- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-22
- Bylos Nr.
- I-206-168/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Irena Paulauskienė, Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Dirvono, Irenos Paulauskienės ir Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui V. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 19–20), kurį patikslino 2014-01-09 (b. l. 90), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija) 2013-05-06 sprendimą Nr. 1D-4555(11) „Dėl paskirto dydžio pensijos mokėjimo“ ir įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki sprendimo įsiteisėjimo dienos visą nesumokėtą pensijos dalį (iki 2012-09-01 neišmokėta pensijos dalis sudaro 51 887,48 Lt), taip pat įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją kiekvieną mėnesį mokėti visą nuo 1999-06-01 paskirtą pensiją, t. y. 2 446,07 Lt nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – Laikinasis įstatymas) nuo 2010-01-01 iki šiol gauna sumažintą pensiją. Nurodė, kad Laikinojo įstatymo taikymas yra neproporcingas, neprotingas, diskriminacinis ir pažeidžia jo konstitucines teises. Laikinajame įstatyme nėra nustatytas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies kompensavimo mechanizmas. Kadangi gaunamos pensijos dalies neužtenka, pareiškėjas turi dirbti. Skundą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23, 48 ir 52 straipsniais bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu. Pareiškėjas teigė, kad ginčijamas Vidaus reikalų ministerijos 2013-05-06 sprendimas Nr. 1D-455(11) yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Pareiškėjas 2013-12-05 teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl neišmokėtos pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti (b. l. 70–71).
Prašyme nurodė, kad elgėsi sąžiningai ir pagrįstai tikėjosi, jog Lietuvos valstybė nustatys tokį teisinį reguliavimą, kuriame įtvirtins kompensavimo mechanizmą. Pabrėžė, kad po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo pagrįstai tikėjosi, kad jo teisė į įstatymų nustatytą pensiją ir praradimų kompensavimą valstybės administracinėmis priemonėmis bus visuotinai saugoma ir ginama. Jo elgesys rodė pasitikėjimą valstybe ir teisine sistema. Vidaus reikalų ministerija pareiškėjo neinformavo, kad jis savo teises gali apginti per trejų metų terminą. Teisės aktuose nebuvo aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta, per kokį laikotarpį reikia kreiptis į teismą dėl nuo 2010 m. sausio mėnesio neišmokėtos pensijos nepriemokos priteisimo.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas atsisakė 2013-11-02 skunde suformuluoto reikalavimo priteisti neišmokėtą pensijos dalį – 42 592,43 Lt, susidariusią nuo 2010 m. birželio mėnesio iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ir atitinkamai prašė išmokėti 51 887,48 Lt neišmokėtą pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 (b. l. 90).
Atsiliepimas
Vidaus reikalų ministerija, atstovaudama ir Lietuvos valstybei, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti arba bylą nutraukti (b. l. 29–31). Tenkinus pareiškėjo skundą, prašė pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014-02-01.
Atsiliepime paaiškino, kad neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo išmokėti pensijos nepriemoką. Nurodė, kad nuo 2012-09-01 Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų nebetaiko, pensijų kompensavimo mechanizmas nenustatytas.
Šalies argumentai
Pažymėjo, kad pareiškėjas su prašymu išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį į Ministeriją kreipėsi 2013 m. balandžio mėnesį, t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie pensijos nepriemoką dienos – 2012-09-21. Vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, mano, kad pareiškėjo skundas turi būti paliktas nenagrinėtas. Kadangi jis su prašymu į Ministeriją kreipėsi 2013-04-19, t. y. po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyto 3 metų (ar 6 mėnesių) termino, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo (turėjo sužinoti) dar 2010 m. vasario 26 d., kai gavo pirmąją sumažintą pensiją, todėl jo skundas turi būti atmestas arba byla nutraukta. Pareiškėjas neįrodė, kad Ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ir šiuo metu galiojančius teisės aktus privalėjo veikti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 87–89) ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ar administracinę bylą nutraukti, netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Vidaus reikalų ministerija, įvertinusi tai, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2010 m. vasario mėnesį, o į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisių pažeidimą (2013-06-05), konstatavo, jog jis kreipėsi į teismą praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti. Pabrėžė, kad 2013 m. balandžio mėnesį pareiškėjo kreipimasis į valstybinę pensiją mokančią instituciją nelaikytinas termino pradžios eigos momentu. Atsižvelgusi į tai, atsakovė prašė nutraukti bylą. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. A444-2232/2013, teigė, kad nepagrįstas pareiškėjo argumentas dėl termino prasidėjimo iš naujo, t. y. mokėjimų periodiškumo. Atsakovės nuomone, pareiškėjo reikalavimas išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką nuo 2010 m. birželio mėnesio laikytinas turtinių reikalavimų atsakovei sumažinimu, tačiau neturi įtakos sprendžiant skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą. Pareiškėjo laukimas, kad dėl perskaičiavimo sumažinta pensijos dalis bus išmokėta visuotiniu būdu, nepateisina termino praleidimo. Atsakovės nuomone, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi jis neįrodė, jog Ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar dabar galiojančius įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo ar privalo veikti, be to, nenurodė svarbių, įtakos skundui paduoti po specialiais įstatymais nustatyto termino priežasčių ar motyvų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio įskaitytinai mokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ribojimo teisėtumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui Statybos ir paslaugų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 1999-06-16 išvada Nr. 15352 neterminuotai nuo 1999-06-01 buvo paskirta 2 233,37 Lt dydžio pensija už tarnybą (b. l. 34). Vidaus reikalų ministerijos 2004-06-17 sprendimu Nr. 2/17-1351 nuo 2004-05-01 pareiškėjui perskaičiuotas valstybinės pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis – 2 446,07 Lt (b. l. 35). Vidaus reikalų ministerijos 2010-06-16 sprendimu Nr. 11SP-2532 nuo 2011-05-16 nutrauktas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo mokėjimas (b. l. 36).
Pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su 2013-04-02 prašymu išduoti pažymą apie gaunamą pensijos dydį nuo 2010-01-01, kuri reikalinga civiliniam ieškiniui pateikti teismui ir patirtiems nuostoliams išieškoti (b. l. 37). Pareiškėjas 2013-04-19 vidaus reikalų ministrui pateikė prašymą nedelsiant išmokėti nepriemoką ir užtikrinti ateityje visos paskirtos valstybinės pensijos už tarnybą mokėjimą (b. l. 40–41).
Vidaus reikalų ministerija 2013-05-06 rašte Nr. 1D-4555(11) „Dėl paskirto dydžio pensijos mokėjimo“, atsakydama į pareiškėjo 2013-05-06 prašymą, jį informavo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant tam tikrą koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pritaikius koeficientą (0,8) pareiškėjo pensijos dydis perskaičiuotas taip: 2446,07 Lt x 0,8 = 1956,86 Lt. Be to, informavo, kad VPĮ 3 straipsnio 3 dalies redakcija buvo susijusi su 1,3 dydžio taikymu ir galiojo nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, o iki 2009-12-31 galiojo VPĮ 3 straipsnio 3 dalies redakcija, pagal kurią buvo taikomas 1,5 dydis. Atsižvelgiant į pareiškėjo kintamus draudžiamųjų pajamų dydžius, pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 priedą. Pabrėžė, kad, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą, apskaičiuojant ir išmokant 2012 m. rugsėjo mėnesio pensijas pensijų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų, pensijos nemažinamos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą pensijų perskaičiavimas pratęstas iki 2013-12-31. Patvirtino, kad pareiškėjo pensijos nepriemoka laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. yra 37 524,11 Lt. Kadangi Laikinasis įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenustato, o Lietuvos Respublikos 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (Žin., 2012, Nr. 153-7823) patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių sumažintoms valstybinėms pensijoms atstatyti nėra skirtos, Vidaus reikalų ministerija 2013 metais neturi galimybės padengti pareiškėjui pensijos nepriemokos. Nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija šiam tikslui reikalingas lėšas įtrauks į rengiamą 2014 m. valstybės biudžeto projektą ir numatė su pareiškėju atsiskaityti 2014 metų I ketvirtį (b. l. 42–43).
Pareiškėjas nesutinka su šiuo atsakovės sprendimu ir prašo jį panaikinti. Atsakovė ginčijamame sprendime jam suteikė informaciją apie jam paskirtą, perskaičiuotą ir mokamą pensiją ir šiuo sprendimu atsisakė išmokėti jam susidariusią pensijos nepriemoką. Taigi, atsakovės sprendimas pareiškėjui sukėlė neigiamas pasekmes, t. y. netenkino jo prašymo išmokėti neišmokėtą pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 įskaitytinai. Vertintinas ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 analogiškoje byloje išaiškino, kad nors atsakovas iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, tačiau teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Kadangi pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų ir 1,3 dydžio ribojimo pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, tai yra pagrindas panaikinti ginčijamo sprendimo dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijai apskaičiuoti netaikyti 1,3 dydžio ribojimo pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę išmokėti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d. susidariusią valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką – 51 887,48 Lt.
Laikinojo įstatymo preambulėje nurodyta, kad jis buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą, jame buvo nustatyta socialinių išmokų (iš jų ir pareigūnų bei karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant, inter alia, paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą.
Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) 2009-12-08 priėmė Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu pakeitė 3 straipsnio 3 dalį (2009-12-08 įstatymu Nr. XI-531, nuo 2010-01-01, Žin., 2009, Nr. 151-6778) ir ją išdėstė taip: „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.“ Taigi, Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymu valstybinės pensijos maksimalus dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalus dydis sumažintas nuo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio. Analogiškas reguliavimas liko ir Valstybinių pensijų įstatymo 2010-11-12 redakcijoje.
Nuo 2012-09-01 galiojančios redakcijos (2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2196, nuo 2012-09-01, Žin., 2012, Nr. 82-4275) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija. Taigi, grąžintas iki 2010-01-01 galiojęs teisinis reguliavimas.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad „Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009-12-08 ir 2010-11-12 redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu tiek, kiek nustatyta, kad valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.“ Todėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009-12-08 ir 2010-11-12 redakcija) nustatytas ribojimas, apskaičiuojant pareiškėjui mokėtinos pensijos dydį, negalėjo būti taikomas.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01, buvo įtvirtintas iš esmės analogiškas reguliavimas.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.
Seimas 2012-06-30 priėmė Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymą (Žin., 2012, Nr. 82-4274). Taigi, Laikinojo įstatymo 5 straipsnis nuo 2012-09-01 neteko galios.
Pareiškėjui valstybinė pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 redakcija), 5 straipsnio 1 dalies (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 straipsnio 2 dalies (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) nuostatas, konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.
Atsižvelgus į šį Konstitucinio Teismo nutarimą, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, todėl negali būti tenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl pensijos ribojimo pagal minėtą straipsnį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (pvz., 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-844/2013). Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą.
Kaip matyti iš skundo, pareiškėjas siekia, jog jam būtų išmokėta neišmokėta pensijos dalis, susidariusi laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalėjo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. Termino kreiptis į teismą eigos pradžia siejama su pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena. Pareiškėjui pirmoji sumažinta pensija, remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, už 2010 m. sausio mėnesį buvo išmokėta 2010 m. vasario 26 d. (b. l. 76), o pareiškėjas į teismą kreipėsi 2013-06-05 (išsiuntė teismui skundą), t. y. praleidęs 3 metų procesinį terminą kreiptis į teismą, todėl teismas 2013-11-15 nutartimi išaiškino pareiškėjui, kad pirmosios pensijos išmokėjimas pripažįstamas svarbia aplinkybe, sprendžiant termino eigos klausimą, ir pasiūlė pateikti teismui argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui dėl neišmokėtos pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti (b. l. 64–65).
Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą dėl pensijos nepriemokos kreiptis į teismą (b. l. 70–71). Paaiškino, kad jis elgėsi sąžiningai ir pagrįstai tikėjosi, jog pensija bus kompensuota. Kompensavimo mechanizmas nebuvo nustatytas. Be to, pareiškėjo atsakovė neinformavo, kad savo teises jis gali apginti per trejų metų terminą, o teisės aktuose irgi nenustatyta, per kokį terminą buvo galima kreiptis į teismą dėl pensijos nepriemokos nuo 2010 m. sausio mėnesio priteisimo.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Sutiktina su pareiškėju, kad nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojami klausimai dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo ar apskundimo terminų. Šį faktą konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 bei, atsižvelgdamas į tai, taikė įstatymo analogiją pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį. Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, jog įstatymų leidėjas nėra aiškiai sureguliavęs neišmokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) išmokėjimo klausimų. Tai aptarta tik 2013-11-07 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismo nuomone, dėl šių veiksnių buvęs teisinis neapibrėžtumas neproporcingai apsunkino suinteresuotų asmenų, t. y. ir pareiškėjo, pažeistų teisių gynybą. Pareiškėjas tikėjosi, kad pensijos bus kompensuojamos. Nei pareiškėjui kreipiantis į teismą, nei šiuo metu pensijų kompensavimo tvarka nenustatyta. Atsakovė atsiliepime irgi pripažino, kad nenustatytas neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo mechanizmas. Sutiktina su pareiškėju, kad jis įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, jog praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, jam bus kompensuojami. Pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimas buvo pradėtas nuo 2010-01-01 atsakovei nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. Jis nebuvo informuotas, kad savo teises dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo galėjo ginti per trejų metų terminą. Kad tokios aplinkybės gali būti pripažintos svarbiomis, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014. Pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės nedaug praleido terminą skundui paduoti, t. y. šiek tiek daugiau nei tris mėnesius (kreipėsi į teismą 2013-06-05, o pirmąją sumažintą pensiją gavo 2010-02-26). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl terminas skundui paduoti atnaujinamas.
Remiantis Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-04-12 pažyma Nr. 11PP(P)-2571 (b. l. 38–39) nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu paskirta 2 446,07 Lt dydžio pensija. Taikant 1,3 dydžio ribojimą pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, valstybinės pensijos dydis laikotarpiu 2010-01–2010-03 – 2 784,60 Lt, 2010-04–2010-06 – 2 753,40 Lt, 2010-07–2010-09 – 2 640,30 Lt, 2010-10–2010-12 – 2 672,80 Lt, 2011-01–2011-03 – 2 706,60 Lt, 2011-04–2011-06 – 2 757,30 Lt, 2011-07–2011-09 – 2 693,60 Lt, 2011-10– 2011-12 – 2 740,40 Lt, 2012-01–2012-03 – 2 750,80 Lt, 2012-04–2012-06 – 2 827,50 Lt, 2012-07 ir 2012-08 po 2 77940 Lt. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui nuo 2010-01-01 iki 2012-08 įskaitytinai buvo mokama 1 956,86 Lt (išskyrus 2011-02 ir 2011-03 – po 2 165,28 Lt, 2011-04 – 2 205,84 Lt, 2011-05 – 2 096,21 Lt) dydžio perskaičiuota pensija. Atsižvelgiant į pareiškėjo draudžiamųjų pajamų dydžius, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio įskaitytinai atitinkamai perskaičiuota pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Nuo 2012-09-01 galiojančioje Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakcijoje nustatytas 1,5 ribojimas. Kaip minėta anksčiau, buvęs 1,3 ribojimas pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, o Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu. Atsižvelgus į tai, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2 012-09-01 dėl 1,3 dydžio ribojimo pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidarė 37 524,11 Lt dydžio pensijos nepriemoka (b. l. 38–39). Nei atsakovė, nei pareiškėjas neginčijo pažymoje pateiktų duomenų teisingumo, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Nors pareiškėjas teismui pateikė skaičiavimus, pagrindžiančius, jo nuomone, neišmokėtos pensijos dydį, tačiau tai nepaneigia minėtoje pažymėjo pateiktų sumų teisingumo. Teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl pensijos priteisimo nuo 2010 m. birželio mėnesio, nes jis teismo posėdyje palaikė pirminiame skunde išdėstytą poziciją ir prašė priteisti neišmokėtą pensijos dalį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 įskaitytinai. Be to, negali būti tenkintas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą mokėti visą pakirto dydžio pensiją, nes pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą (Žin., 2012, Nr. 155-7985) pensijų perskaičiavimas buvo pratęstas iki 2013-12-31.
Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 išaiškino, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Iš tiesų pareiškėjo turtinius interesus pažeidė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovė šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalis – 37 524,11 Lt – priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.
Atsakovė prašo, tenkinus pareiškėjo skundą, pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014-02-01, kadangi Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšų perskaičiuotoms pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms kompensuoti nėra skirta. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-1 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2013-12-14) nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas šias nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 p.). Pareiškėjui priteistina neišmokėtos pensijos dalies suma nėra itin didelė. Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl lėšų neišmokėtoms pensijoms kompensuoti neskyrimo ar lėšų trūkumo nėra išskirtinės ar labai nepalankios. Be to, savo prašymo atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais, kurie leistų analizuojamą situaciją vertinti kaip išimtinę ir sudarytų pagrindą teismo sprendimo vykdymą atidėti. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime, kuriuo valstybinių pensijų sumažinimas iš dalies pripažintas neteisėtu, buvo jau įvertinta, kad valstybės finansinių įsipareigojimų asmenims, kuriems pagal Laikinojo įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas perskaičiuotos (sumažintos) paskirtos valstybinės pensijos, vykdymas yra susijęs su atitinkamu valstybės finansinių išteklių perskirstymu, todėl Konstitucinis Teismas minėto nutarimo paskelbimą atidėjo 2012-09-21. Nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo iki šio ginčo išnagrinėjimo praėjo daugiau kaip pusantrų metų, tai laikytina pakankamu laiko tarpu tinkamam neteisėtai neišmokėtos pensijos dalies kompensavimui pasirengti. Atidėjus sprendimo vykdymą bus neproporcingai pažeisti teisėti pareiškėjo interesai, todėl ginčijamu atveju netikslinga yra taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą. Toks analogiškos aptartai teisinės situacijos vertinimas ir aiškinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2013-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-673/2013). Be to, teismo sprendimo priėmimo metu ir terminas 2014-02-01, iki kurio atsakovė prašo atidėti sprendimo vykdymą, nebėra aktualus, nes sueis po savaitės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjui kreiptis į teismą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.
Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-05-06 sprendimo Nr. 1D-4555(11) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijai apskaičiuoti netaikyti 1,3 dydžio ribojimo pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išmokėti V. Š. 37 524,11 Lt (trisdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt keturis litus 11 ct) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio įskaitytinai.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.