Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-11-24 · Civilinė byla Nr. 2S-1847-123/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-24Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-04-11Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-24
Bylos Nr.
2S-1847-123/2011
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00758-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Nijolė Griškevičienė
Pareiškėjas
R. V.
Kategorijos
  • 106.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1847-123/2011

Teisėja D. Jakštienė (Proceso Nr. 2-10-3-00758-2011-0)
Procesinio sprendimo kategorija 106.8.8; 128.11; 122.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. lapkričio 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. V. pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų ir prašo panaikinti antstolės R. V. 2011-06-09 priimtą turto arešto aktą Nr. 0074/11/18837, 2011-07-28 patikslintą turto arešto aktą Nr. 0074/11/18837. Nurodo, kad nesutinka su turto arešto aktais, nes jais nepagrįstai apribojamos turto bendrasavininkio teisės disponuoti jiems priklausančiu turtu, taip pat nesutinka su patikslintame turto arešto akte nurodyta nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), verte.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2011-08-26 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolio veiksmų ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad antstolis areštavo G. V., B. V. ir G. B. turtą. Skundas neatitinka CPK 111 straipsnio 4 dalies, 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto nustatytų formos ir turinio reikalavimų. Byloje nėra duomenų apie R. V. suteiktą teisę būti areštuoto turto bendrasavininkių atstovu teisme, todėl darė išvadą, kad R. V. nėra suteikta teisė inicijuoti teismo procesą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. V. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2011-08-26 nutartį panaikinti ir skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodo, kad pareiškėjas yra B. V. sutuoktinis, o bendras sutuoktinių turtas buvo įkeistas santuokos metu, todėl skundžiami antstolio veiksmai pažeidžia ir pareiškėjo teises. Teismas, nenustatydamas termino trūkumams pašalinti, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimą priimant skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjo sutuoktinė patvirtino pareiškėjo, kaip atstovo, veiksmus (skundo padavimą) po jų atlikimo ir išdavė pareiškėjui įgaliojimą dėl atstovavimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).

Nustatyta, kad pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus priimant 2011-06-09 ir 2011-07-28 turto arešto aktus, kuriais areštuotas B. V., G. V. ir G. B. priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). 1974-08-23 buvo sudaryta R. V. ir B. V. santuoka (b. l. 10). Nekilnojamojo turto registro išraše nenurodyta, kad R. V. yra areštuoto turto savininkas. CK 3.88 straipsnio 3 dalis nustato, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis nustato, kad CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui. Nagrinėjamu atveju įrašas apie B. V. priklausančią ½ buto dalį padarytas 1999-12-07, taigi iki CK įsigaliojimo. Vadovaujantis SŠK 21 straipsniu, galiojusiu iki 2001-07-01, turtas sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o nurodyto straipsnio 3 dalis nustatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis ir įformintas vieno iš jų vardu.

Vykdymo proceso dalyviai ir kiti asmenys, manantys, kad antstolio procesiniais veiksmais buvo pažeistos jų teisės, turi teisę kreiptis į teismą. Ši teisė įgyvendinama keliais būdais ir visų pirma priklauso nuo to, ar asmuo, besikreipiantis į teismą, yra vykdymo proceso dalyvis, ar atsitiktinai antstolio atliekamų vykdymo veiksmų metu teisių arba teisėtų interesų pažeidimą patyręs asmuo, taip pat nuo teisės pažeidimo pobūdžio bei nuo to, koks antstolio veiksmas skundžiamas.

CPK 633 straipsnyje nustatyta, kad išieškotojas ir skolininkas yra laikomi vykdymo proceso šalimis, o kiti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes – suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Visi šie asmenys yra vykdymo proceso dalyviai. CPK 510 straipsnyje įtvirtinta vykdymo proceso dalyvių teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Pagal šio straipsnio 1 dalį skundo objektas gali būti tik antstolio atliekami procesiniai veiksmai arba atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Šie skundai nagrinėjami ypatingąja teisena. Tai reiškia, kad byla yra nedispozityvi, t. y. tokioje byloje teismas turi būti aktyvus (CPK 179 str. 2 d., 443 str. 8 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008).

Skundžiamuose turto areštų aktuose nurodomas turto arešto pagrindas – Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimas (vykd. dok. Nr. 2-2082-394). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2082-394/2011 R. V. yra vienas skolininkų, be to, preziumuotina, kad areštuoto turto dalis, kurios savininke nurodyta B. V., yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl R. V. turi būti laikomas vykdymo proceso šalimi ir jam turi būti suteikta teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų.

Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė sutuoktinės B. V. išduotą įgaliojimą, kuriuo jis B. V. įgaliotas pareikšti ieškinius, prašymus, skundus ir atstovauti jos interesams visose civilinėse bylose ir kt. (b. l. 9). Paaiškintina, kad šiuo požiūriu pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, galėtų būti savo sutuoktinės B. V. atstovu pagal pavedimą, tik kartu su advokatu arba jo padėjėju, kaip ir buvo išaiškinta pirmosios instancijos teismo nutartyje (CPK, galiojusio iki 2011-10-01, 56 str. 2 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo materialinių ir procesinių teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir skundo dėl antstolių veiksmų priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335?339 str., teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą perduoti Palangos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė