30 iki 2007-12-12) ir nubaustas vienerių metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. (nusikalstama veika laikotarpiu nuo 2008-08-19 iki 2008-10-13) ir nubaustas vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 182 str. 2 d. ir nubaustas trejų metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 222 str. 1 d. ir nubaustas dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir N. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams keturiems mėnesiams. Sutinkamai su BK 63 str. 1, 5 d. 2 p., paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2012-01-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudos bausme ir 2012-01-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudos bausme, ir N. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams keturiems mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

N. K. pagal BK 300 str. 1 d. (nusikalstama veika nuo 2007-11-30 iki 2007-12-12), BK 300 str. 1 d. (nusikalstama veika laikotarpiu nuo 2008-08-19 iki 2008-10-13) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką; pagal BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d. (nusikalstama veika nuo 2009 m. sausio mėn.) išteisintas, nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Šiuo nuosprendžiu iš E. S. priteista 7329,18 Lt turtinės žalos atlyginimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, 5440,40 Lt turtinės žalos atlyginimas Panevėžio apskrities VMI, 160 Lt proceso išlaidų valstybei. Iš N. K. priteista 160 Lt proceso išlaidų valstybės naudai. Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) 159441,33 Lt ieškinys dėl turtinės žalos tenkintas iš dalies ir iš E. S. ir N. K. solidariai priteistas 129223,15 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir R. K., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. S. nuteistas už tai, kad jis 2008-09-11, nenustatytą valandą, tarnybinėse patalpose adresu: (duomenys neskelbtini)., veikdamas bendrai su D. G. (2011-02-07 teismo baudžiamuoju įsakymu ji pripažinta dėl šios nusikalstamos veikos kalta pagal LR BK 300 str. 1d.), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi sukurstė įkalbėdamas D. G. daryti nusikalstamą veiką: tyčia suklastoti tikrus dokumentus: 2008-09-11 PVM sąskaitas faktūras ESV Nr.0000121 ir ESV Nr.0000122, pasirašant PVM sąskaitų faktūrų grafoje „Prekes/Paslaugas gavo“, tuo patvirtinant tikrovę neatitinkančias žinias, kad UAB „(duomenys neskelbtini): 2008-09-11 pagal PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000121 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo prekių už 6582,77lt., o pagal PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000122 gavo prekių už 3734,60lt., nors realiai prekės gautos nebuvo, sandoriai pagal šiuos dokumentus neįvyko, ką D. G. ir padarė;

be to, jis laikotarpyje nuo 2007-11-30 iki 2008-10-13, nenustatytą valandą, tarnybinėse patalpose adresu: (duomenys neskelbtini)., veikdamas bendrai su D. Š. (2011-01-31 teismo baudžiamuoju įsakymu ji pripažinta dėl šios nusikalstamos veikos kalta pagal LR BK 300 str. 1d.), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)reg. (duomenys neskelbtini).) direktoriumi sukurstė įkalbėdamas D. Š. daryti nusikalstamą veiką – tyčia suklastoti tikrus dokumentus: PVM sąskaitas – faktūras, pasirašant PVM sąskaitų faktūrų grafoje „Prekes/Paslaugas gavo“, tuo patvirtinant tikrovę neatitinkančias žinias, kad UAB „(duomenys neskelbtini)įsigijo prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamai pagal: 2007-11-30 PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000047 už 16974,80lt., 2007-12-05 PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000048 už 12956,16lt., 2007-12-12 PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000053 už 31252,58lt., 2008-08-19 PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000101 už 5853,46lt., 2008-08-19 PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000102 už 6732,65lt., 2008-08-26 PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000103 už 7953,51lt., PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000104 už 5213,60lt., PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000105 už 5953,94lt., PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000106 už 5648,02lt., PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000107 už 6266,98lt., PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000108 už 5182,56lt., PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000109 už 5880,88lt., 2008-08-27 PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000110 už 7547,44lt., PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000111 už 9235,16lt., PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000112 už 10184,43lt., PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000113 už 6331,88lt., PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000114 už 8641,50lt., PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000115 už 8526,98lt., 2008-08-28 PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000116 už 7039,29lt., PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000117 už 8265,84lt., PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000118 už 14768,95lt., PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000119 už 7910,84lt., PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000120 už 5904,72lt., 2008-10-13 PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000124 už 6012,69lt., PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000125 už 7865,18lt., nors realiai prekės nupirktos nebuvo, ką D. Š. ir padarė;

be to jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kuris, pagal 2001m. lapkričio mėn. 06d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį buvo atsakingas už apskaitos organizavimą, kartu su R. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)reg. (duomenys neskelbtini).) buhaltere, pagal LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 11 str. atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku, 2009m. sausio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, apgaulingai tvarkė, pažeisdami LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 574, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą: pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 d.- į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 d.- apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 3 d.- apskaitos dokumentų data, tik privalomų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose, 2009 m. sausio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, E. S. nurodžius, R. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. K. suklastojo tikrus dokumentus: PVM sąskaitą- faktūrą ESR 0004185 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto 3351,20 Lt vertės ( iš jų 511,20 Lt PVM) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, PVM sąskaitą- faktūrą ESR 0004184 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto 12350,59Lt vertės ( iš jų 1883,99Lt PVM) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, PVM sąskaitą- faktūrą ESR 0004490 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto 103708,56Lt vertės ( iš jų 15819,95Lt PVM) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, PVM sąskaitą- faktūrą ESR 0004413 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto 4808,5 Lt vertės (iš jų 733,5Lt PVM) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“: R. K. jose įrašius žinomai neteisingus duomenis, kad šis turtas buvo parduotas 2008-09-22 ir 2008-10-10, nors realiai nurodytu laiku minėtas turtas parduotas nebuvo, o N. K. savo parašu patvirtinus žinomai neteisingus duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose- faktūrose nurodytas prekes gavo 2008-09-22 ir 2008-10-10, šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo įtraukdami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą; dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-2008 m. veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

be to, jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini)reg. (duomenys neskelbtini). direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 5 straipsnio „Pajamų mokesčio dalykas“ ir 6 straipsnio „Pajamų mokesčio objektas“ 3 dalies reikalavimus, 2008 m. vasario 8 d. siekdamas išvengti 2028,82 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo įrašė į 2007 metų metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turto panaudojimą – nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės išmokas, t.y. per 2007 metus išmokėjus 1018570,74 Lt išmokų pateiktoje 2007 metų metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje nurodė, kad 2007 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1011056,45 Lt išmokų ir šią deklaraciją 2008 m. vasario 8 d., pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 4, Panevėžyje;

be to, jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini)reg. (duomenys neskelbtini). direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 5 straipsnio „Pajamų mokesčio dalykas“ ir 6 straipsnio „Pajamų mokesčio objektas“ 3 dalies reikalavimus, 2009 m. vasario 11 d. siekdamas išvengti 3373,15 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo įrašė į 2008 metų metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turto panaudojimą – nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės išmokas, t.y. per 2008 metus išmokėjus 844046,54 Lt išmokų pateiktoje 2008 metų metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje nurodė, kad 2008 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 829981,75 Lt išmokų ir šią deklaraciją 2009 m. vasario 11 d., pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 4, Panevėžyje.

E. S. ir N. K. nuteisti už tai, kad būdami atsakingi už bendrovių veiklą, laikotarpyje nuo 2007-12-21 iki 2008-10-13, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, apgaule, suklastojant ir panaudojant žinomai suklastotus oficialius dokumentus: PVM sąskaitas faktūras, jose fiksuojant realiai neįvykusias ūkines operacijas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, įgijo svetimą – (duomenys neskelbtini)turtą, o būtent: N. K. 2007-12-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarius faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)perleido reikalavimus (duomenys neskelbtini)į skolininko (UAB „(duomenys neskelbtini)“) piniginius įsipareigojimus, atsiradusius pagal pirkimo –pardavimo ir kitas sutartis, sudarytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, mainais į banko sumokamą Faktoringo išmoką UAB „E.“ (90% nuo skolininko faktoringo limito 200000lt.), bei 2007-12-15 jam UAB „E.“ vardu su E. S., atstovaujančiu UAB „ES.“, sudarius sutartį dėl Pirkėjo mokėjimų faktoriui – AB Ūkio bankas, pagal kuria UAB „ES.“ už nupirktas iš UAB „E.“ prekes pagal PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas nurodytais terminais apmokėti faktoriui – (duomenys neskelbtini) ; po to N. K. tyčia, apgaule - žinant, kad UAB „E.“ realiai prekių UAB „ES.“ neparduos ir siekiant įgyti didelės vertės svetimą turtą, sukursčius UAB „E.“ vyr. buhalteres I. Č. ir R. K. suklastoti oficialius dokumentus PVM sąskaitas faktūras juose įrašant žinomai neteisingus duomenis, kad UAB „E.“ parduoda UAB „ES.“ įgyja prekes, nors realiai pirkimo –pardavimo sandoriai neįvyko, bei N. K. patvirtinus šiuos žinomai suklastotus dokumentus savo parašais; O E. S. tyčia, apgaule – žinant, kad UAB „E.“ realiai prekių UAB „ES.“ neparduos ir siekiant įgyti didelės vertės svetimą turtą, sukursčius UAB „ES.“ buhalterę D. G. ir apskaitininkę D. Š. savo parašais patvirtinti tuos pačius žinomai suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras dėl UAB „E.“ prekių pardavimo UAB „ES.“, juose įrašant, kad jos gavo (priėmė) iš UAB „E.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodomas prekes, nors realiai šios prekės parduodamos nebuvo ir UAB „ES.“ jų negavo, tokiu būdu suklastojus PVM sąskaitos faktūros:

Eil. Nr.Dokumento dataPVM sąskaitos faktūros serija ir numerisSuma be PVM, LtPVM, LtIš viso, LtFaktoringo avansas, LtAsmuo UAB „ES.“patvirtinęs prekių tariamą gavimąAsmuo UAB „E.“ surašęs dokumentus12007-12-21ESV Nr.000005326485,234767,3531252,5828127,32D. Š.I. Č.Iš viso 2007 metais26485,234767,3531252,5828127,3222008-08-19ESV Nr.00001014960,56892,905853,465268,11D. Š.R. K.32008-08-19ESV Nr.00001025705,641027,016732,655969,39D. Š.R. K.100,00D. Š.R. K.42008-08-26ESV Nr.00001036740,261213,257953,517158,16D. Š.R. K.52008-08-26ESV Nr.00001044418,30795,305213,604692,24D. Š.R. K.62008-08-26ESV Nr.00001055045,72908,225953,945358,55D. Š.R. K.72008-08-26ESV Nr.00001064786,46861,565648,025083,22D. Š.R. K.82008-08-26ESV Nr.00001075311,00955,986266,985640,28D. Š.R. K.92008-08-26ESV Nr.00001084392,00790,565182,564664,30D. Š.R. K.102008-08-26ESV Nr.00001094983,80897,085880,885211,37D. Š.R. K.81,42D. Š.R. K.112008-08-27ESV Nr.00001106396,141151,307547,446792,70D. Š.R. K.122008-08-27ESV Nr.00001117826,401408,769235,168163,11D. Š.R. K.148,54D. Š.R. K.132008-08-27ESV Nr.00001128630,871553,5610184,439165,99D. Š.R. K.142008-08-27ESV Nr.00001135366,00965,886331,885698,69D. Š.R. K.152008-08-27ESV Nr.00001147323,301318,208641,507777,35D. Š.R. K.162008-08-27ESV Nr.00001157226,261300,728526,987674,28D. Š.R. K.172008-08-28ESV Nr.00001165965,501073,797039,296335,36D. Š.R. K.182008-08-28ESV Nr.00001177004,941260,908265,847439,26D. Š.R. K.192008-08-28ESV Nr.000011812516,062252,8914768,9513292,06D. Š.R. K.202008-08-28ESV Nr.00001196704,101206,747910,847119,76D. Š.R. K.212008-08-28ESV Nr.00001205004,00900,725904,725314,25D. Š.R. K.222008-09-11ESV Nr.00001215578,621004,156582,775924,49D. G.R. K.232008-09-11ESV Nr.00001223164,92569,683734,603361,14D. G.R. K.242008-10-13ESV Nr.00001245095,50917,196012,695411,42D. Š.R. K.252008-10-13ESV Nr.00001256665,411199,777865,187078,66D. Š.R. K.Iš viso 2008 metais146811,7626426,11173237,87155824,10Iš viso 2007-2008 metais173296,9931193,46204490,45183951,42

ir laikotarpyje nuo 2007-12-21 iki 2008-10-13 pateikus šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir gavus iš (duomenys neskelbtini) 183951,42 Lt, apgaule, UAB „E.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) turtą, pinigus –183951,42 Lt Lt sumoje.

N. K. nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2007-11-30 iki 2007-12-12, nenustatytą valandą, tarnybinėse patalpose adresu: (duomenys neskelbtini)., veikdamas bendrai su I. Č. (2011-01-26 nuosprendžiu ji pripažinta dėl šios nusikalstamos veikos kalta pagal LR BK 300 str. 1d.), būdamas UAB „E.“ ((duomenys neskelbtini)), direktoriumi sukurstė įkalbėdamas I. Č. daryti nusikalstamą veiką – tyčia suklastoti tikrus dokumentus: 2007-11-30 PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000047, 2007-12-05 PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000048 ir 2007-12-12 PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000053, pasirašant PVM sąskaitų faktūrų grafoje „Prekes išdavė“, tuo patvirtinant tikrovę neatitinkančias žinias, kad UAB „E.“ 2007-11-30 pagal PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000047 pardavė prekių UAB „ES.“ už 16947,8lt., 2007-12-05 pagal PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000048 pardavė prekių UAB „ES.“ už 12956,16lt. ir 2007-12-12 pagal PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000053 pardavė prekių UAB „ES.“ už 31252,58lt., nors realiai prekės parduotos nebuvo, sandoriai pagal šiuos dokumentus neįvyko, ką I. Č. ir padarė;

be to jis, kartu su R. K., laikotarpyje nuo 2008-08-19 iki 2008-10-13, nenustatytą valandą, tarnybinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini)., N. K. sukursčius, tyčia suklastojo tikrus dokumentus: PVM sąskaitas faktūras, surašant į PVM sąskaitas faktūras tikrovę neatitinkančius duomenis apie prekių pardavimą, bei pasirašant PVM sąskaitų faktūrų grafoje „Prekes išdavė“, patvirtino tikrovę neatitinkančias žinias, kad UAB „E.“ pardavė prekes UAB „ES.“ atitinkamai pagal: 2008-08-19 PVM sąskaitas faktūras: ESV Nr. 0000101 prekių už 5853,46lt., ESV Nr. 0000102 prekių už 6732,65lt., 2008-08-26 PVM sąskaitas faktūras: ESV Nr. 0000103 prekių už 7953,51lt., ESV Nr. 0000104 prekių už 5213,6lt., ESV Nr. 0000105 prekių už 5953,94lt., ESV Nr. 0000106 prekių už 5648,02lt., ESV Nr. 0000107 prekių už 6266,98lt., ESV Nr. 0000108 prekių už 5182,56lt., ESV Nr. 0000109 prekių už 5880,88lt., 2008-08-27 PVM sąskaitas faktūras: ESV Nr. 0000110 prekių už 7547,44lt., ESV Nr. 0000111 prekių už 9235,16lt., ESV Nr. 0000112 prekių už 10184,43lt., ESV Nr. 0000113 prekių už 6331,88lt., ESV Nr. 0000114 prekių už 8641,5lt., ESV Nr. 0000115 prekių už 8526,98lt., 2008-08-27 PVM sąskaitas- faktūras: ESV Nr. 0000116 prekių už 7039,29lt., ESV Nr. 0000117 prekių už 8265,84lt., ESV Nr. 0000118 prekių už 14768,95lt., ESV Nr. 0000119 prekių už 7910,84lt., ESV Nr. 0000120 prekių už 5904,72lt., 2008-09-11 PVM sąskaitas faktūras: ESV Nr. 0000121 prekių už 6582,77lt., ESV Nr. 0000122 prekių už 3734,6lt., 2008-10-13 PVM sąskaitas faktūras: ESV Nr. 0000124 prekių už 6012,69lt., ESV Nr. 0000125 prekių už 7865,18lt., nors realiai prekės parduotos nebuvo, sandoriai pagal šiuos dokumentus neįvyko;

be to, jis, būdamas UAB „E.“ direktoriumi, kuris pagal 2001m. lapkričio mėn. 06d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį buvo atsakingas už apskaitos organizavimą, kartu su R. K., UAB „E.“ ((duomenys neskelbtini)) vyr. buhaltere, pagal LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 11 str. atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku, laikotarpyje nuo 2008m. kovo 31d. iki 2009m. vasario mėnesio, tyrimo metu nenustatytos dienos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, apgaulingai tvarkė, pažeisdami LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 574, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, UAB „E.“ buhalterinę apskaitą: pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 d.- į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalyje - apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 3 d.- apskaitos dokumentų data, tik privalomų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose, 2009m. sausio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, E. S. nurodžius, suklastojo tikrus dokumentus: PVM sąskaitą- faktūrą ESR 0004185 dėl UAB „ES.“ turto 3351,20 Lt vertės ( iš jų 511,20 Lt PVM) pardavimo UAB „E.“, PVM sąskaitą- faktūrą ESR 0004184 dėl UAB „ES.“ turto 12350,59Lt vertės ( iš jų 1883,99Lt PVM) pardavimo UAB „E.“, PVM sąskaitą- faktūrą ESR 0004490 dėl UAB „ES.“ turto 103708,56Lt vertės ( iš jų 15819,95Lt PVM) pardavimo UAB „E.“, PVM sąskaitą- faktūrą ESR 0004413 dėl UAB „ES.“ turto 4808,5Lt vertės ( iš jų 733,5Lt PVM) pardavimo UAB „E.“: R. K. jose įrašius žinomai neteisingus duomenis, kad šis turtas buvo parduotas 2008-09-22 ir 2008-10-10, nors realiai nurodytu laiku minėtas turtas parduotas nebuvo, o N. K. savo parašu patvirtinus žinomai neteisingus duomenis, kad UAB „E.“ PVM sąskaitose- faktūrose nurodytas prekes gavo 2008-09-22 ir 2008-10-10, šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo įtraukdami į UAB „E.“ buhalterinę apskaitą: pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte -vienas iš dokumento rekvizitų – apskaitos dokumento data, 12 straipsnio 12 straipsnio 1 dalyje -visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, laikotarpyje nuo 2008-03-31 iki 2008-08-13, norint bendrovei gauti iš (duomenys neskelbtini)“ 90 % faktoringo avansą-333584,13 Lt anksčiau, nei realiai įvyko prekių pardavimas, suklastojo 27 PVM sąskaitas –faktūras, kuriose įformino prekių už 370649,02 Lt pardavimą UAB „ES. o būtent:

Eil. Nr.AB Ūkio bankas pateiktų dokumentų duomenysFaktoringo avansas, LtFaktoringo avanso gavimo dataUAB „E.“ dokumentuose įforminta dataDokumento dataPVM sąskaitos faktūros serija ir numerisSuma iš viso, Lt12008-03-31ESV Nr.000007116413,6914772,322008-03-312008-04-1022008-03-31ESV Nr.000007218172,0016354,802008-03-312008-04-2132008-03-31ESV Nr.000007316562,8414906,562008-03-312008-05-0642008-03-31ESV Nr.000007417430,9715687,872008-03-312008-05-1652008-03-31ESV Nr.000007524302,0121871,812008-03-312008-05-3062008-04-03ESV Nr.000007614569,0613112,152008-04-032008-06-0472008-04-11ESV Nr.000007714302,1512871,942008-04-112008-06-1082008-04-28ESV Nr.000007810184,439165,992008-04-282008-06-1692008-04-28ESV Nr.000007913807,8610130,402008-04-282008-06-192296,672008-05-09102008-05-09ESV Nr.000008013009,908976,602008-05-092008-06-302732,312008-05-12112008-05-19ESV Nr.000008111904,397413,302008-05-282008-06-303300,652008-05-29122008-06-04ESV Nr.000008212539,0710861,262008-06-052008-07-10423,902008-06-12132008-06-12ESV Nr.000008613009,9011708,912008-06-122008-07-29142008-06-12ESV Nr.000008711723,709739,352008-06-122008-07-31811,982008-06-12152008-06-13ESV Nr.000008817312,1814733,042008-06-132008-08-05847,932008-06-16162008-06-16ESV Nr.000008916708,0313923,932008-06-162008-08-281113,302008-06-16172008-06-16ESV Nr.000009018139,3015241,772008-06-162008-08-291083,602008-06-16182008-06-17ESV Nr.000009117087,7714604,472008-06-172008-09-16774,522008-06-17192008-06-17ESV Nr.000009215324,8513792,372008-06-172008-09-23202008-06-18ESV Nr.000009314721,9213249,732008-06-182008-10-01212008-06-18ESV Nr.000009413878,3612490,522008-06-182008-10-22222008-07-09ESV Nr.000009510301,01583,202008-07-092008-11-078687,712008-07-09232008-08-05ESV Nr.00000977810,167029,142008-08-052008-11-21242008-08-05ESV Nr.00000966011,495410,342008-08-052008-11-20252008-08-12ESV Nr.00000988653,597788,232008-08-132008-11-28262008-08-13ESV Nr.00000998001,057200,952008-08-132008-12-01272008-08-13ESV Nr.00001008767,347890,612008-08-132008-12-02Iš viso:370649,02333584,13

bei jas įtraukė į UAB „E.“ buhalterinę apskaitą, dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „E.“ 2008m. veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros.

E. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „ES.“ ((duomenys neskelbtini)) direktoriumi, 2009m. sausio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasiūlydamas UAB „E.“ ((duomenys neskelbtini)) direktoriui N. K. ir UAB „ES.“ bei UAB „E.“ vyr. buhalterei R. K. padaryti nusikaltimą: suklastoti tikrus dokumentus PVM sąskaitas faktūras bei jas panaudoti, parengė nusikalstamos veiklos planą, numatydamas nusikalstamos veiklos įvykdymo būdą: UAB „ES.“ vyr. buhalterei R. K. ir UAB „E.“ direktoriui N. K. suklastojus tikrus dokumentus: PVM sąskaitas faktūras dėl UAB „ES.“ turto pardavimo UAB „E.“: R. K. juose įrašant žinomai neteisingus duomenis, kad nurodomas turtas buvo parduotas ankstesniu laiku, t.y. 2008-09-22 ir 2009-10-10, o UAB „E.“ direktoriui N. K. savo parašu patvirtinus šiuos žinomai neteisingus duomenis, juos panaudoti įtraukiant į UAB „E.“ ir UAB „ES.“ buhalterinę apskaitą, padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 4 d. 300 str. 1 d.

N. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpyje nuo 2007-11-30 iki 2007-12-12, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, žinomai tikrus suklastotus dokumentus: 2007-11-30 PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000047, 2007-12-05 PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000048 ir 2007-12-12 PVM sąskaitą faktūrą ESV Nr.0000053, panaudojo pateikdamas juos (duomenys neskelbtini) Panevėžio skyriui, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1d.;

taip pat buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2008-08-19 iki 2008-10-13, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, žinomai tikrus suklastotus dokumentus: 2008-08-19 PVM sąskaitas faktūras: ESV Nr. 0000101 ir ESV Nr. 0000102, 2008-08-26 PVM sąskaitas- faktūras: ESV Nr. 0000103, ESV Nr. 0000104, ESV Nr. 0000105, ESV Nr. 0000106, ESV Nr. 0000107, ESV Nr. 0000108 ir ESV Nr. 0000109, 2008-08-27 PVM sąskaitas- faktūras: ESV Nr. 0000110, ESV Nr. 0000111, ESV Nr. 0000112, ESV Nr. 0000113, ESV Nr. 0000114 ir ESV Nr. 0000115, 2008-08-27 PVM sąskaitas- faktūras: ESV Nr. 0000116, ESV Nr. 0000117, ESV Nr. 0000118, ESV Nr. 0000119 ir ESV Nr. 0000120, 2008-09-11 PVM sąskaitas- faktūras: ESV Nr. 0000121 ir ESV Nr. 0000122, 2008-10-13 PVM sąskaitas- faktūras: ESV Nr. 0000124 ir ESV Nr. 0000125, panaudojo pateikdamas juos (duomenys neskelbtini) Panevėžio skyriui, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1d.;

taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „E.“ ((duomenys neskelbtini)) direktoriumi, 2009 m. sausio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrai su UAB „ES.“ “ ((duomenys neskelbtini)) direktoriumi E. S. bei vyr. buhaltere R. K., E. S. organizavus, tai yra pasiūlius jam ir R. K. padaryti nusikaltimą: suklastoti tikrus dokumentus PVM sąskaitas faktūras bei jas panaudoti, parengus nusikalstamos veiklos planą, numačius nusikalstamos veiklos įvykdymo būdą: jam ir R. K. suklastojus tikrus dokumentus: PVM sąskaitas faktūras dėl UAB „ES.“ turto pardavimo UAB „E.“: R. K. juose įrašant žinomai neteisingus duomenis, kad nurodomas turtas buvo parduotas ankstesniu laiku, t.y. 2008-09-22 ir 2009-10-10, o jam savo parašu patvirtinus šiuos žinomai neteisingus duomenis, bei juos panaudoti įtraukiant į UAB „E.“ ir UAB „ES.“ buhalterinę apskaitą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 4 d. 300 str. 1 d.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendį ir jį iš kaltinimų pagal BK 222 str. 1 d., 182 str. 2 d., 24str. 5 d. 300 str. 1 d., išteisinti.

Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d., kadangi jis prisipažino tik tai, kad būdamas įmonės vadovu yra atsakingas už įmonėje tvarkomą apskaitą. Teigia, kad asmeniškai jokių dokumentų nepasirašinėjo ir jų neklastojo. D. G. ir D. Š., būdamos jo vadovaujamos įmonės darbuotojos, vykdė tiesiogines savo pareigas. Visi sandoriai, kuriuos minėtos darbuotojos patvirtino savo parašais buvo teisėti ir vyko tarp dviejų juridinių asmenų sutartiniais pagrindais. PVM sąskaitos faktūros, kurias pateikė UAB „E.“ jų pateikimo metu buvo kreditinės ir teisėtos. Todėl teismo išvados, jog jis sukurstė D. G. ir D. Š. nėra pagrįstos, kadangi jo atžvilgiu jokios tyčinės veikos nebuvo. Teigia, kad už tą pačią nusikalstamą veiką yra nuteistas antrą kartą.

Apelianto nuomone, pagal BK 182 str. 2 d., jis nuteistas nepagrįstai. Visi santykiai tarp UAB „ES.“ ir UAB „E.“ vyko tarpusavio sutartiniais pagrindai ir teisėtais būdais. Nors sąskaitos faktūros buvo išrašytos dar faktiškai negavus prekių, tačiau prekių pardavimo sandoriai buvo vykdomi. Pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras prekių buvo pateikta už 370 649,02 Lt, šios sąskaitos už pateiktas prekes buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Tuo tarpu teismo sprendime nurodytos 27-ios PVM sąskaitos faktūros nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, kadangi prekės nebuvo gautos, ūkinės operacijos nevyko. Dėl susiklosčiusių aplinkybių, neįvykus ūkinei operacijai, šios PVM sąskaitos faktūros buvo anuliuotos ir laikomos segtuvuose, todėl jas laikyti suklastotomis nėra teisinio pagrindo. Beje, nei įmonė, nei jis asmeniškai pagal anuliuotas PVM sąskaitas faktūras jokių piniginių lėšų negavo.

Pasak apelianto, jam nepagrįstai buvo inkriminuotas nusikaltimas ir pagal BK 222 str. 1 d., kadangi jis tiesiogiai darbuotojams darbo užmokesčio grynaisiais pinigais nemokėjo. Visi gryni pinigai, kaip darbo užmokestis, buvo mokami per trečiuosius asmenis (gamybos vadovai, meistrai bei apskaitininkai). Iš įmonės buhalterijos kasos jam, kaip atskaitingam asmeniui, pinigai buvo išduodami pagal kasos išlaidų orderį, vėliau už jų panaudojimą atsiskaitydavo buhalterijai. Pinigai darbo užmokesčiui mokėti, pagal laisvos formos išmokėjimų žiniaraštį, buvo išduodami tretiesiems asmenims. Dėl gamybinės veiklos ypatumų, kartais darbuotojai už gautus pinigus, t.y. už darbo užmokestį per trečiuosius asmenis, buhalteriniuose dokumentuose apie pinigų gavimą pasirašydavo vėliau nei buvo išmokama. Mano, kad liudytojų, įmonės darbuotojų, parodymus apie neoficialų atlyginimą galėjo įtakoti įmonėje vykstantys konfliktai dėl vėluojančių atlyginimų. Nurodo, kas jis neturėjo tikslo tyčia ar apgaulės būdu išvengti mokestinės prievolės valstybei, tačiau prisipažįsta, kad jis, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą, neužtikrino, kad pinigų išmokėjimo forma ir būdas neprieštarautų buhalterinės apskaitos taisyklėms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau mano, kad toks jo neveikimas baudžiamosios atsakomybės negali užtraukti. Pažymi, kad už padarytus nusižengimus tvarkant buhalterinę apskaitą, atsakomybę numato ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ str.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismo išvados dėl jo kaltės padarius BK 220 str. 1 d., numatytą nusikalstamą veiką, nėra pagrįstos, kadangi jo tyčinės veikos, apgaulės būdu išvengti mokestinės prievolės, pateikiant gyventojų pajamų deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, nebuvo. Pagal įmonėje vedamą buhalterinę apskaitą, gyventojų pajamų mokesčių deklaracijos pagal priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį buvo pateiktos teisingos, buhalteriniuose dokumentuose bei apskaitoje pažeidimų nebuvo rasta. Galimai nepriskaičiuotas darbo užmokestis paaiškėjo tyrimo metu, kai tuo metu deklaracijos jau buvo pateiktos Panevėžio apskr. VMI. Kadangi už buhalterinės apskaitos tvarkymą bei duomenų teisingumą atsako atsakingas asmuo vykdantis įmonės apskaitą, o šiuo atveju už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakinga įmonės vyr. buhalterė R. K., apelianto nuomone, jam atsakomybė pagal BK 220 str. 1 d., kilti negalėjo.

Apeliantas pažymi, kad jis pagal BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d., yra nuteistas antrą kartą, t.y. už šios nusikalstamos veikos padarytą tuo pačiu laiku ir tais pačiais veiksmais, jo atžvilgiu jau yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, skiriant bausmes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Nuteistasis N. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendį: jo veiką iš BK 182 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 207 str., ir už visas padarytas nusikalstamas veikas paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti BK 75 str. pagrindu. Apelianto nuomone, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pripažindamas jį kaltu dėl sukčiavimo pagal BK 182 str. 2 d.

Apeliantas nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, jis neprisipažino, tačiau paaiškino konkrečias faktoringo suteikimo UAB „E.“ aplinkybes, kurios apelianto manymu, paneigia teismo išvadą, jog jo veikoje yra sukčiavimo sudėtis. Teisme duoti parodymai apie tai, jog prekių pirkimai pagal po 2008-08-19 išrašytas PVM sąskaitas faktūras būtų įvykę vėliau, yra nepaneigti byloje surinktais įrodymais. Apeliantas neneigia, kad kaltinime nurodytų 27 PVM sąskaitų faktūrų, kuriose įformintas prekių už 234421,41 Lt pardavimas UAB „ES.“, ir šių sąskaitų kopijų pateikimo (duomenys neskelbtini) Panevėžio filialui pagrindu UAB „E.“ gavo 90 % faktoringo avansą – 210889,28 Lt, tačiau dalis jų buvo grąžinta, ką patvirtino (duomenys neskelbtini) atstovė D.I. V., o kita dalis buvo panaudota UAB „ES.“ ir UAB „E.“ veiklai vykdyti ir būtų grąžinta, jei minėtos bendrovės nebūtų bankrutavusios. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad jis neturėjo tikslo apgauti (duomenys neskelbtini) ir apgaule UAB „E.“ naudai įgyti didelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: pinigus – 183951,42 Lt. Apelianto manymu, jo ir E. S. padaryti veiksmai, kuriais suklastojant ir panaudojant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, UAB „E.“ gavo (duomenys neskelbtini) lėšas, negali būti vertinami kaip sukčiavimas BK 182 str. 2 d. prasme, nes baudžiamajame įstatyme yra numatyta speciali norma, numatanti atsakomybę už kreditinį sukčiavimą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nei jo, nei E. S. tyčia nebuvo nukreipta į faktoringo lėšų pasisavinimą, t.y. buvo siekta gauti papildomas lėšas, kurias būtų galima panaudoti ir kurios buvo panaudotos bendrovių veiklai vykdyti. Tokiu būdu jo veika atitinka BK 207 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Apeliantas pažymi, kad 2007-12-06 UAB „E.“ ir (duomenys neskelbtini) sudarytoje faktoringo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo numatyta banko teisė vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu UAB „E.“ pateiktuose dokumentuose pateikta informacija yra klaidinga ar nepilna arba jeigu UAB „E.“ reikalavimai, kylantys iš sutarties su pirkėju ar tos sutarties pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros, pripažįstamos negaliojančiomis, arba atsirado kitos aplinkybės, kurios banko nuomone, sukelia grėsmę UAB „E.“ įsipareigojimų vykdymui. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad faktoringo procesas buvo pažeidžiamas ir (duomenys neskelbtini) darbuotojams tai buvo žinoma ir jie tai toleravo ir netgi skatino (pats (duomenys neskelbtini) nesilaikė įstatymuose numatytos finansinės drausmės ir rizikavo savo turtu). Todėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų parodymai apie tai, jog jiems nebuvo žinoma, kad bankui buvo pateikiamos fiktyvios PVM sąskaitos faktūros ir ši aplinkybė paaiškėjo tik vėliau, turėtų buti vertinami kritiškai, kaip siekimas išvengti jiems patiems neigiamų pasekmių ar net baudžiamosios atsakomybės.

Pasak apelianto, apylinkės teismas nepagrįstai jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 5 d. 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., paskyrė griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, savo dydžiu artimą sankcijose nustatytam šios bausmės vidurkiui. Teismas neteisingai įvertino jį charakterizuojančią medžiagą, nepagrįstai nepripažino jo atsakomybės lengvinančia aplinkybe tai, jog jis viso proceso metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Apelianto teigimu, paskirtos bausmės pagal rūšį ir dydį yra aiškiai per griežtos, todėl nėra teisingos, be to, yra visi pagrindai taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų N. K. ir E. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl N. K. apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. K. nesutinka su nuteisimu pagal BK 182 str. 1 d., teigdamas, jog jo veikoje nėra sukčiavimo sudėties, kadangi jis nesiekė UAB „E.“ naudai įgyti svetimą didelės vertės (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t.y. jo tyčia nebuvo nukreipta į faktoringo lėšų pasisavinimą ir neteisėtą praturtėjimą. Pasak apelianto, panaudodamas suklastotas PVM sąskaitas – faktūras jis siekė iš banko gauti papildomų lėšų, kurias būtų galima panaudoti įmonės veikloje, todėl jo veika turėtų būti vertinama kaip kreditorinis sukčiavimas pagal BK 207 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą pagal žemesnės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, visiškai sutinka su apelianto N. K. išdėstytais argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

BK 182 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą sukčiavimą, t. y. didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą apgaule. Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės panaudojimas prieš svetimo turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti turtą. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, tokiu būdu „priverčiant“ juos perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Teisminėje praktikoje laikoma, kad sukčiavimo dalykas atliekant bankų įstaigų operacijas yra banko paskolų piniginės lėšos, jas siekiama įgyti savo ar kitų naudai, o ne verslui.

Tuo tarpu pagal BK 207 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Apgaulė suprastina kaip veikos padarymo būdas, kurią kaltininkas naudoja norėdamas išgauti teigiamą kredito, paskolos, subsidijos ar kitų įsipareigojimų davėjo (šiuo atveju banko) sprendimą. Apgaulės požymis apima tiek suklastotų dokumentų pateikimą ir kitokius melagingų duomenų pateikimo būdus, tiek ir nutylėjimą juridiškai svarbių aplinkybių, galinčių nulemti neigiamą įstaigos sprendimą. Pažymėtina, jog apgaulė naudojama siekiant gauti kreditinį įsipareigojimą, bet pačios piniginės lėšos turi sutartyje numatytą paskirtį, t.y. jei asmuo apgaule gauna kreditą nesant tyčios jos neatlygintinai įgyti, o turint tikslą panaudoti pagal paskirtį, jo veika nesudaro sukčiavimo sudėties, o kvalifikuojama kaip kreditinis sukčiavimas pagal BK 207 str.

Nagrinėjamu atveju aktualus faktoringo lėšų gavimas apgaule. Faktoringo sąvokos baudžiamasis įstatymas nepateikia, tačiau ją apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.903 str. 1 d. Pagal įstatyminį reguliavimą faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog tarp UAB „E.“, atstovaujamos direktoriaus N. K., ir (duomenys neskelbtini) 2007-13-06 buvo sudaryta faktoringo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuria (duomenys neskelbtini) perleidžiami UAB „E.“ reikalavimai į skolininko (UAB „ES.“) piniginius įsipareigojimus, atsiradusius pagal pirkimo – pardavimo ir kitas sutartis, sudarytas tarp UAB „E.“ ir UAB „ES.“, mainais į banko sumokamą faktoringo išmoką, kas vertintina kaip kreditinis įsipareigojimas. Produkcijos pardavėjas UAB „E.“ parduodavo prekes UAB „ES.“, o pastaroji už pateiktas prekes apmokėdavo Faktoriui – (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus nustatyta, jog UAB „E.“ pagal 2007-12-06 faktoringo sutartį už bankui perleistus mokėjimo reikalavimus pagal PVM sąskaitas – faktūras buvo sumokėta 809 353,43 Lt. UAB „ES.“ pagal 2007-12-06 faktoringo sutartį su banku pilnai neatsiskaitė. (III t., b.l. 151). Kaip matyti iš bylos duomenų, iš pradžių sudarius faktoringo sutartį viskas vyko sutartyje numatyta tvarka, tačiau vėliau UAB „ES.“ dėl finansinių problemų nebegalėjo įvykdyti įsipareigojimų, nors vis dar buvo išrašomos PVM sąskaitos – faktūros dėl tariamai įvykusių prekių pardavimo. Pagal 2010-02-03 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog UAB „E.“ atsakingi darbuotojai 2007-2008 m. surašė 27-ias PVM sąskaitas – faktūras (išvardintos kaltinime), kuriose įformino tikrovės neatitinkantį prekių pardavimą UAB „ES.“ ir šiuos dokumentus pateikę (duomenys neskelbtini) gavo 90 proc. faktoringo avansą – 210889,28 Lt t.y., UAB „E.“ (duomenys neskelbtini) perleido tikrovės neatitinkantį pirkėjo UAB „ES.“ 234421,41 Lt įsiskolinimą ir iš banko gavo 210889,28 Lt faktoringo avansą. UAB „ES.“ pagal PVM sąskaitas – faktūras, kuriose įformintos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos, (duomenys neskelbtini) apmokėjo tik pagal ESV Nr. 0000053 – 31252,58 Lt ir ESV Nr. 0000101 – 1546, 50 Lt (I t., b.l. 45). Kadangi sukčiavimas kaip veika kvalifikuojama tuo atveju, kai bankui pateikiant suklastotus dokumentus ir dėl to gaunant kreditinį įsipareigojimą, kaltininkas turi tikslą jų negrąžinti, siekiant tinkamai kvalifikuoti N. K. nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas privalėjo, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatyti ar šiuo atveju N. K. veiksmai pateikiant suklastotas PVM sąskaitas – faktūras AB Ūkio bankui buvo nukreipti į piniginių lėšų pasisavinimą, turint tikslą jų negražinti, ar piniginės lėšos gautos apgaule turint tikslą jas panaudoti pagal paskirtį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes nepagrįstai N. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 182 str. 1 d. Byloje nėra duomenų apie tai, jog N. K. tyčia buvo nukreipta į faktoringo lėšų pasisavinimą ir neteisėtą praturtėjimą, siekiant turtinės naudos. Viso proceso metu nuteistasis N. K. tvirtino, jog UAB „E.“ trūkstant apyvartinių lėšų buvo rašomos ir bankui pateikiamos prekių pardavimo PVM sąskaitos – faktūros, siekiant gauti papildomų lėšų įmonės veiklai, o ne siekiant šias pinigines lėšas pasisavinti. Nors 27-iose PVM sąskaitose – faktūrose realiai buvo fiksuojami neįvykę sandoriai, tačiau iš (duomenys neskelbtini) gautos piniginės lėšos buvo naudojamos UAB „ES.“ ir UAB „E.“ veikloje: buvo perkamos prekes, atsiskaitoma su tiekėjais, t.y. gautos piniginės lėšos buvo skirtos įmonių funkcionavimui. Tik UAB „ES.“ tapus nemokiai, nebebuvo galimybės atsiskaityti su banku. Šios nuteistojo nurodytos aplinkybės, kuriomis taip pat grindžiamas ir apeliacinis skundas, nėra paneigtos byloje surinktais įrodymais. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. Č., kuri 2007-01-01 – 2008-01-18 dirbo UAB „E.“ vyr. buhalterė, patvirtino, jog iš (duomenys neskelbtini) pagal faktoringo sutartį gautos piniginės lėšos buvo naudojamos įmonės veikloje (VIII t., b.l. 162). R. K. taip pat patvirtino, jog tarp UAB „E.“ ir (duomenys neskelbtini) sudarytas faktoringas buvo kaip įmonės apyvartinio kapitalo finansavimo būdas, iš (duomenys neskelbtini) gautos piniginės lėšos buvo naudojamos įmonių veikloje, perkamos prekes, apmokami komisiniai, pinigai „sukosi“ tarp UAB „ES.“ ir UAB „E.“ (VIII t., b.l. 189-190). UAB „E.“ ūkinę veiklą tikrinusios specialistės Z. M. parodymai, duoti 2012-06-07 teisiamojo posėdžio metu (baudžiamojoje byloje neįtraukta visa 2012-06-07 d. teisiamojo posėdžio protokolo dalis) apie tai, jog iš (duomenys neskelbtini) pagal faktoringo sutartį gautas finansavimas buvo naudojamas įvairiai (atsiskaityta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalis pinigų buvo pravesta bankui į paskolinę sąskaitą, apmokami komisiniai), iš dalies patvirtina nuteistojo N. K. nurodytos aplinkybes, jog pagal faktoringo sutartį gautos piniginės lėšos buvo naudojamos įmonės veikloje. Pagal (duomenys neskelbtini) darbuotojų G. U., M. P., S. L., R. K., A. V. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus matyti, jog iš pradžių tarp UAB „ES.“ ir (duomenys neskelbtini) sudaryta faktoringo sutartis buvo vykdoma tinkamai, ir tik vėliau UAB „ES.“ pradėjus nebevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, (duomenys neskelbtini) buvo pateiktos suklastotos PVM sąskaitos – faktūros, kurios ir liko neapmokėtos (VIII t., b.l. 219; IX t., b.l. 36-38). Beje, kaip matyti iš baudžiamosios bylos, pasirašant faktoringo sutartį taip pat buvo pasirašyta ir laidavimo sutartis, pagal kurią skolininkui (UAB „ES.“) neįvykdžius visų savo prievolių ar jų dalies į kurią reikalavimai yra perleisti (duomenys neskelbtini) pagal 2007-12-06 faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „E.“ atsako visu savo turtu ir ta pačia apimtimi kaip ir UAB „ES.“ (I t., b.l. 78-79). Taigi šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog N. K., būdamas UAB „E.“ direktoriumi, neteisėtu būdu, bankui patiekdamas suklastotas 27-ias PVM sąskaitas – faktūras gavo faktoringo lėšas kaip papildomas lėšas įmonės apyvartinio kapitalo finansavimui, t.y. N. K. tyčia nebuvo nukreipta į faktoringo lėšų pasisavinimą ir neteisėtą praturtėjimą, o, kaip nurodė ir pats apeliantas, sudarant faktoringo sutartį buvo siekta gauti papildomas lėšas, kurias būtų galima panaudoti ir kurios buvo panaudotos įmonės apyvartinio kapitalo finansavimui. Remiantis aukščiau išdėstytais įrodymais, darytina išvada, kad N. K. tyčia buvo nukreipta į kreditinio įsipareigojimo gavimą apgaule. Kadangi faktoringo sutarties pagrindu gautos faktoringo lėšos yra nusikaltimo, numatyto BK 207 str. 1 d., dalykas, N. K. veika negali būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas, o atitinka BK 207 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl apelianto N. K. veika iš BK 182 str. 2 d. perkvalifikuotina į BK 207 str. 1 d. Apeliaciniame skunde dėstomi subjektyvūs teiginiai apie tai, jog vykdant faktoringo sutartį būtent (duomenys neskelbtini) nesilaikė įstatymuose numatytos finansinės drausmės ir toleravo faktoringo procesą pateikiant suklastotas PVM sąskaitas – faktūras, yra paneigti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija skirdama N. K. bausmę pagal BK 207 str. 1 d., vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, stadiją – padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, į pažeisto teisinio gėrio svarbą, į N. K. asmenybę – nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, tačiau po šios nusikalstamos veikos ir kitų nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, jis 2012-01-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir nuteistas 1300 Lt bauda, 2012-01-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 170 str. 2 d. ir nuteistas 1300 Lt bauda, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus tai, jog nusikalstama veika padaryta bendrai veikiant su kitais nuteistaisiais bei N. K. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsižvelgus į nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, teisėjų kolegija sprendžia, kad laisvės atėmimo bausmės, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui. Paskyrus N. K. naują bausmę atitinkamai keistina ir galutinė subendrinta bausmė. Šiuo atveju esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai bausmės subendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.).

Pakeitus veikos kvalifikavimą iš BK 182 str. 2 d. į BK 207 str. 1 d. nebelieka teisinio pagrindo šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę su bausmėmis paskirtomis 2012-01-10 ir 2012-01-17 nuosprendžiais bendrinti apėmimo būdu. Kadangi veikos nebesiskiria pagal pavojingumą, todėl paskirtos bausmės bendrinamos iš dalies jas sudedant. Kadangi šiuo nuosprendžiu nuteistojo N. K. padėtis palengvinama iš esmės, todėl bendrinimo tvarkos pakeitimas nelaikytinas nuteistojo padėties bloginimu.

Apeliaciniame skunde N. K. nurodyti argumentai, jog apylinkės teismas iš esmės nemotyvavo jam skirtinų bausmių pagal BK 24 str. 5 d. 300 str. 1 d., BK 222 str. 1 d., atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas N. K. už minėtas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes BK specialiosios dalies straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, ribose, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str.) ir nurodė išsamius bausmių rūšies bei dydžio skyrimo motyvus, su kuriais sutinka ir teisėjų kolegija, todėl išsamiau dėl to nepasisako. Motyvuotai parinktos laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiu yra mažesnės nei atitinkamų BK straipsnių sankcijose numatyti vidurkiai, teisėjų kolegijos nuomone, nelaikytinos neteisingomis ar aiškiai per griežtomis, t.y. N. K. paskirtos bausmės pagal savo rūšį ir dydį individualizuotos tinkamai, todėl jas keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Pripažinti N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo nuoširdų prisipažinimą ir gailestį dėl padarytų nusikalstamų veikų, taip pat nėra pagrindo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo metu teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, tuo tarpu kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą bei apelianto elgesį darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė N. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog N. K. asmenybės pavojingumas nėra didelis, iki nagrinėjamų nusikaltimų padarymo jo antivisuomeninės nuostatas nebuvo susiformavusios, todėl atsižvelgus į tai, jog N. K. yra vedęs, dirba, jo atžvilgiu yra priteistas atlyginti gana didelis (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai nuteistojo N. K. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus atitinkamus įpareigojimus (BK 75 str.).

Dėl E. S. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistojo E. S. nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatęs faktines bylos aplinkybei bei netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 182 str. 2 d.; 24 str. 5 d. 300 str. 1 d. (dvi veikos); 222 str. 1 d.; 220 str. 1 d. (dvi veikos).

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, E. S., būdamas UAB „ES.“ direktoriumi, sukurstė jam pavaldžius darbuotojus savo parašais patvirtinti žinomai suklastotas 27-ias UAB „E.“ vardu išrašytas prekių pirkimo – pardavimo PVM sąskaitas – faktūras, kurias pateikus (duomenys neskelbtini), apgaule UAB „E.“ naudai, faktoringo sutarties tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „E.“ pagrindu, buvo įgytas didelės vertės svetimas (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas – piniginės lėšos 183951,42 Lt sumoje. Pirmosios instancijos teismas tokius E. S. veiksmus kvalifikavo kaip sukčiavimą, t.y. E. S., kartu su N. K., UAB „E.“ direktoriumi, apgaudinėjo (duomenys neskelbtini) atstovus, pateikdami PVM sąskaitas – faktūras su objektyvios tikrovės neatitinkančia informacija, kas sąlygojo banko apsisprendimą pagal sudarytą faktoringo sutartį perduoti UAB „E.“ pinigines lėšas, ir taip įgijo didelės vertės svetimą turtą. Taigi pirmosios instancijos teismas, E. S. veiką kvalifikavęs pagal BK 182 str. 2 d., nustatė, jog bankui pateikiant suklastotus dokumentus, kurių pagrindu UAB „E.“ naudai buvo įgytos piniginės lėšos, E. S. ir N. K. neturėjo tikslo jų grąžinti, t.y. jų tyčia buvo nukreipta į faktoringo lėšų pasisavinimą ir neteisėtą praturtėjimą. Tačiau kaip jau minėta, šioje byloje sudarytos 207-12-06 faktoringo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos apgaulės būdu UAB „E.“ naudai buvo siekiamos įgyti kaip papildomos lėšos įmonės apyvartinio kapitalo finansavimui, turint tikslą jas grąžinti. Tai, jog iš (duomenys neskelbtini) gautos piniginės lėšos buvo naudojamos įmonės veikloje patvirtina ne tik aukščiau aptarti įrodymai, bet ir apelianto E. S. parodymai apie tai, jog visos 27-ios PVM sąskaitos – faktūros buvo išrašomos siekiant gauti iš banko pinigus avansu t.y. sąskaitų išrašymo metų prekės nebuvo parduodamos, o trūkstant apyvartinių lėšų, gavus iš banko pinigus, jie buvo naudojami įmonės veikloje: perkamos prekes, atsiskaitoma su kreditoriais ir pan. Sudaryta faktoringo sutartimi buvo siekiama gauti papildomų lėšų, kurios UAB „ES.“ pradėjus pilnai veikti, būtų bankui grąžintos, kas ir buvo daroma iki tol kol UAB „ES.“ tapo nemoki. Kadangi šios aplinkybės apie faktoringo lėšų panaudojimą nėra paneigtos byloje surinktų įrodymų visuma, o būtent byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog N. K. ir E. S. tyčia, atliekant neteisėtus veiksmus siekiant gauti iš (duomenys neskelbtini) faktoringo sutarties pagrindu pinigines lėšas, nebuvo nukreipta į faktoringo lėšų pasisavinimą ir neteisėtą praturtėjimą, darytina išvada, jog E. S. veika negali būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas, todėl apelianto veika iš BK 182 str. 2 d. perkvalifikuotina į BK 207 str. 1 d.

Sutinkamai su BK 54 str., teisėjų kolegija, skirdama E. S. bausmę už minėtą nusikalstamą veiką, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, stadiją (padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), į pažeisto teisinio gėrio svarbą, į E. S. asmenybę (charakterizuojamas teigiamai, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė, dirba, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, tačiau po šios nusikalstamos veikos ir kitų nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo buvo teistas du kartus, paskirtos bausmės įvykdytos), į nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį bei į tai, jog nusikalstama veika padaryta bendrai veikiant su kitais nuteistaisiais. Šių duomenų pagrindu E. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Paskyrus E. S. naują bausmę atitinkamai keistina ir galutinė subendrinta bausmė. Šiuo atveju bausmės, paskirtos pagal BK 24 str. 5 d. 300 str. 1 d. (dvi veikos); 207 str. 1 d., esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinamos apėmimo būdu, ir prie subendrintos bausmės iš dalies pridedamos bausmės pagal BK 222 str. 1 d, 220 str. 1 d. (dvi veikos) (BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p.).

Nors apeliantas ginčija ir kitas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendžiant apelianto E. S. kaltės klausimą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas ir pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 24 str. 5 d. 300 str. 1 d. (sukurstant D. G. ir D. Š.), 222 str. 1 d. (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas dėl mokamo darbo užmokesčio darbuotojams) ir pagal 220 str. 1 d. (nusikalstama veika siekiant išvengti 2028,82 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo ir nusikalstama veika siekiant išvengti 3373,15 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo). Nuteistojo kaltumą dėl šių nusikalstamų veikų patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, aptarti skundžiamame nuosprendyje. Jie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, kurios grindžiamos ištirtais įrodymais, o ne prielaidomis. Pažymėtina, jog byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir pareiga. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl vien tai, jog nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą.

Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikro ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas pasireiškia tikrovės neatitinkančių duomenų į jį įrašymu. Kurstytojas yra laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti nusikalstamą veiką (BK 24 str. 5 d.). Nors E. S. apeliaciniu skundu neigia savo kaltę sukursčius jam pavaldžias darbuotojas suklastoti dokumentus – PVM sąskaitas – faktūras, tačiau jo kaltę pilnai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojų D. G., D. Š., kito nuteistojo N. K. bei iš dalies paties apelianto parodymai, specialisto išvada. Liudytojų D. G. ir D. Š. viso proceso metu duoti parodymai, kurie buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys, todėl laikytini patikimais, patvirtina, jog E. S. jas lenkė tyčia suklastoti dokumentus – kaltinime įvardintas 27 PVM sąskaitas – faktūras, pasirašant šių sąskaitų grafoje „Prekes/Paslaugas gavo“, tuo patvirtinant tikrovę neatitinkančias žinias, jog UAB „ES.“ iš UAB „E.“ gavo prekes už konkrečią sumą. Pasak liudytojos D. Š., dirbant UAB „ES.“ laikotarpyje nuo 2007-11-30 iki 2008-10-13, direktoriaus E. S. paliepimu, ji UAB „E.“ išrašytose sąskaitose savo parašu patvirtino prekių iš UAB „E.“ gavimą, nors realiai prekių nebuvo mačiusi. E. S. vis patvirtindavo, jog prekės bus pristatytos, tačiau taip nebūdavo. Tuo tarpu liudytoja D. G. patvirtino, jog keletą kartų buvo pasirašiusi ant E. S. pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų, nors įprastai ji tokių dokumentų nepasirašinėja, ar prekės buvo realiai gautos ji netikrino ir jų nematė. Pagal 2010-01-25 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), į UAB „ ES.“ apskaitą nebuvo įtrauktos UAB „E.“ vardu išrašytos ir D. Š. bei D. G. pasirašytos sąskaitos, t.y. UAB „ES.“ į apskaitą neįtraukė prekių pirkimo. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog minėtos sąskaitos būtų anuliuotos, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Priešingai, minėtų sąskaitų pagrindu pagal 2007-12-06 faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AB Ūkio bankui buvo perleisti UAB „E.“ reikalavimai į UAB „ES.“ piniginius įsipareigojimus pagal aptariamas 27 PVM sąskaitas – faktūras. Apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu E. S. patvirtino, jog UAB „ES.“ priimdavo ir pasirašydavo PVM sąskaitas – faktūras negavusi prekių, darbuotojos D. G. ir D. Š. pasirašė ant sąskaitų, nors prekės nebuvo gautos pasirašymo metu, darbuotojoms jis tvirtino, kad prekės bus gautos. Kitas nuteistasis, N. K. parodė, jog išrašomas UAB „E.“ PVM sąskaitas – faktūras derindavo su E. S., susitardavo kokių prekių reikės pirkti, sąskaitas padengdavo per 2-3 savaites, E. S. patikindavo, kad prekės bus vėliau pateiktos, tačiau niekas netikrindavo, ar prekės buvo įsigytos realiai. Taigi, šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia, jog E. S. pateikdamas D. G. ir D. Š. pasirašyti minėtas sąskaitas, suvokė, kad jas pasirašius šių dokumentų turinyje bus įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys ir to siekė, kas leidžia daryti išvadą, jog E. S. sukurstydamas jam pavaldžias darbuotojas suklastoti PVM sąskaitas – faktūras veikė tiesiogine tyčia. Tokiu būdu apeliaciniame skunde dėstomi subjektyvus teiginiai apie darbuotojų vykdytas tiesiogines pareigas, tarp juridinių asmenų vykusius teisėtus sandorius sutartiniais pagrindais, nepaneigia išvados, jog E. S. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. sudėtis. Beje, šiuo atveju aptariamos suklastotos 27 PVM sąskaitos – faktūros sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius (duomenys neskelbtini), todėl šių sąskaitų suklastojimas baudžiamojo įstatymo požiūriu yra pavojinga veika.

Pagal BK 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Lietuvos Respublikos teisės aktai, reguliuojantys buhalterinės apskaitos santykius, inter alia Buhalterinės apskaitos įstatymas, įpareigoja subjektus tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, laiku ir teisingai surašyti apskaitos dokumentus. Taigi minėtą nusikaltimą sudaro nevykdomi teisės aktų reikalavimai, kai pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Apgaulingo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo10, 11 ir 21 str., t.y. šio nusikaltimo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu jie tai daro susitarę. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatytu 2007-2008 m. laikotarpiu ir aplinkybėmis E. S. buvo UAB „ES.“ direktorius (ūkio subjekto vadovas) ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. nuostatas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. Remiantis 2010-01-25 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog UAB „ES.“ darbuotojams 2007-2008 m. neoficialiai išmokėtos sumos buvo neįtrauktos į atlyginimų priskaitymų suvestines, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 str., 12 str. reikalavimus bei dirbantiems 2007 m. išmokėjus 5260 Lt ir 2008 m. – 10260 Lt atlyginimo, nesurašyti kasos išlaidų orderiai ir neužfiksuota kasos knygoje, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2000-02-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių ketvirto ir šešiolikto punktų reikalavimus. Byloje nustatyta, jog darbuotojams minėtas išmokas išmokėdavo E. S. per trečius asmenis (gamybos vadovus, meistrus), tačiau kaip jau minėta apskaitos dokumentai dėl to nebuvo išrašyti ir šios ūkinės operacijos nebuvo užfiksuotos apskaitos registruose. Taigi, E. S., būdamas įmonės direktoriumi, turėdamas pareigą kontroliuoti įmonės veiklą, būdamas atsakingas už jam pavaldžių įmonės darbuotojų veiksmus ir už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, jos neorganizavo, t.y. jo veiksmai neteisėtai išmokant papildomas išmokas darbuotojams lėmė tai, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Tokiu būdu E. S. pagrįstai apylinkės teismo buvo pripažintas šio nusikaltimo vykdytoju bei tinkamu šio nusikaltimo subjektu. E. S. veikė tiesiogine tyčia, kuri buvo nukreipta neįtraukti realiai vykusių operacijų, taigi jis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir to siekė. Apeliacinio skundo teiginiai, jog darbuotojams pinigai buvo duodami trečių asmenų, o ne E. S. tiesiogiai, pastarojo baudžiamosios atsakomybės nešalina. Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent liudytojų L. B., A. A., A. K., A. G., L. M., V. L., D. V., J. Š. parodymais, iš kurių matyti, jog darbuotojams už papildomą darbą buvo mokami priedai, už kuriuos nereikėdavo pasirašyti bei neoficiali atlyginimo dalis; liudytojų S. J., A. S. parodymais, iš kurių matyti, jog darbininkams išmokamus pinigus duodavo direktorius E. S., o darbuotojai nepasirašydavo už gautus pinigus, taip pat jiems nebuvo nurodoma, kad nueitų į buhalteriją pasirašyti už gautus pinigus; iš dalies paties nuteistojo parodymais, iš kurių matyti, jog darbuotojams pinigus sumokėdavo gamybos vadovai, meistrai per jį patį iš įmonės kasos; 2010-01-15 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad UAB “ES.” 2007-2008 m. laikotarpyje nesurašė dokumentų ir buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo: 2007 m. – 5260 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų ir 7514,29 Lt darbo užmokesčio (su mokesčiais); 2008 m. – 10260 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų ir 14054,79 Lt darbo užmokesčio (su mokesčiais), pagrindžia išvadą dėl apelianto kaltės padarius BK 222 str. numatytą nusikaltimą. Pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str. atsiranda tik tuo atveju, kai dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaip jau minėta UAB „Eseiroje“ be pagrindinio faktiškai priskaitomo ir išmokamo darbo užmokesčio darbuotojams buvo mokamos papildomos, apskaitos dokumentais nepagrįstos ir apskaitos registruose nefiksuotos, su darbo santykiais susijusios išmokos, kas, remiantis minėta specialisto išvada, sukėlė BK 222 str. 1 d. numatytus padarinius – iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „ES.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2007 ir 2008 metus. Tuo tarpu asmuo už apgaulingos apskaitos tvarkymą pagal ATPK 173¹ str. gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei apgaulingai tvarkant apskaitą minėtų padarinių neatsiranda. Taigi šioje byloje nustačius įmonės apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padarinius, apeliantas E. S. teisingai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 str. 1 d.

Teisės aktai, reguliuojantys su mokesčiais susijusius santykius, inter alia Mokesčių administravimo įstatymas, mokesčių mokėtojus įpareigoja vadovaujantis mokesčių įstatymais teisingai apskaičiuoti mokesčius ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus dokumentus. BK 220 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą. Įrodyta apelianto nusikalstama veika – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra tiesiogiai susijusi su jo padaryta kita veika – neteisingų duomenų Panevėžio apskrities VMI pateikimu, pasireiškusiu tuo, kad jis, siekdamas išvengti gyventojų pajamų įmokų, į mokesčių deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis. Byloje nustatyta, jog UAB „ES.“ Panevėžio apskr. VMI 2008-02-08 pateiktoje Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 16 eilutėje dėl apskaitoje neužfiksuoto 5260 Lt atlyginimo išmokėjimo įrašė 7514,29 Lt mažesnę išmokų apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų išmokų sumą ir dėl to 17 eilutėje deklaravo 2028,82 Lt mažesnį mokėtiną gyventojų pajamų mokestį, o 2009-02-11 pateiktoje Metinėje A klasės išmokų deklaracijoje dėl apskaitoje nefiksuoto 10260 Lt atlyginimo išmokėjimo įrašė 14054,79 Lt mažesnę išmokėtinų apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų išmokų sumą, dėl ko deklaravo 3373,15 Lt mažesnį mokėtiną gyventojų pajamų mokestį. Taigi, neteisingai apskaičiavus ir nesumokėjus minėtų mokesčių buvo pažeisti Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Nr. IX-1007) 5 str. ir 6 str. 3 d. reikalavimai. Įvertinus tai, jog E. S. suvokė, kad darbuotojams 2007-2008 m. laikotarpiu, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, reikalavimus buvo mokamos neoficialios išmokos susijusios su darbo santykiais, darytina išvada, jog jis turėjo tikslą išvengti mokestinės prievolės. Vadinasi E. S. suvokdamas, jog deklaracijose įrašęs žinomai neteisingus duomenis ir jas pateikus kompetentingoms institucijoms, išvengs mokestinės prievolės, ir to siekė, t.y. E. S. veikė tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą išvengti mokesčių. Nors apeliantas tvirtina, kad deklaracijas pildė ir pateikinėjo bendrovėje buhaltere dirbusi R. K., tačiau ši aplinkybė, kaip ir tai, jog neteisingai apskaičiuoti mokesčiai buvo išaiškinti tyrimo metu, jau pateikus deklaracijas, jo kaltės dėl BK 220 str. 1 d. numatytos veikos nešalina. Skundžiamame nuosprendyje ir šiame sprendime jau aptarta, kad būtent apeliantas yra atsakingas už jo įmonėje apgaulingai tvarkytą buhalterinę apskaitą, kas lėmė ir sąmoningą klaidingų duomenų kompetentingoms institucijoms pateikimą. E. S. nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad jis, kaip įmonės direktorius, būdamas tiesiogiai atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir deklaracijų pateikimą, nepateikęs buhalterijai visų duomenų apie įvykdytas ūkines operacijas, jų neužfiksavus apskaitos registre, nurodęs buhalterei užpildyti, pasirašyti ir elektroniniu būdu persiųsti deklaracijas valstybės įgaliotai institucijai, pateikė Panevėžio apskrities VMI neteisingus duomenis, taip realizuodamas BK 220 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. S. kaltės padarius BK 220 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką (2 epizodai) pagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įtikinamai motyvuotos, paneigiant nuteistojo pateiktą versiją, jog jo veikoje nebuvo tyčios išvengti mokestinės prievolės, įrašant neteisingus duomenis gyventojų pajamų deklaracijose ir jas pateikiant kompetentingai institucijai.

Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog E. S. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas antrą kart už tapačias nusikalstamas veikas. Apelianto minimu Panevėžio apygardos teismo 2012-11-21 nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), jis nuteistas už kitas nusikalstamas veikas, padarytas skirtingu laikotarpiu bei aplinkybėmis.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo E. S. nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė apeliantui bausmes už padarytus nusikaltimus. Skirdamas jam bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, jog E. S. iki šių nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra vedęs ir dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, į tai, kad dalinai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pripažįsta ir stengiasi atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, sprendžia, jog tikslinga nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Remiantis išdėstytu, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,-

NUSPRENDŽIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d., nuosprendį dalyje dėl BK 182 str. 2 d. pakeisti:

N. K. veiką iš BK 182 str. 2 d., perkvalifikuoti į BK 207 str. 1 d., ir paskirti jam vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šią bausmę ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 24 str. 5 d. 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir N. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta subendrintą bausmę, subendrinti su 2012-01-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudos bausme ir 2012-01-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 170 str. 2 d. paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudos bausme, iš dalies jas sudedant ir N. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir 15 MGL (1950 Lt).

Taikyti BK 75 str. ir N. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. S. veiką iš BK 182 str. 2 d., perkvalifikuoti į BK 207 str. 1 d., ir paskirti jam vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šią bausmę ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 24 str. 5 d. 300 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu. Subendrintą vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, sutinkamai su BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti dalinio sudėjimo būdu su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., ir E. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – dviejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti BK 75 str. ir E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Tomas ZdanavičiusPranas Šimkus