- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-10
- Bylos Nr.
- 2A-1671-260/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02399-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Albinas Čeplinskas, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stova“
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Kauno aerouostas“
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albino Čeplinsko ir Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stova“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-56-214/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stova“ ieškinį dėl servituto nustatymo atsakovei valstybės įmonei „Kauno aerouostas“, tretieji asmenys: Kauno rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Stova“ ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė nustatyti kelio servitutą eiti ir važiuoti transporto priemonėmis, per atsakovo patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo dalį pagal pateiktą Techninį projektą 2011/05-DO-00 (b.l. 71-74).
Ieškovė nurodė, kad UAB „Stova“ nuosavybės teise valdo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kauno r. Pagal VĮ Registrų centro duomenis suprojektuotas įvažiavimas jau buvo pažymėtas atliekant kadastrinius matavimus. Įvažiavimas į UAB „Stova“ valdomą žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės buvo suprojektuotas ir įrengtas neišardant esamų šaligatvių ir nepakeičiant gatvės parametrų, neužimant ir nenaudojant valstybinės žemės sklypų. Įvažiavimas naudojamas vienkrypčiam įvažiavimui į automobilių stovėjimo aikštelę, išvažiuojama iš automobilių aikštelės į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) ieškovas turi tik išvažiavimą, įvažiavimu naudojasi iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuris eksploatuojamas jau metai laiko, jokios žalos niekas nepatiria, tik naudą. Normaliai įrengti ir išplatinti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) būtų galima, bet tam reikia atlikti papildomus darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu (b.l. 105-108) ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Stova“ nuosavybės teise valdo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Byloje pateiktas žemės sklypo planas patvirtina, kad į UAB „Stova“ nuosavybės teise valdomą žemės sklypą galima įvažiuoti tiek iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tiek ir iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad ieškovui servituto nustatymas atsakovo patikėjimo teise naudojamo žemės sklypo dalyje nėra objektyviai būtinas ir tai nėra vienintelis įmanomas būdas patekti ieškovui į savo sklypą ir juo naudotis, nes ieškovas turi įvažiavimą į jam priklausantį žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 111-115) ieškovė UAB „Stova“ prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, jog nagrinėjamo ginčo atveju teismas padarė klaidingą išvadą, kad pagal ieškovo ieškinį nėra pagrindo nustatyti servituto. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog servituto nustatymas teismo sprendimu yra siejamas būtent su galimybėmis normaliomis sąnaudomis naudoti daiktą pagal paskirtį, bet jokiu būdu ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu. Todėl servitutas yra ir gali būti nustatomas ir tada, kai net nenustačius servituto egzistuoja galimybė naudotis daiktu pagal paskirtį. Nagrinėjamoje byloje egzistavo visos sąlygos servituto nustatymui teismo sprendimu. Visu pirma, atsakovė prieštarauja servituto nustatymui. Antra, ieškovė teisėtai normaliomis ir protingomis sąnaudomis negalėjo ir negali naudoti pagal paskirtį jam priklausančio žemės sklypo, o būtent, negali užtikrinti tinkamo klientų patekimo į šį žemės sklypą, kuris yra naudojamas kaip automobilių stovėjimo aikštelė. Šis žemės sklypas turi tik išvažiavimą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau neturi įvažiavimo, kuriam ir buvo prašoma nustatyti servitutą. Be kelio, į kurį prašoma nustatyti servitutą, ieškovė šiuo metu neturi jokios kitos galimybės patekti į savo žemės sklypą ir jį tinkamai naudoti pagal paskirtį – automobilių stovėjimo aikštelės veiklai vykdyti. Trečia, prašomo nustatyti servituto vieta niekaip nepažeidžia ir faktiškai neįtakoja atsakovės teisių ir teisėtų interesų, o naujos vietos įvažiavimui nustatymas nulemtų dideles finansines ir laiko išlaidas, kadangi kitoje vietoje rengiant kelią būtų reikalinga ne tik kad pakeisti šaligatvių aukštį, bet ir projektuoti ir įrengti atskirą įvažą (asfaltuojant kelio dalį, įkasant kitas kelio konstrukcijas (cementinius blokus) ir pan.), o kai tuo tarpu prašomo nustatyti servituto vietoje nereiktų atlikti nei jokių darbų, nei investicijų. Nustatant servitutą būtų užtikrintas ne tik ieškovės žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis, bet ir realiai nesuvaržomos tarnaujančio daikto savininko teisės, kadangi prašomo nustatyti servituto vieta atsakovės nėra niekaip naudojama, o be to, dėl servituto pobūdžio nebus užkirstos galimybės servituto objektu naudotis bet kuriam kitam subjektui, įskaitant atsakovę, t. y. faktinis servituto objekto naudojimas visiškai nepasikeis. Teismas neatsižvelgė, jog žemės sklypo riboms, kurios numatė įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini), pritarė valstybinės žemės valdytojo - Nacionalinės žemės tarnybos Kauno žemėtvarkos skyriaus atstovė, pasirašiusi ant žemės sklypo plano. Ieškovė yra parengusi įvažiavimo įrengimo techninį projektą, kuris buvo suderintas Kauno rajono savivaldybėje. Įvažiavimas į ieškovės valdomą žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės buvo suprojektuotas ir įrengtas neišardant esamų šaligatvių ir nepakeičiant gatvės parametrų, taip pat neužimant ir nepanaudojant valstybinės žemės sklypų. Ginčijamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos tik teisės aktų nuostatos ir jų aiškinimas teismų praktikoje, tačiau nenurodyti jokie neginčijami bei pagrįsti argumentų, sudarantys pagrindą teigti, kad ieškinys yra nepagrįstas ir nėra pagrindo servituto nustatymui teismo sprendimu. Todėl darytina išvada, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, o tuo pačiu ir neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 120-123) atsakovė VĮ “Kauno aerouostas“ prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Ji nurodė, kad, ieškovei priklausančio žemės sklypo tinkamas naudojimas pagal paskirtį yra šiuo metu garantuotas ir nesant nustatyto servituto, kadangi šiuo metu yra du įvažiavimai į ieškovės žemės sklypą. Ieškovė melagingai nurodo, jog ginčijamas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės „yra vienintelis įvažiavimas į ieškovo valdomą sklypą“ ir „be esamo kelio, į kurį prašoma nustatyti servitutą, ieškovė neturi jokios kitos galimybės patekti į savo žemės sklypą“. Nėra jokių kliūčių patekti į ieškovės žemės sklypą ir jame esančią sandėliavimo/ekspozicijų aikštelę per įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir tinkamai naudotis šia aikštele pagal paskirtį, todėl nėra CK 4.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos privalomos sąlygos servitutui nustatyti. Ieškovės reikalavimas nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę jai naudotis dar vienu, papildomu, be to neteisėtai įrengtu įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Be to apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad be servituto nustatymo į papildomą ginčijamą įvažiavimą ieškovė patiria finansinę naštą naudodamasi dabar turimu įvažiavimu. Atsakovė pažymi, kad ieškovė nei karto nesikreipė į atsakovę dėl servituto nustatymo. Atsakovė, kaip valstybinės žemės valdytoja, nėra gavusi iš ieškovės nei vieno prašymo, jokių paskaičiavimų, įvažiavimo įrengimo projektų ar kitų argumentų, kodėl ginčijamas įvažiavimas turėtų būti įrengtas valstybinėje žemėje per valstybei nuosavybės teise priklausantį šaligatvį. Ieškovė pirmiausia neteisėtai, be jokio leidimo pasinaudojo valstybiniu žemės sklypu, išgriovė valstybinį šaligatvį, o dabar siekia savo neteisėtą veiką įteisinti. Atsakovės nuomone, ieškovė, projektuodama aikštelę, galėjo numatyti ir įsirengti platesnį įvažiavimą/išvažiavimą iš savo žemės sklypo. Jokių kliūčių teisėtai tą padaryti nėra ir dabar. Apeliantė, teigdamas, jog dėl naujo įvažiavimo įrengimo jis patirtų dideles finansines ir laiko sąnaudas, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių naujo įvažiavimo įrengimo „neprotingas sąnaudas“. Apeliantė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad ji „parengė įvažiavimo įrengimo techninį projektą, kuris buvo suderintas Kauno rajono savivaldybėje“, tačiau tokio projekto į bylą apeliantas nėra pateikęs, kas leidžia daryti išvadą, kad toks projektas apskritai nebuvo rengtas ar bent jau nebuvo gauti jam reikalingi suderinimai. Nepagrįsti taip pat apelianto teiginiai, jog įvažiavimas į jo žemės sklypą buvo įrengtas „neišardant esamų šaligatvių“ ir „neužimant ir nepanaudojant valstybinės žemės sklypų“. Įvažiavimas, dėl kurio kilo ginčas, yra įrengtas būtent valstybiniame žemės sklype, o jo įrengimo metu buvo išgriauta dalis valstybei nuosavybės teise priklausančio ir VĮ „Kauno aerouostas“ patikėjimo teise valdomo kelio priklausinio – šaligatvio, buvo išardyti esamo valstybinio šaligatvio bortai, esamo šaligatvio asfalto danga, esamo šaligatvio pagrindas. Šiuo metu Kauno apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla (bylos Nr.I-426-554/2012), kurioje yra ginčijamas būtent ginčo įvažiavimo statybų teisėtumas, kadangi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ginčijamo įvažiavimo atžvilgiu ieškovui yra surašiusi savavališkos statybos aktą bei reikalavimą nugriauti statinį (ginčo įvažiavimą).
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 125-126) trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Ji nurodė, kad, žemės sklypas, kuriame siekiama nustatyti servitutą, yra valdomas patikėjimo teise VĮ „Kauno aerouostas“, kuri su pareikštu reikalavimu dėl papildomo įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimo, nesutinka. Byloje esantys dokumentai - Savavališkos statybos 2011-06-21 aktas Nr. SSA-20-110621-00060, įrodo, kad įvažiavimas įrengtas neteisėtai ir Kauno teritorijų ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus yra pareikštas reikalavimas atstatyti įvažiavimą į buvusią padėtį. Kauno rajono apylinkės teismas sprendimu nustatė, kad apeliantas turi realią galimybę patekti į savo žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu juo naudotis. Reikalavimas įrengti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra nepagrįstas, nes tai būtų papildomas įvažiavimas ir apelianto motyvai dėl negalėjimo naudotis žemės sklypu pagal jo tikslinę paskirtį - automobilių stovėjimo aikštelės veiklai vykdyti, šiuo motyvu atmestini.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Stova“ nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį Kauno rajone, (duomenys neskelbtini). Patekimui į šį sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės ieškovė prašė nustatyti kelio servitutą eiti ir važiuoti transporto priemonėmis per atsakovės VĮ „Kauno aerouostas“ patikėjimo teise valdomo žemės sklypo dalį, kaip nurodyta ieškovės pateiktame Techniniame projekte.
Kauno rajono apylinkės teismas netenkino ieškovės reikalavimo nustatyti servitutą, pripažindamas, jog ieškovė į šį jos valdomą žemės sklypą patekti turi realią galimybę iš (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), o todėl servituto nustatymas nėra būtinas.
Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad šis teismas padarė klaidingas išvadas, jog nėra pagrindo nustatyti servitutą, taip pat, kad šio teismo sprendimas nėra tinkamai pagrįstas.
Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Pirmosios instancijos teismas sprendime labai aiškiai nurodė, kokiais motyvais jis grindžia priimtą sprendimą. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kokia yra servituto esmė, kokia formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nustatant servitutus teismo sprendimu jis vadovaujasi priimdamas sprendimą byloje, o konkrečiai, jog sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, ir jog atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Nustatęs, kad ieškovė turi galimybę patekti į jos valdomą žemės sklypą iš kitų, nei ji pageidauja, gatvių, teismas ir padarė išvadą, kad servituto nustatymas nėra objektyviai būtinas.
Teisėjų kolegija vertina, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai pagrįsta. Ieškovė ir be įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės gali naudoti žemės sklypą, o prašomo servituto nustatymas yra susijęs tik su svetimo daikto naudojimu akivaizdžiam ieškovės patogumui bei naudingumui. Ieškovė, kaip vertina teisėjų kolegija, nepateikė įrodymų, kad, nenustačius jos prašomo servituto, negalės naudotis žemės sklypu, o ieškovės nurodytos neprotingos ir nepateisinamos išlaidos sietinos ne su servituto nenustatymu, bet su pačios ieškovės veiksmais įsirengiant įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės be valstybinės žemės naudotojo sutikimo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, šis pagrįstas bei teisėtas sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.