Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo E. Š. atstovui pagal įstatymą M. Š., gynėjai advokatei Eugenijai Galatiltienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „D.“ vadybininku, neteistas,

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokinantis (duomenys neskelbtini) I kurse, nedirbantis, neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji T. B., J. S. ir E. Š., veikdami bendrai grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pavartodami fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tai yra: 2015-09-26 apie 19 val. „Vėtrungės pasažo“, Taikos pr. 28, Klaipėdoje, vidiniame kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje, E. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui stebint, J. S. ir T. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, priėję prie N. G. bei D. M. reikalavo pinigų, 100 Eur vertės mobilaus ryšio telefono „LG“, N. G. ir D. M. pasišalinus, J. S. ir T. B. apie 19.05 val. pasivijo juos „Vėtrungės pasažo“ koridoriuje, netrukus prie jų prisijungė E. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. T. B. užstojo praėjimo duris, taip bandydamas įbauginti, pareikalavo iš N. G. 30 Eur vertės rankinio laikrodžio, po to T. B. sugriebė N. G. už rankos ir bandė jėga nusegti laikrodį. Pastarajam pasipriešinus, T. B. sudavė N. G. kumščiu į veidą, J. S., T. B., E. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo prispaudė N. G. prie sienos ir kumščiais bei keliais sudavė ne mažiau kaip 8 smūgius į galvos sritį, padarydami odos nubrozdinimą galvos plaukuotoje dalyje dešinėje bei sumušimo žymes veide, taip sukeldami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau jie nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi D. M. pavyko atidaryti duris, ir jie su N. G. iš įvykio vietos pabėgo. Tokiu būdu T. B., J. S. ir E. Š., veikdami bendrai grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasikėsino užvaldyti N. G. priklausančio turto už 30 Eur, D. M. priklausančio turto už 100 Eur.

Kaltinamasis T. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino, nurodė, kad praėjus nemažai laiko po įvykio, tikslių aplinkybių negali nurodyti, be to, įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pamena tai, kad jis įvykio dieną leido kartu su kitais kaltinamaisiais. Kaltinime nurodytu metu pro juos ėjo nukentėjusieji. Jis su J. S. priėjo prie praeinančiųjų. Neatsimena, ką J. S. nukentėjusiesiems pasakė, bet tarp jų visų įvyko susistumdymas. Pripažįsta, kad norėdami atimti iš nukentėjusiųjų daiktus, nukentėjusiajam N. G. sudavė į pilvą, o vėliau galėjo trenkti ir į galvos sritį. Tvirtina, kad prieš kitą nukentėjusįjį smurtas pavartotas nebuvo. Gailisi dėl savo poelgio, jį vertina kritiškai, taip pasielgė pirmą kartą, daugiau jokių reikalų su teisėsaugos institucijomis neturi, atsiprašo nukentėjusiųjų, žada ateityje taip nebesielgti. Po įvykio buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė. Šiuo metu gyvena su tėvais, neseniai pradėjo dirbti.

Kaltinamasis J. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino, parodė, kad jis 2-3 dienas prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, įvykio dieną taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tikslių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nurodyti negali. Sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Atsimena, kad jis buvo šio įvykio iniciatorius, nes prie nukentėjusiųjų priėjo pirmas, iškart jų pareikalavo pinigų, telefono. Jis su nukentėjusiaisiais apsižodžiavo ir tarp jų įvyko susistumdymas. Jis sudavė nukentėjusiajam kaltinime nurodytus smūgius, prispaudė jį prie sienos, neatsimena, ar norėjo nuo nukentėjusiojo rankos nusegti laikrodį. T. B. nereikalavo iš nukentėjusiojo nei pinigų, nei telefono, ar jis norėjo nusegti nuo nukentėjusiojo rankos laikrodį, nematė. Labai gailisi dėl savo poelgio, atsiprašo nukentėjusiųjų, po įvykio skambino nukentėjusiojo tėvams, atsiprašė. Siūlė atlyginti jiems padarytą žalą. Šiuo metu gyvena savarankiškai, tačiau dažnai pas jį atvažiuoja tėvai. Jis anksčiau dirbo UAB „Rimi Lietuva“. Šiuo metu niekur nesimoko, nedirba, planuoja pabaigti 12 klasių, įsidarbinti.

Kaltinamasis E. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu pripažino visiškai, parodė, kad jis įvykio dieną buvo krepšinio aikštelėje kartu su kaltinamaisiais, jis buvo blaivus. Matė, kaip pro šalį ėjo nukentėjusieji ir prie jų priėjo J. su T.. Tarp jų kilo konfliktas. Tiksliai dėl ko kilo konfliktas, pasakyti negali, nes negirdėjo, buvo tolėliau nuo jų, girdėjo tik, kad dėl kažkokių daiktų. Jiems visiems įėjus į prekybos centro „Vėtrungės pasažas“ vidų, jis nusekė iš paskos. Įėjus į vidų, girdėjo, kaip J., T. ir nukentėjusieji kalbėjosi tarpusavyje. Tarp jų kilo konfliktas dėl daiktų. Kiti kaltinamieji prispaudė nukentėjusįjį prie sienos ir reikalavo atiduoti telefoną. Matė, kaip nukentėjusiajam kiti kaltinamieji sudavė smūgius, ir tuo metu nukentėjusysis atsitrenkė į jį. Tik tada jis sudavė smūgius nukentėjusiajam. Tikslo apiplėšti nukentėjusiojo neturėjo ir nereikalavo jo nei pinigų, nei telefono. Nuoširdžiai gailisi dėl šio savo elgesio, ateityje stengsis nesikišti į tokius konfliktus. Po įvykio atsiprašė abiejų nukentėjusiųjų, atlygino padarytą žalą, jie jam atleido.

Nukentėjusysis N. G. parodė, kad praėjus nemažai laiko, tikslių įvykio aplinkybių nepamena. Prisimena, kad įvykio dieną jam su pusbroliu D. M. einant pro prekybos centrą „Vėtrungės pasažas“ pasportuoti, pamatė ten stovinčius T. su J.. J. S. jiems pasakė, kad jis yra „rajono vadas“, kad jei jie nori praeiti, turi susimokėti, sugriebė jam už rankos, kad niekur nenueitų. Tada prie jų priėjo ir T.. Pamatęs ant jo rankos laikrodį, liepė atiduoti. Tuo metu jo pusbroliui kažkas parašė ar paskambino į telefoną. Jam išsitraukus mobilaus ryšio telefoną, J. pasakė, kad gražus telefonas ir liepė atiduoti. J. parodė jiems savo randą ir pasakė, kad nieko nebijo, grasino, kad papjaus, taip pat, kad gali iškviesti narkomanus. Tada jis su pusbroliu nusprendė nueiti į parduotuvę „IKI“. Jiems įėjus į pastato vidų, T. ir J. sulaikė duris ir pradėjo smūgiuoti jam į pilvą, galvą. Jis bandė T. patraukti nuo savęs, tačiau jis paėmė jam už rankos ir bandė nusegti laikrodį. Bandydamas pasipriešinti, pastūmė T. prie sienos, ir jie abu pasviro link E.. Tada jis pajuto 2 smūgius į galvą. D. pavykus atidaryti duris, jis kartu su pusbroliu pabėgo. Nežino, kodėl vaikinai taip pasielgė. Tvirtina, kad T. B. norėjo atimti iš jo laikrodį. E. iš jo nieko nereikalavo, tik sudavė kelis smūgius. Kitą dieną E. jo atsiprašė. Su J. nebuvo susitikęs, bet jis skambino jo tėčiui. Su T. B. buvo susitikę, tačiau jis jo neatsiprašė. Jis atleidžia E. Š. ir T. B., o J. S. nori, kad būtų paskirta bausmė.

Nukentėjusysis D. M. parodė, kad praėjus nemažai laiko, tikslių įvykio aplinkybių nepamena, jas geriau atsiminė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Prisimena, kad įvykio dieną jis su pusbroliu N. ėjo pasportuoti. Einant pro krepšinio aikštelę, prie jų priėjo J. S. (jį įsidėmėjo labiausiai) ir paprašė cigaretės. Su J. S. buvo dar du vaikinai, jų neįsidėmėjo. Atsakius J. S., kad nerūko, šis jam pasakė: „duok pinigų ir telefoną“. Išsigandęs šio jo pasakymo, jis sustojo ir nieko nebesakė jam. Tuomet J. S. dėmesys nukrypo į N.. N. buvo šiek tiek toliau nuo jo, todėl negirdėjo, ką J. S. ir N. kalbėjosi. Matė, kaip jiems kalbantis, J. bandė smūgiuoti rankomis N.. Tada jis su N. pradėjo eiti link parduotuvės „IKI“. Jiems įėjus į pastato vidų ir ketinant atidaryti sekančias duris, vienas iš kaltinamųjų jas laikė ir neleido pro jas praeiti. Atsimena, kad vienas iš kaltinamųjų, kuris, nepamena, pasakė: „atiduok laikrodį“ ir bandė atimti iš N. laikrodį, tačiau N. patraukė savo ranką ir juos atstūmė nuo savęs. Vienas iš kaltinamųjų bandė N. smūgiuoti, o tada atėjo trečias kaltinamasis ir N. įsispraudę į kampą pradėjo mušti. Tuo metu nespėjo į viską sureaguoti, todėl tikslių įvykio aplinkybių negali nurodyti. Tačiau N. pavykus pabėgti nuo kaltinamųjų, jis atidarė duris, ir jiems abiems pavyko pabėgti nuo jų. Mano, kad kaltinamieji taip pasielgė, nes norėjo pasirodyti prieš juos stipresni. Po įvykio E. Š. jo atsiprašė. Įvykis įvyko labai seniai, todėl jis visiems trims atleidžia.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo B. H. parodymų matyti, kad galimai 2015-09-26 vakare jis krepšinio aikštelėje buvo sutikęs kelias pažįstamas merginas, su jomis bendravo, kiek toliau nuo jų stovėjo pažįstami Justas, apie 22 m. amžiaus, kartu su T., apie 18 m. amžiaus. Jie, kiek atsimena, dviese vartojo alkoholį, ką tiksliai gėrė, neatsimena. Taip pat krepšinio aikštelėje buvo pažįstamas E. Š., tačiau su kuo jis stovėjo, neatsimena. Jiems bestovint, pro krepšinio aikštelę ėjo du nepažįstami vaikinai apie 16-17 m. amžiaus, J. vienam iš vaikinų pasakė: „ką čia, ryžas, darai mano gatvėje?“. Paskui J. su T. priėjo prie vaikinų arčiau, pradėjo garsiai šaukti ant aukštesnio, rausvų plaukų, paskui, kiek atsimena, Justas tą vaikiną paėmė už rankos, lyg tampė. Nepažįstami vaikinai nuėjo link įėjimo į „Vėtrungės pasažą“. J. su T. pasuko jiems iš paskos. Visi pro galines duris įėjo į „Vėtrungės pasažą“. Kažkuriuo momentu į pasažą įėjo ir E. Š.. Kai per laukines stiklines duris pamatė, kad ten kažkas vyksta, pribėgęs atidarė duris, pamatė, kad vyksta muštynės, todėl uždarė duris ir grįžo atgal į krepšinio aikštelę. Netrukus iš prekybos centro „Vėtrungės pasažas“ išėjo J., T. ir E.. Jis, kiek atsimena, nuėjo namo. Po vaizdo įrašo peržiūros, kur matosi, kad pro laukines duris į „Vėtrungės pasažo“ koridoriuką įeina keturi vaikinai, parodė, kad dviejų vaikinų (pirmo ir antro) neatpažįsta, greičiausiai, tai nukentėjusieji, trečias vaikinas yra J., jis vaizdo medžiagoje sklaidėsi rankomis, ketvirtas vaikinas yra T., jis užstojo duris, po to įeina penktas vaikinas, tačiau jis jo neatpažįsta, įvardinti negali, po kiek laiko įeina šeštas vaikinas, jis atpažįsta jį, tai – E.. Vykstant grumtynėms, jis pats atidarė laukines duris. Penkto vaikino jis neatpažįsta (1 tomas, b. l. 58-60).

Iš 2015-09-27 protokolo-pareiškimo matyti, kad S. G. kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad 2015-09-26 apie 19 val. Taikos pr. 28, Klaipėdoje, buvo užpultas jo sūnus N. G. ir sumuštas bei pasikėsinta atimti iš jo laikrodį, pinigus, mobilaus ryšio telefoną. Sūnų užpuolė keturi asmenys, iš kurių tris galėtų atpažinti. Prie pareiškimo pateikė vieno įtariamojo nuotrauką (1 tomas, b. l. 1-3).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad N. G. atpažino J. S., kaip asmenį, kuris reikalavo pinigų, cigarečių, laikrodžio, grasino sumušti (1 tomas, b. l. 24-26).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad N. G. iš jam atpažinti rodomų 4 asmenų atpažino J. S., kaip asmenį, kuris grasino, rodė žymes savo kūne, reikalavo atiduoti laikrodį (l tomas, b. l. 30-33).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. M. atpažino J. S., kaip asmenį, kuris iš jo reikalavo pinigų, telefono, sugriebęs už marškinėlių traukė (1 tomas, b. l. 44-46).

Specialisto išvadoje Nr. G 1990/15 (03) nurodyta, kad N. G. konstatuoti sužalojimai: odos nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje dešinėje bei sumušimo žymes veide (nenurodant sužalojimo priklausomybės), tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 tomas, b. l. 67).

Iš 2015-09-28 apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, darytas prekybos centre „Vėtrungės pasažas“, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, kur kamera filmuoja koridorių tarp dviejų stiklinių įėjimo durų (laukinių ir vidinių). Jame užfiksuota, kaip į koridorių tarp durų įeina 4 vaikinai, kur stambiausias (J. S.) atsistoja arčiau laukinių durų, antrasis ir trečiasis (nukentėjusieji) atsistoja arčiau sienų, o ketvirtas (T. B.) atsiremia į vidines įėjimo į parduotuvę duris. Pirmasis (J. S.) bendrauja gestikuliuodamas rankomis. Po to įeina penktasis ir šeštasis vaikinai, kurie atsistoja prie laukinių durų. Ketvirtasis vaikinas, priėjęs prie trečiojo vaikino, jį pastumia arčiau sienos, ir prieina pirmasis. Likusieji stebi. Ketvirtasis, pirmasis ir trečiasis vaikinai kalba. Kalbėdami atsitraukia arčiau laukinių durų, tada ketvirtasis vaikinas kumščiu suduoda smūgį trečiam vaikinui, pirmasis vaikinas taip pat suduoda trečiam vaikinui, prasideda grumtynės. Antrasis vaikinas eina link vidinių durų. Kiti lieka kairėje pusėje, vienas keliu smūgiuoja ne mažiau kaip 3 kartus į atremtą vaikiną. Du vaikinai ginasi, jiems pavyksta atidaryti vidines duris ir jie pabėga, likusieji išeina į lauką (1 tomas, b. l. 70-72).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamieji T. B., J. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir E. Š., veikdami bendrai grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pavartodami fizinį smurtą, pasikėsino užvaldyti N. G. priklausančio turto už 30 Eur, D. M. priklausančio turto už 100 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes D. M. pavyko atidaryti duris, ir jie su N. G. iš įvykio vietos pabėgo. Kaltinamųjų kaltė įrodyta anksčiau aptartais įrodymais, kurie sudaro vieningą visumą, iš kurios išplaukia kaltinamųjų kaltę patvirtinančios išvados. Kaltinamųjų veika realizuota bendrais jų veiksmais, kiekvienam iš kaltinamųjų įvykdžius dalį nusikalstamo ketinimo, kuri atitinka plėšimo sudėtį, nes jų tyčia buvo nukreipta į svetimo turto pagrobimą, jie suvokė, kad veikia prieš turto savininkų valią, kad tas turtas jiems nepriklauso, kad jį siekia užvaldyti palaužę nukentėjusiųjų valią, ir norėjo taip veikti. Kaltinamųjų padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl kvalifikuota tinkamai.

BK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis E. Š. yra nepilnametis, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, priskiriamą tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarė pirmą kartą, jo vaidmuo šio nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, jis nebuvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius. E. Š. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiųjų atsiprašė, šie jam atleido, jokių pretenzijų neturi, E. Š. atstovas pagal įstatymą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai sumokėjo 40,05 Eur už N. G. suteiktas gydymo paslaugas. Jis šiuo metu mokosi, gyvena su tėvais, šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Visi šie duomenys suteikia teismui pagrindą manyti, kad nepilnametis E. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jam, vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą arba dirbti (BK 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2 punktai). Teismo nuomone, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė padarys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Kaltinamasis T. B. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, juo pasikėsino į kito asmens nuosavybę ir sveikatą. Kaltinamasis yra pilnametis, tačiau jauno amžiaus, dirba, gyvena su tėvais, anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, nuo šio nusikaltimo padarymo praėjo beveik pusantrų metų ir per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų kaltinamasis T. B. nėra padaręs. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė ir šie jam atleido, jokių pretenzijų neturi, prašė baudžiamąją bylą jam nutraukti. Išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo T. B. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, ir kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų. Teismo nuomone, yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 straipsnyje, atleisti kaltinamąjį T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais. Jam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą J. S., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. S. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalys), juo pasikėsino į kito asmens nuosavybę ir sveikatą, buvo nusikaltimo iniciatorius ir aktyvus bendravykdis. Kaltinamasis J. S. nusikalto būdamas pilnametis, tačiau jauno amžiaus, niekur nedirba, nesimoko, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už pažeidimus viešajai tvarkai, nuosavybei. J. S. iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus, atitinkančius esmines faktines bylos aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį. Ši aplinkybė pripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe bei apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad kaltinamajam J. S. už padarytą nusikaltimą skirtina BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-11-02 17.35 val. iki 2015-11-04 11.50 val. (2 paros).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. J. S. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį nuteistas laisvės atėmimo bausme, nesiekiančia ketverių metų. Įvertinęs tiek padarytą nusikaltimą, tiek šio kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas neparodo jo neigiamos vertybių orientacijos, jis siekia integruotis į socialinį gyvenimą, laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Todėl paskirtos bausmės vykdymas J. S. atidėtinas ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, jam skirtinos pareigos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje arba mokytis, būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam T. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, E. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius prašo valstybės naudai iš kaltinamojo J. S. priteisti 69,48 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis oficialiai nedirba, turto neturi, jam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nepriteistinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašu (2 tomas, b. l. 58), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

E. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį atleisti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, E. Š. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą arba dirbti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį atleisti, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais N. G. ir D. M., ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, T. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti T. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-11-02 17.35 val. iki 2015-11-04 11.50 val. (2 paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą J. S. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje arba mokytis, būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą priteisti iš kaltinamojo J. S. valstybės naudai 69,48 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašu, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.