Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-08-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-151-768/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-20
Bylos Nr.
1S-151-768/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Kategorijos
IBPS - V-1752732-768/2021Tyrimo Nr. M-2-05-00128-21
Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugpjūčio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. D. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutartimi buvo atmestas R. D. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro E. Jurgelio 2021 m. gegužės 25 d. nutarimą atsisakyti tenkinti R. D. skundą dėl Šiaulių aps. VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. B. 2021 m. gegužės 13 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. D. skundą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

2. Skundu Panevėžio apygardos teismui R. D. skundžia Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir įpareigoti ikiteisminio tyrimo subjektus pradėti ikiteisminį tyrimą, kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti BPK 20 straipsnio 5 dalies atitikimą Konstitucijai bei atlikti ekspertizę ir patikrinti E. Z. ir R. G. melagingus parodymus. Skunde plačiai cituoja Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendį, teigia, kad teisėjas M. S. skunde minimo garso įrašo neklausė, o nuosprendyje melagingai paminėjo, kad kaip įrodymus ištyrė abu pranešėjo skambučius. Dar daugiau teisėjas M. S. melagingai konstatavo „nenustatyta, kad įvykio vietoje būtų kitų pašalinių asmenų, taip pat negauta pranešimų apie šioje vietoje kilusius kitų asmenų konfliktus“. Cituodamas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį teigia, jog teismo argumentai yra klaidinantys ir neatitinka objektyvių bylos duomenų:

2.1. R. D. niekad neneigė, kad buvo susitikęs D. V. prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir nuo pat tyrimo pradžios prašė apklausti policiją iškvietusį asmenį ir D. V. sugyventinę K. R. - prašymai buvo atmesti;

2.2. E. Z. ir R. G. niekada nepatvirtino, kad įvykio vietoje rado R. D. Dar daugiau pirminiuose dokumentuose (ROIK kortelėje) tie patys policijos pareigūnai E. Z. ir R. G. nuslėpė, kad įvykio vietoje rado D. V. ir K., o pareigūnai ROIK korte nurodė ,.muštynių nebuvo, du vyriškiai rado nugriuvusį girtuoklį, kurį norėjo parvesti į namus. Vyras palydėtas į (duomenys neskelbtini) laiptinę“;

2.3. Apygardos teismas nutylėjo ir tyčia praleido, kad buvo du pranešėjo telefoniniai skambučiai, kad moteris skambino greitajai med. pagalbai ne po pirmo, o po antro pranešimo apie įvykio vietoje stovinčią mašiną ir kažkur tempiamą D. V., t. y., po kontakto su kažkokiu kitu asmeniu. Apygardos teismas nutartyje subtiliai nutylėjo įvykio vietoje stovinčią mašiną ir kažkieno tempiamą D. V.;

2.4. Apygardos teismas apklausė ir įvertino D. V. sugyventinės parodymus, kad V. „burbuliavo pelkėje“, neva R. D. kaltas, kad V. burbuliavo pelkėje. Nori atkreipti dėmesį į tai, kad nuo pat tyrimo pradžios R. D. prašė apklausti K. R. ir objektyviai ištirti jos nurodytas aplinkybes. Prašymas buvo atmestas. Atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas nuosprendį argumentavo „Įvykio apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta “ ir „Įvykio apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), žalia veja ištrypta, tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta“. Aktualu, kad įvykio vietos apžiūros metu dalyvavo pats D. V. ir jis pats parodė vietas, kuriose jį neva sumušė R. D. Tačiau vienoje iš D. V. nurodytų vietų nėra jokios pelkės, jokios balutės, jokio vandens susikaupimo vietos. Apygardos teismui nesunku buvo patikrinti K. R. parodymus ir įvertinti ar jos parodymai teisingi, ar įvykio vietos apžiūros fotonuotraukose yra pelkės, tačiau to nebuvo padaryta, pirmosios instancijos teismas aiškiai konstatavo, kad įvykio vietoje žalia veja;

2.5. Teigia, jog specialistas H. D., kuris tyrė D. V. kūno sužalojimus aiškiai nurodė, kad sąmonės praradimas, o tuo labiau jokios putos iš burnos, jokiuose medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuotas, t. y., tiek tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nebuvo patikrinti parodymai, nepatikrinti faktai - ką pasakė, tas gerai ir naudojama R. D. kaltei įrodyti;

2.6. Policijos pareigūnų E. Z. ir R. G. tarnybinis automobilis turi sumontuotą vaizdo ir garso įrašymo įrangą, kuriame buvo užfiksuotas pranešėjo nurodytas įvykio vietoje stovintis automobilis su įjungtais avariniais žibintais. Pagal šio automobilio valstybinį numerį galima nustatyti automobilio savininką ar asmenį, kuris buvo įvykio vietoje ir tempė D. V., šie įrodymai buvo negrįžtamai, neatkuriamai sunaikinti. Dar daugiau nuo pat tyrimo pradžios AVPK Imuniteto skyriaus viršininkas R. K. žinojo apie sunaikintus vaizdo įrašus, tačiau vaizdo įrašų ekspertizės nepaskyrė ir neatkūrė sunaikintų vaizdo įrašų;

2.7. teigia, kad teismo teisė tirti įrodymus ir priimti sprendimą pagal savo „vidinį įsitikinimą“ prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms nuostatoms, pagal kurias teismui visi asmenys lygūs, o asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, jog jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pagal R. D. pareiškimą nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl E. Z. ir R. G. galimos nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje. R. D. nesutikdamas su tokia tyrimo baigtimi skunde iš esmės ginčija apylinkės teismo išvadas dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo, kritikuoja surinktų duomenų vertinimą. Tokie skundo teiginiai nėra pagrįsti.

6. BPK 168 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos dvi aplinkybės, kai yra atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą: 1) kai gautame skunde, pareiškime ar pranešime apie galimai padarytą nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi; arba 2) yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Šiuo atveju baudžiamasis procesas nepradėtas dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7. Kaip matyti iš R. D. skundo turinio, jis kartoja tuos pačius argumentus kaip ir prokurorui bei apylinkės teismui. Naujų esminių duomenų, kurie būtų likę šių institucijų neįvertinti, R. D. savo skunde nenurodė. Prokuroro nutarime, skundžiamoje teismo nutartyje yra nurodyti ir išvardyti faktiniai duomenys, kodėl manytina, jog nėra BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo elementų ir požymių, taip pat atsakyta, kodėl neatliktina R. D. prašoma ekspertizė. Visi procesiniai sprendimai yra argumentuoti ir motyvuoti, todėl skundą nagrinėjantis teismas jiems pritaria ir jų nebekartoja. Tuo tarpu R. D. teiginiai dėl galimai skunde įvardytų asmenų melagingų parodymų grindžiami asmenine nuomone, kuri nelaikytina pagrindu naikinti 2021 m. birželio 28 d. priimtą pagrįstą ir motyvuotą teismo nutartį. Pažymėtina, kad R. D. pateikia prielaidą ir reikalauja ją vertinti sau palankia linkme, kitaip nei įvertino prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėja.

8. R. D. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu (pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi) yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį. Pastebėtina, kad didžioji dauguma R. D. skunde pateiktų argumentų yra susiję būtent su minėtais teismo procesiniais sprendimais, kritikuojant teismų atliktą įrodymų vertinimą ir, anot R. D., neteisingas ir nepagrįstas šių teismų išvadas dėl jo kaltės. Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, nagrinėjant R. D. skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą E. Z. ir R. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, teismas nesvarsto R. D. kaltės klausimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį. Nesutikdamas su minėtais teismo sprendimais R. D. jau pasinaudojo apeliacijos ir kasacijos teise. Teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, įstatymo tvarka nepanaikinti, todėl tokie R. D. argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

9. Dėl R. D. prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies prieštaravimo Konstitucijos 29 ir 31 straipsniams - teismas pažymi, kad iš skunde nurodytų motyvų matyti, jog toks prašymas iš esmės yra susijęs su normos, numatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje kritika ir subjektyviu jos vertinimu, o ne nurodytos normos konstitucingumo klausimu. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas kaip ir apylinkės teismas neturi teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

10. Taigi išnagrinėjęs skundo argumentus bei skundžiamą teismo nutartį, prokuroro nutarimą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas nepradėtas esant įstatyme numatytam pagrindui, o R. D. skunde išdėstyti argumentai apylinkės teismo išvadų nepaneigia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

R. D. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Donatas Jatužis