- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-29
- Bylos Nr.
- 2A-546-278/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- R. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-179-830/2009 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodė, kad 1990-04-28 įregistruota santuoka su atsakovu V. B., kurioje 1993-02-25 gimė sūnus L. B., yra iširusi, nes atsakovas negerbia jos, neremia moraliai, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, keletą metų neprisideda ir visiškai nesirūpina savo sūnaus išlaikymu. Prašė teismą nutraukti jos ir atsakovo santuoką, pripažįstant, jog santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės; nustatyti sūnaus L. B. gyvenamąją vietą kartu su motina; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui kas mėnesį po ½ MMA iki sūnaus pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2009-01-01 bei 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą; atsakovo V. B. 1992-09-23 įmokėtą 3 215 rublių investicinių čekių sumą už Biržų rajono valdybos 1992-10-23 potvarkiu Nr. 674 atsakovui leistą įsigyti 3018 kv.m. dydžio žemės sklypą privatinės nuosavybės teise ne žemės ūkio veiklai, pripažinti sumokėtą abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis; nustatyti jai teisę sudaryti su valstybe nuomos ir pirkimo sutartis į ½ dalį 1,35 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės sklypuose Nr. 213-2,3,4 ir į ½ dalį 0,15 ha namų valdos žemės sklypą kitos paskirties žemės sklype Nr. 213-1, esančiuose Parovėjos kaime, Biržų rajone; padalinti kilnojamąjį turtą ir atsakovui priteisti: miegamojo komplektą 100 Lt vertės, televizoriaus staliuką 40 Lt vertės, televizorių 50 Lt vertės, spintą su antresolėmis 70 Lt vertės, skalbimo mažiną 70 Lt vertės, virtuvinį komplektą 100 Lt, virtuvinį komplektą 100 Lt vertės, viso 640 Lt vertės turto; ieškovei priteisti: sekciją 50 Lt vertės, sofą 50 Lt vertės, žurnalinį staliuką 50 Lt vertės; kompiuterį 100 Lt vertės, kompiuterinį stalą 50 Lt vertės, rašomąjį stalą 50 Lt vertės, viengulę lovą 50 Lt vertės, virtuvinį komplektą 80 Lt vertės, pjūklą „Hugsvarna“ 100 Lt vertės, dujinę viryklę 60 Lt vertės, viso 640 Lt vertės turto. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės, reikalavimą dėl kilnojamojo turto padalijimo patikslino ir prašė atsakovui priteisti miegamojo komplektą, televizoriaus staliuką, televizorių, spintą su antresolėmis, skalbimo mašiną „Beko“, dujinę viryklę „Maša“, dujų balioną, šaldytuvą „Snaigė“, virtuvinį komplektą „Miglė“.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas konstatavo, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei įvertinęs atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, aplinkybę, kad V. B. neturi daugiau išlaikytinių, yra sveikas ir darbingo amžiaus, jam lieka teisė nuomotis žemę iš valstybės, kurią gali dirbti, teismas darė išvadą, kad atsakovas turi galimybę teikti sūnui išlaikymą kas mėnesį po 400 Lt bei priteisė 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Teismas nustatė, kad Panevėžio apskrities viršininko 2005-12-01 įsakymu Nr. Ž-4377 „Dėl Biržų rajono Parovėjos seniūnijos Parovėjos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ V. B. suprojektuoti ir patvirtinti keturi bendro 3,00 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypai, iš jų trys bendro 2,70 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai nuomoti iš valstybės ir vienas 0,30 ha kitos paskirties (namų valda) žemės sklypas pirkimui iš valstybės. Teismas darė išvadą, kad ieškovės prašymas nustatyti teisę sudaryti su valstybe nuomos ir pirkimo sutartis yra pagrįstas. Be to, nustatė, kad už 30,18 aro žemės sklypą V. B. 1992-09-23 sumokėta 3 215 rb. investicinių čekių suma iš nebalansinės sąskaitos ir 354 rb. už dokumentų tvarkymą yra įmokėta šalims esant santuokoje, todėl laikytina įmokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų, nes atsakovas nepateikė duomenų, kad ši suma buvo sumokėta jo asmeninėmis lėšomis. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys 4 metus naudojasi kilnojamaisiais daiktais, kuriuos ieškovė pasiūlė padalinti šalims, šiuo daiktus šalims teismas padalijo pagal ieškovės pasiūlymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimą pakeisti, sumažinti iš jo sūnaus išlaikymą iki 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, priteisti jam kilnojamuosius daiktus, kurie teismo sprendimu priteisti ieškovei, o ieškovei priteisti jam skirtus kilnojamuosius daiktus. Nurodo, kad priteisdamas iš jo nepilnamečio vaiko išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį, teismas vertino tik vaiko poreikius, tačiau neatsižvelgė į jo finansinę padėtį ir galimybes mokėti tokio dydžio išlaikymą. Teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė ir 14 400 Lt dydžio įsiskolinimą už 3 metus, nes tuo metu jis neturėjo darbo, o ieškovė viena naudojosi šalių bendru žemės sklypu ir iš to turėjo naudos. Be to, ieškovė pardavė dalį bendro šalių turto, gautas lėšas naudojo viena, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas šalims priteisė kilnojamuosius daiktus bei jų įvertinimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vienok, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192str. 3 d., LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 11p.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. B. neginčija savo prievolės išlaikyti nepilnametį sūnų ir neprieštarauja, kad išlaikymas būtų priteistas, tačiau nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu, nurodydamas, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas 2008-06-05 - 2009-01-07 laikotarpiu buvo registruotas darbo biržoje, jam buvo suteiktas bedarbio statusas, nedarbo pašalpos neskirtos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-12-31 dirbo tik vieną mėnesį, 2007-06-01- 2007-07-02 laikotarpiu (1t., b.l. 69-70, 2t., b.l.45-46). Pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad oficialiai dirbo prieš 7 metus, yra bedarbis, todėl negaudamas pajamų jis negalėjo jų skirti ir sūnui. Atsakovas nurodė, kad jį patį išlaikė ir šiuo metu išlaiko jo motina ir sesuo (2t., b.l. 19-20). Byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas turi pajamų, kad jas slepia ar neteisingai nurodo savo turtinę padėtį. Nustatyta, kad ieškovė dirba A. K. įmonėje „AKKA“ jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra 668,48 Lt atskaičius mokesčius (1t., b.l. 24, 2t. b.l.47). Abi šalys didesnės vertės registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, galinčio turėti įtakos sūnaus išlaikymo dydžio nustatymui neturi, išskyrus gyvenamąjį namą, esantį Parovėjos k., Biržų rajone, kuriame gyvena šalys ir jų nepilnametis sūnus bei registruotas transporto priemones VW Golf bei savos gamybos registruotą transporto priemonę (1t., b.l. 63-65, 2t., b.l. 48-49). Esant minėtiems įrodymams apie šalių turtinę padėtį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad išlaikymo priteisimo metu ir šiuo metu atsakovo turtinė padėtis buvo ir yra blogesnė nei ieškovės, kuri gauna pastovias pajamas, tačiau aplinkybė, jog atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, nedirba, neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą sūnui. Įvertinus šalyje susidariusią ekonominę situaciją, išaugusį nedarbo lygį, kas dalinai riboja atsakovo galimybes susirasti darbą, kolegija daro išvadą, jog teikti sūnui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį, atsakovas šiuo metu neturi galimybių. Kolegija pripažįsta pagrįstais apelianto teiginius, kad priteisdamas išlaikymą sūnui, teismas pažeidė išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai principą. Įvertinus nepilnamečio sūnaus amžių, jo poreikius, ieškovės gaunamas pajamas, kolegija konstatuoja, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti būtina skirti 500 Lt kas mėnesį. Nors ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis sūnumi, kurių nekompensuoja išlaikymo priteisimas, o atsakovas iš esmės yra nusišalinęs nuo prievolės išlaikyti sūnų vykdymo, tačiau įvertinus, jog atsakovas neturi pajamų, yra bedarbis, nepilnamečio sūnaus L. B. išlaikymui priteistas 400 Lt išlaikymo dydis kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystė, mažintinas iki 250 Lt. Pažymėtina, kad pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, priteistas išlaikymo dydis suinteresuotų asmenų prašymu gali būti padidintas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).
CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovas V. B. apeliaciniu skundu prašo atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2006-01-19 iki 2009-01-19 priteisimo, motyvuodamas tuo, kad tuo laikotarpiu neturėjo darbo, o ieškovė pardavė santuokinį turtą ir gautas lėšas naudojo viena, be to, naudojosi bendru žemės sklypu ir gavo iš jo pajamų, todėl mano, kad gautos lėšos turi būti laikomos atsakovo įnašu vaiko išlaikymui. Prašydama priteisti išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą, ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui lėšų atsakovas neskiria jau daugiau nei ketverius metus ir šią aplinkybę pirmosios instancijos teismui patvirtino pats atsakovas, kas leidžia konstatuoti, jog V. B. savo pareigos teikti išlaikymą savo sūnui nevykdo ilgą laiką. Teikti išlaikymą savo vaikams yra tėvų pareiga, todėl nepriklausomai gauna atsakovas pajamas ar negauna, turi turto ar jo neturi, jo pareiga išlaikyti nepilnametį sūnų neišnyko, tėvas taip pat kaip ir motina privalo rūpintis vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos. Tačiau atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, į aplinkybę, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2006-01-19 iki 2009-01-19 nedirbo ir šiuo metu nedirba, ieškovė nepaneigė atsakovo teiginių kad ji pardavė dalį santuokoje įgyto turto ir gautas lėšas naudojo savo ir vaiko interesais, ką iš dalies patvirtina duomenys apie VĮ „Regitra“ išregistruotas transporto priemones, tai, jog sūnaus poreikiai buvo mažesni nei šiuo metu, kolegija daro išvadą esant pagrindui mažinti iš atsakovo V. B. priteistą 14 400 Lt išlaikymo nepilnamečiam sūnui L. B. įsiskolinimą iki 7 200 Lt (36 x 200Lt).
Atsakovo prašymas pakeisti teismo sprendimo dalį dėl santuokinio turto padalijimo ir jam priteisti tuos daiktus, kurie priteisti ieškovei, atmestinas. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvena viename name, esančiame Parovėjos k., Biržų rajone, kurį šalys yra pasidalinę ir jau 4 metus gyvena atskirai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė prašė padalinant turtą jai ir atsakovui priteisti tuos kilnojamuosius daiktus (baldus, buities techniką ir kt.), kuriais eilę metų naudojasi jie ir nepilnametis sūnus (2 t., b.l. 18). Šiuos ieškovės motyvus, teisėjų kolegija laiko pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kad dalis daiktų yra būtini sūnaus poreikiams tenkinti ir jie negali būti dalinami tarp sutuoktinių (kompiuteris, kompiuterinis stalas, rašomasis stalas), o ieškovės teiginių jog pjūklas „Husgvarna“ reikalingas jai ruošti kurą, kuriuo apšildomas visas namas, tame tarpe ir atsakovui priklausanti namo dalis, atsakovas V. B. nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistu. Be to, teigdamas, kad ieškovė nurodė neteisingas santuokinio turto kainas atsakovas jų vertės nenurodė ir jokiais įrodymais nepagrindė, todėl teigti, kad ieškovės pasiūlytas kilnojamųjų daiktų padalijimo būdas neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, nėra pagrindo (CK 3.118 str., 3.120 str.).
Iš bylos dokumentų matyti, kad šalių santuoka yra iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės (šios aplinkybės atsakovas neginčija, be to, sutinka su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu), todėl kolegija konstatuoja jog ieškovės reikalavimus dėl santuokos nutraukimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendė teisingai ir dėl jų iš esmės nepasisako.
Dėl paminėtų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p. teisėjų kolegija
nutarė:
Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo V. B. priteisimo, pakeisti.
Priteistą iš V. B. 400 Lt dydžio išlaikymą sūnui L. B. sumažinti iki 250 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimt Lt), o išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-01-19 iki 2009-01-19 sumažinti iki 7 200 Lt (septynių tūkstančių dviejų šimtų Lt).
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.