Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-09-21 · Administracinė byla Nr. A-261-774-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-21
Bylos Nr.
A-261-774-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Stasys Gagys (pran.)
Atsakovas
Neįgalumo
Pareiškėjas
A. B.
Advokatai
Arūnas Abraitis
Kategorijos
  • 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A18-774/2007Procesinio sprendimo kategorija 6.7
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 21d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Arūnui Abraičiui, atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Brigitai Golovač ir Daliai Dičiūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui esant Neįgalimo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritoriniam skyriui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. B. kreipėsi skundu į teismą, prašydamas panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2006 m. sausio 30 d. Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 435, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 602, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. S-89 ir įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyti pareiškėjui A. B. 40 procentų darbingumo lygį nuo 2006 m. sausio 30 d., darbingumo terminą nustatyti iki senatvės pensijos amžiaus sukakties.

Pareiškėjas nurodė, kad jam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinio skyrius (toliau – ir Tarnyba, NDNT) 2006 m. sausio 30 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 435 nustatė 50 proc. darbingumo lygį iki 2008 m. sausio 30 d. Pareiškėjui nesutikus su Tarnybos išvadomis, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius, pakartotinai atlikęs darbingumo lygio vertinimą, 2006 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 602 paliko galioti Tarnybos 2006 m. sausio 30 d. sprendimą dėl darbingumo lygio. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. S-89 nusprendė pareiškėjo skundą atmesti, Tarnybos sprendimą paliekant nepakeistą. Pareiškėjas mano, kad 2006 m. sausio 30 d. Tarnybos Darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. 435, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. 602 bei Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. S-89 yra neteisėti ir nepagrįsti.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra invalidas nuo vaikystės; jo diagnozės kodai pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių (toliau – ir TLK-10) yra G93 (smegenų cista) ir G40.2 (nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti židininė epilepsija). Nuo vaikystės Centrinės medicinos ekspertų komisijos sprendimu pareiškėjas buvo pripažintas II grupės invalidu pagal prieš tai minėtas diagnozes. Kaip II grupės invalidui nuo vaikystės jam buvo skiriama 1,5 bazinės pensijos dydžio šalpos pensija, o taip pat valstybinė socialinio draudimo našlaičių (maitintojo netekimo) pensija. Pagal naujai įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 7 straipsnio 2 punktą 1,5 bazinės pensijos dydžio šalpos pensija priklauso asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo. Taigi pareiškėjui anksčiau nustatyta II invalidumo grupė pagal naujai įsigaliojusį įstatymą turi atitikti 60-70 proc. nedarbingumo lygį, t. y. 30-40 proc. darbingumo lygį. Tačiau NDNT dėl visiškai nesuprantamų priežasčių savo sprendimu nustatė jam 50 proc. darbingumo lygį. Pareiškėjas nurodė, kad iš visos komisijai pateiktos medžiagos t. y. iš siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išrašo iš epileptologijos centro, galvos kompiuterinės tomografijos, Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Respublikinės Vilniaus ligoninės EEG analizės matyti, kad pareiškėjo ligų medicininiai duomenys visiškai nepakito ir nepagerėjo. Pareiškėjo galvoje yra labai didelė ir pavojinga gyvybei 6.7 x 4.2 cm diametro cista, pareiškėjui taip pat yra vidutinio dažnumo epilepsija. Be to, NDNT pareiškėjo nedarbingumo lygį vertino vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio kriterijų aprašo I dalies 10.2 punktu (toliau - ir Aprašas), kuriame nurodyta liga - vidutiniškai išreikšti judėjimo ir pusiausvyros sutrikimai, nestabilumas pasisukimų metu, ryškus sulėtėjimas. Šis punktas akivaizdžiai yra skirtas lengviems sveikatos sutrikimams ir nieko bendro su pareiškėjui nustatyta diagnoze neturi. NDNT sprendimas yra visiškai nepagrįstas jokiais objektyviais naujai paaiškėjusiais pareiškėjo sveikatos pagerėjimo medicininiais duomenimis, yra neteisėtas ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 29 straipsnio normai. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teiginys, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 29 straipsnis turėtų būti aiškinamas kartu su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A1-285 patvirtintų Darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių 3 ir 4 punktais, yra nepagrįstas, kadangi įstatymai turi viršesnę galią negu poįstatyminiai aktai ir poįstatyminiai aktai negali prieštarauti įstatymams.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 33 punkto ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 226/49 dėl ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos patvirtinimo 37.2 punkto nuostatas ir į tai, kad pareiškėjui buvo nustatyta II invalidumo grupė nuo vaikystės ir iki šiol, t. y. 24 metus jo sveikatos būklė visai nepagerėjo, ir tikimybės, kad ji pagerės, dėl jo ligos pobūdžio absoliučiai nėra, NDNT privalėjo darbingumo terminą nustatyti vadovaudamasi Aprašo 31.5 punktu - iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas paaiškino, kaip buvo nustatytas pareiškėjo darbingumo dydis. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus specialistai pagal pareiškėjo asmens byloje esančius medicininius duomenis, pagal jo diagnozės kodus, nurodytus TLK-10 (G93 ir G40.2), vadovaudamiesi Aprašo I priedo (2005 m. birželio 16 d. redakcija) I dalies 10.2 punktu, pareiškėjui nustatė 40 proc. bazinį darbingumo lygį. Vadovaujantis Aprašo 16 punktu, buvo atliktas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas ir buvo nustatyta, kad aplinkybės, turinčios įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybės, yra palankios. Todėl, vadovaujantis Aprašo 19 punktu, numatančiu, kad kai vertinant asmens darbingumo lygį, darbui palankių aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1,3, pareiškėjo bazinio darbingumo procentai – 40 proc. - buvo padauginti iš darbo ir kitų aplinkybių koeficiento - 1,3 - ir pareiškėjo darbingumo lygis buvo nustatytas esąs 50%.

Atsakovas pažymėjo, kad vertinant pareiškėjo bazinį darbingumą lygį buvo vadovautasi Aprašo I priedo I dalies 10.2 punktu, tačiau šiame punkte nurodyta liga ir jos požymiai yra epilepsija: vidutinio dažnumo generalizuoti ir/ar židininiai paprastieji ar sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys keletą kartų per mėnesį, asmenybės pasikeitimas dėl epilepsijos, o ne tokia, kokią klaidingai nurodė pareiškėjas.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad šis Aprašo punktas, nustatant pareiškėjui bazinį darbingumo lygį, buvo parinktas teisiškai ir mediciniškai teisingai, kadangi šis punktas taikomas, kai yra vidutinio dažnumo epilepsiniai priepuoliai (vidutinis funkcijos sutrikimas) ir šie priepuoliai kartojasi keletą kartų per mėnesį, o 2006 m. sausio 24 d. pareiškėjo siuntime į NDNT aprašytas pareiškėjo epilepsinių priepuolių dažnumas ir funkcijos sutrikimas būtent ir atitinka Aprašo 10.2 punkto aprašymą. Asmens bazinis darbingumas pagal Aprašo 10.2 punktą yra galimas nuo 60 iki 30 proc. 40 proc. bazinis darbingumo dydis pareiškėjui buvo parinktas atsižvelgiant į epilepsinių priepuolių pobūdį, sunkumą, dažnumą, pasiskirstymą dienos metu, į 2006 m. sausio 19 d. darytą Galvos kompiuterinę tomografiją Nr. 82, kurioje yra nurodyta ne tik, kad pareiškėjo galvoje yra 6,7 x 4,2 cm. diametro cista, bet yra ir platesnis padarytos tomografijos aprašymas, iš kurio galima daryti išvadą, kad rasta cista didesnio sveikatos funkcijos sutrikimo, o tuo labiau pavojingumo gyvybei nesudaro. Iš siuntimo į NDNT, pareiškėjo pateiktų papildomų medicininių dokumentų bei iš anksčiau esančių bylos duomenų nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui dėl epilepsijos būtų prasidėjęs asmenybės pasikeitimas, kuris pasižymi mąstymo, emocijų, savęs suvokimo pakitimais. Priešingai, iš siutime į NDNT esančios psichologo konsultacijos matyti, kad pareiškėjas yra visiškai savarankiškas ir nepriklausomas nuo kitų asmenų pagalbos, jo savarankiškumo įvertinimas pagal Bartelio indeksą yra 100 balų.

Atsakovas taip pat nurodė, kad Aprašo V dalies 33 punktas numato, kad asmens darbingumo terminai gali būti tęsiami ne ilgiau kaip 6 metus, po 6 metų darbingumo lygio terminas nurodomas iki senatvės pensijos amžiaus, o Aprašo 34 punktas numato, kad darbingumo lygio terminas skaičiuojamas nuo darbingumo lygio nustatymo dienos. Darbingumo lygis (ne invalidumas) asmenims pradėtas nustatyti nuo 2005 m. liepos l d., o pareiškėjui darbingumo lygis pirmą kartą nustatytas 2006 m. sausio 30 d. (pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. Al - 285 patvirtintų Darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių 3 ir 4 punktus pareiškėjui turėjo būti nustatytas darbingumo lygis). Todėl pareiškėjui buvo pagrįstai nustatytas dvejų metų termino darbingumas, o ne neterminuotas darbingumas. Be to, atsakovo teigimu, esant tinkamam gydymui, sveikatos būklė dėl epilepsijos ne tik gali neprogresuoti, bet gali ir sumažėti epilepsijos priepuolių. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog negali būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A1-285 patvirtintomis Darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklėmis, kadangi jos prieštarauja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, o poįstatyminiai aktai negali prieštarauti įstatymams, yra nepagrįstas. Atsakovo teigimu, šiuo atveju nėra pažeidžiama teisės aktų juridinės galios diferenciacija, šis poįstatyminis aktas yra šio įstatymo lydimasis aktas, priimtas remiantis šiuo įstatymu, ir neprieštarauja įstatymui, o tik sukonkretina minimą įstatymą bei užtikrina jo įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 29 straipsnis turi būti aiškinamas kartu, sistemiškai su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A1-285 patvirtintų Darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių 3, 4 ir 6 punktais.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo minimas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 226/49 "Dėl ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo" yra negaliojantis, todėl jo nuostatos teisinės galios neturi.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2006 m. sausio 30 d. Darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. 435, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. 602 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. S-89 yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti bei tenkinti kitus pareiškėjo reikalavimus nėra pagrindo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog NDNT, nustatydama pareiškėjui darbingumo lygį, nepagrįstai rėmėsi Aprašo 10.2 punktu, yra nepagrįstas, kadangi šiame punkte nurodyta liga ir jos požymiai yra epilepsija: vidutinio dažnumo generalizuoti ir/ar židininiai paprastieji ar sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys keletą kartų per mėnesį, asmenybės pasikeitimas dėl epilepsijos, t. y. tokia liga, kuri atitinka pareiškėjo ligą, o ne tokia, kokią klaidingai nurodė pareiškėjas, t. y. ne vidutiniškai išreikšti judėjimo ir pusiausvyros sutrikimai, nestabilumas pasisukimų metu, ryškus sulėtėjimas.

Teismas nurodė, kad NDNT, priimdama 2006 m. sausio 30 d. Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 435, ir Institucijos, pakartotinai atlikusios pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą bei nagrinėjusios pareiškėjo skundą dėl minėto Darbingumo lygio vertinimo akto, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo bazinis darbingumo dydis yra 40 proc. Institucijos, nustatydamos pareiškėjo bazinį darbingumo dydį, vadovavosi pareiškėjo siuntime į NDNT, 2006 m. sausio 19 d. darytoje pareiškėjo Galvos kompiuterinėje tomografijoje Nr. 82, pareiškėjo pateiktuose papildomuose medicininiuose dokumentuose esančiais duomenimis bei anksčiau pareiškėjo byloje buvusiais duomenimis. Institucijos specialistai įvertino dokumentuose nurodytos pareiškėjo epilepsinių priepuolių dažnumą ir funkcijos sutrikimą, tai, kad pareiškėjo galvoje yra 6,7 x 4,2 cm. diametro cista, platesnį pareiškėjui padarytos tomografijos aprašymą, iš kurio galima daryti išvadą, kad rasta cista didesnio sveikatos funkcijos sutrikimo ir pavojingumo gyvybei nesudaro, tai, kad pareiškėjas yra visiškai savarankiškas ir nepriklausomas nuo kitų asmenų pagalbos, tai, kad jo savarankiškumo įvertinimas pagal Bartelio indeksą yra 100 balų. Įvertinę šiuos duomenis, Institucijų specialistai pagrįstai, vadovaudamiesi Aprašo 10.2, 16 ir 19 punktais, nustatė, kad pareiškėjo bazinis darbingumo lygis yra 40 proc. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad žemesni bazinio darbingumo procentai pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomi. Teismas nurodė, kad Institucijos taip pat pagrįstai, vadovaudamosi teisės aktų normomis, pareiškėjui nustatytą 40 proc. bazinį darbingumo lygį daugino iš darbo ir kitų aplinkybių koeficiento - 1,3, ir nustatė, kad pareiškėjo darbingumo lygis yra 50%.

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjui darbingumo lygis buvo nustatytas dvejiems metams, o ne neterminuotai, taip pat pagrįstai. Teismas nurodė, kad Aprašo V dalies 33 punktas numato, kad asmens darbingumo terminai gali būti tęsiami ne ilgiau kaip 6 metus, po 6 metų darbingumo lygio terminas nurodomas iki senatvės pensijos amžiaus, o Aprašo 34 punktas numato, kad darbingumo lygio terminas skaičiuojamas nuo darbingumo lygio nustatymo dienos. Darbingumo lygis (ne invalidumas) asmenims pradėtas nustatyti nuo 2005 m. liepos l d., o pareiškėjui darbingumo lygis pirmą kartą nustatytas 2006 m. sausio 30 d. Todėl pareiškėjui darbingumo lygis turėjo būti nustatytas terminuotai, o ne neterminuotai, kaip reikalavo pareiškėjas.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime iš esmės sutiko su atsakovo argumentais ir vadovavosi 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio kriterijų aprašu ir jo I priedu. Tačiau teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo argumento, kad NDNT 2006 m. sausio 30 d. sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 29 straipsniui, kuris numato, kad šis įstatymas ir kiti teisės aktai, susiję su šiuo įstatymu ir jo įgyvendinimu, neturi pabloginti asmenų, kuriems iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvusia tvarka buvo nustatytas invalidumas, materialinės ir socialinės padėties. NDNT 2006 m. sausio 30 d. sprendimas pablogino pareiškėjo materialinę ir socialinę padėtį, kadangi pareiškėjui, kuriam nuo vaikystės buvo nustatyta II invalidumo grupė, iki šio sprendimo priėmimo buvo skiriama 1,5 bazinės pensijos dydžio šalpos pensija, o nuo šio sprendimo, pareiškėjui nustačius 50 proc. darbingumą, pagal naujai įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 7 straipsnio 2 punktą, jam bus skiriama tik 0,75 bazinės pensijos dydžio šalpos pensija. Pagal naujai įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 7 straipsnio 2 punktą 1,5 bazinės pensijos dydžio šalpos pensija yra skiriama asmenims, kuriems nustatytas 60-70 procentų nedarbingumas, t. y. 30-40 proc. darbingumas. Pareiškėjo sveikatos padėtis, nustatant darbingumo lygį, nepagerėjo, t. y. nepasikeitė nuo ankstesnės, kai jam buvo nustatytas II grupės invalidumas. Todėl jam turėjo būti nustatytas ne didesnis kaip 40 proc. darbingumas, atitinkantis ankstesnįjį II grupės invalidumą.

Pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 29 straipsnio ir juo nesivadovaudamas, pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 6 straipsnį, 7 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnio 1 dalį, 87 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principais.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir kitus byloje esančius įrodymus. Teismas savo sprendimą, taip pat ir jo dalį dėl darbingumo nustatymo termino motyvavo išskirtinai vadovaudamasis pareiškėjo ligos – epilepsijos, požymiais ir visiškai neįvertino kitos pareiškėjo ligos – galvoje esančios cistos, požymių.

Atsiliepimas

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuruos nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Papildomai atsakovas nurodo, kad nepagrįstas apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog NDNT, priimdama 2006 m. sausio 30 d. Darbingumo lygio vertinimo aktą, vertino tik pareiškėjo ligos – epilepsijos, požymius ir nevertino kitos pareiškėjo ligos – galvoje esančios cistos, požymių. NDNT 2006 m. sausio 30 d. sprendime yra numatyti dviejų pareiškėjo ligų kodai; kodas G93 reiškia kitos smegenų ligos ir apima pareiškėjo nurodytą cistą. Be to, abi pareiškėjo ligos yra tarpusavyje susijusios – epilepsiniai priepuoliai yra smegenų cistos pasekmė, todėl šios dvi ligos ir jų požymiai buvo vertinami neatsietai vieni nuo kitų.

Atsakovas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principų. Pareiškėjui II invalidumo grupė buvo nustatyta pagal iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusius teisės aktus, invalidumo grupė jam buvo nustatyta terminuotai ir šio juridinio fakto pagrindu atsiradę santykiai galiojo iki 2006 m. sausio 31 d. Būtent šiuo laikotarpiu pareiškėjui ir buvo užtikrinamas teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principai. Tai atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d. nutarime esančius išaiškinimus.

Apeliacinės instancijos tesimo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė patenkinti apeliacinį skundą ir paaiškino apeliacinio skundo motyvus. Atsakovo atstovai prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą skundą grindžia netinkamu teisės taikymu bei neteisingu įrodymų vertinimu.

Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo 2004 m. gegužės 11 d. pakeitimo įstatymu nr. IX-2228, įsigaliojusiu nuo 2005-07-01, buvo pakeistas Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymas. .

Pakeisto įstatymo 29 straipsnis, kuriuo grindžiamas apeliacinis skundas, numato teisių ir garantijų išsaugojimą. Šia teisės norma nustatyta, kad Įstatymas ir kiti teisės aktai, susiję su šiuo Įstatymu ir jo įgyvendinimu, neturi pabloginti asmenų, kuriems iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvusia tvarka buvo nustatytas invalidumas, materialinės ir socialinės padėties.

2004-01-26 Respublikinės III MSE komisijos ekspertizės aktas Nr.217 patvirtina, kad A. B. buvo nustatyta antra invalidumo grupė iki 2006-01-31. Akte nurodyta pakartotino tikrinimo data 2006 m. sausio mėnuo.

Tai įrodo, kad A. B. invalidumo grupė buvo suteikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymu galiojusiu iki 2005-07-01 ir invalidumo terminas baigėsi po šio įstatymo 2004-05-11 pakeitimo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pasibaigus invalidumo terminui A. B. galėjo būti keičiamas darbingumo lygis įvertinus iš naujo jo sveikatos būklę. Šiuo atveju A. B. teisė, numatyta Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo 29 straipsnyje, nebuvo pažeista, kadangi invalidumas pagal anksčiau galiojusį įstatymą jam buvo suteiktas terminuotai ir vėliau galėjo būti nustatomas vadovaujantis nauja tvarka.

Toks išaiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004-12-23 įsakymu Nr.A1-285 patvirtintų Darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių 3 ir 4 punktuose.

Nustatant darbingumo lygį A. B. šių teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija taip pat įvertinusi pareiškėjo ginčijamą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006-02-28 Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr.602 bei Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006-05-29 sprendimą Nr.S-89 Dėl A. B. darbingumo lygio, daro išvadą, kad nustatant A. B. darbo lygį buvo tinkamai įvertinta jo sveikatos būklė ir pagrįstai nustatytas, kad netektas darbingumas yra 50 procentų. Apelianto teiginys, kad netinkamai buvo įvertinta pareiškėjo sveikatos būklė, nes tokios ligos kaip smegenų cista nėra, yra nepagrįstas. Nustatant darbingumą yra reikšmingas ne pats susirgimas, o dėl šio susirgimo pakitusios asmens funkcijos, apsprendžiančios jo darbingumą. Toks vertinimas atitinka Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta darbingumo lygio sąvoką. Pagal šią teisės normą darbingumo lygis - asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Atsakovai nustatydami A. B. darbingumo lygį šių nuostatų nepažeidė.

Remdamasi šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

A. B. skundą atmesti.

Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 7d. sprendimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Antanas AblingisTeisėjai Stasys GagysRomanas Klišauskas