Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Rūtai Žuvininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dirbančiam UAB „G.“ muitinės tarpininko atstovu, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 5 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., UAB „ G.“ turinčios įgalioto siuntėjo statusą, muitinės tarpininko atstovas, būdamas atsakingu už muitinės dokumentų ir prekių, pakrautų konteineriuose Nr. CLHU4494644, MSCU5001080 pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijose pateiktų duomenų teisingumą, 2016-01-19 apie 17:35 val. į NTKS sistemą muitiniam įforminimui naudodamasis įgaliotojo siuntėjo statusu pateikė supaprastintas tranzito Tl deklaracijas, kurioms suteikti MRN Nr. 16LJLUB00014DDCA65, 16LTLUB00014DDCB71. Įvertinus lokalią riziką, priimtas sprendimas krovinius nukreipti į geltoną tikrinimo kanalą RATIS patikrinimo aktai Nr. I6LTLUB000TR0105857, 16LTLUB000TR0105707. UAB "G." muitinės tarpininko atstovas A. V., turėdamas įgalioto siuntėjo statusą, KIPIS priemonėmis patvirtino pateiktus autotransporto važtaraščius : 160119-003 970-VZT, 160119-004017-VZT, t.y juos užbaigė, ko pasakoje kroviniai buvo išgabenti iš muitinės priežiūros zonos 2016-01-19 22:15 val., neįforminus tranzito procedūros nustatyta tvarka ir negavus muitinės leidimo išgabenti prekes. A. V. neužtikrino, kad prekės nebūtų išgabentos iš muitinės priežiūros zonos, neįforminus tranzito procedūros, negavus leidimo, t.y. negavus iš išvykimo įstaigos NTKS priemonėmis atsiųsto elektroninio pranešimo IE029 „Leista gabenti". Šiais veiksmais pažeidė 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) NR. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio BMK įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 1B-659 patvirtintų "Supaprastintos Bendrijos ir Bendrosios tranzito procedūros, atliekamos naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, taikymo, Bendrijos prekių muitinio statuso tvirtinimo, naudojantis įgaliotojo siuntėjo statusu, ir TIR procedūros užbaigimo, naudojantis įgaliotojo gavėjo statusu, taisyklių 43 punkto nuostatas. Tokiais veiksmais A. V. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Teismo posėdžio metu A. V. kaltę pripažino ir gailisi padaręs teisės pažeidimą, nurodė, kad netobula sistema, nes negalima sistemoje koreguoti. Prašo skiriant nuobaudą atsižvelgti į tai, kad dėl pažeidimo jis pats kreipėsi muitinę, bendradarbiavo su muitinės pareigūnais, todėl prašo skirti mažesnę nuobaudą.

Byloje yra UAB „N. G.“ vadybininko L. M. 2016-01-20 paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog 2016-01-20 Pilies jūrų uosto poste UAB „G." muitinės tarpininko atstovai pradėjo forminti supaprastintas tranzito procedūras konteineriams CLHU4494644 ir MSCU5001080. Esant geltonam kanalui ir muitinei pareikalavus, šie konteineriai buvo nukreipti į augalų karantino tikrinimo punktą patikrinimui. Vairuotojai instruktuoti apie šį patikrinimą. Tačiau užsikėlus konteinerius ir atlikus šį patikrinimą, vairuotojai neužėjo į Pilies jūrų uosto postą tranzito procedūros forminimo užbaigimui ir išvyko iš Pilies jūrų uosto posto į nurodytą paskirties vietą. Iš Pilies jūrų uosto posto išvyko dvi autotransporto priemonės Scania (duomenys neskelbtini) (su konteineriu CLHU4494644 ) bei (duomenys neskelbtini) (su konteineriu MSCU50G1080) (b.l. 5).

Byloje yra UAB „G.“ muitinės tarpininko A. V. 2016-01-21 paaiškinimas, kuriame nurodo, kad muitinės tarpininko atstovas į Nacionalinės tranzito kontrolės sistemą (NTKS) pateikė dvi tranzito deklaracijas, kurioms buvo suteikti MRN 16LJLUB00014DDCA65, 16LTLUB00014DDCB71. Telefonu Pilies jūrų uosto posto muitinės pareigūnas informavo, kad krovinio medinei pakuotei privalomas fitosanitarinės tarnybos patikrinimas. Vairuotojai, atlikę fitosanitarinį patikrinimą ( apie tai liudija tarnybos pareigūno žyma transporto važtaraščiuose), dėl nežinomų priežasčių nepateikė muitinei atžymėtų važtaraščių, kad kroviniams būtų duotas leidimas gabenti NTKS sistemoje. Sekančios dienos ryte pastebėję, kad krovinys išvykęs iš uosto be muitinės leidimo, kreipėsi į krovinį ekspedijuojančios įmonės atstovus Kaune, kurie paaiškino, kad kroviniams yra gautas paskirties muitinės įstaigos leidimas krovinio perkrovimui ir šiuo metu prekės perkraunamos į kitą transporto priemonę. Davę nurodymus neatlikti jokių veiksmų su prekėmis kreipėsi į išvykimo įstaigą dėl susidariusios situacijos (b.l. 8).

Byloje yra UAB „R.“ 2016-01-18 prašymas perkrauti krovinį iš automobilio Renault/(duomenys neskelbtini) atvykusį su T1 deklaracija, kurios MRN 16LJLUB00014DDCA65, į automobilį VOLVO/(duomenys neskelbtini) (b.l. 6).

Byloje yra UAB „R.“ 2016-01-20 prašymas perkrauti krovinį iš automobilio SCANIA/(duomenys neskelbtini) atvykusį su T1 deklaracija, kurios MRN 16LTLUB00014DDCB71, į automobilį VOLVO/(duomenys neskelbtini) (b.l. 7).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209 str. 1 d. 5 p. Pagal šį punktą, muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas yra muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių atidarymas, išdavimas ar paėmimas be muitinės pareigūno raštiško leidimo, kuris užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų šešiolikos iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. ATPK 209 str. 1 d. 5 p. norma yra blanketinė, nes teisiniai santykiai, susiję su muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarka, yra numatyta specialiuose normatyviniuose aktuose, tai: 1992-10-12 Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis muitinės kodeksą, 1993-07-02 Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007-10-09 įsakymu Nr. 1B-659 patvirtintos „Supaprastintos Bendrijos ir Bendrosios tranzito procedūros, atliekamos naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, taikymo, Bendrijos prekių muitinio statuso tvirtinimo, naudojantis įgaliotojo siuntėjo statusu, ir TIR procedūros užbaigimo, naudojantis įgaliotojo gavėjo statusu, taisyklės“.

Bendrijos muitinės kodekso 47 straipsnis nustato, kad prekės negali būti išgabentos iš jų pirminės buvimo vietos be muitinės leidimo. 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 199 straipsnis nustato, kad nepažeidžiant galimo baudžiamojo pobūdžio nuostatų taikymo, pateikus muitinės įstaigai deklaranto ar jo atstovo pasirašytą deklaraciją arba tranzito deklaraciją, pateiktą naudojantis elektroninio duomenų apdorojimo priemonėmis, deklarantas ar jo atstovas pagal galiojančias nuostatas tampa atsakingas už: deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų autentiškumą, bei visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007-10-09 įsakymu Nr. 1B-659 patvirtintų „Supaprastintų Bendrijos ir Bendrosios tranzito procedūros, atliekamos naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, taikymo, Bendrijos prekių muitinio statuso tvirtinimo, naudojantis įgaliotojo siuntėjo statusu, ir TIR procedūros užbaigimo, naudojantis įgaliotojo gavėjo statusu, taisyklių“ 43 punktas nustato, kad asmuo, įgijęs įgaliotojo siuntėjo T1/T2 statusą, gali išgabenti prekes, numatomas gabenti taikant T1 ir (arba) T2 procedūras, iš leidime naudotis minėtu statusu nurodytos vietos tik tada, kai iš išvykimo muitinės įstaigos gauna NTKS priemonėmis atsiųstą elektroninį pranešimą IE029 „Leista gabenti“.

Sistemiškai aiškinant minėtas teisės normas, darytina išvada, kad jos yra suformuluotos imperatyviai, t.y. nustato elgesio taisykles be išlygų. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju ne bet koks asmuo yra atsakingas už tinkamą muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo įforminimą, o šiuo atveju, asmuo, turtintis įgalioto siuntėjo statusą.

Išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, ištyrus byloje esančius įrodymus, teismo posėdžio metu ištirtus duomenis apie pažeidimo padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad pažeidimas įrodytas. Draudžiama išvežti prekes iš muitinės prižiūrimos zonos, jeigu nėra muitinės leidimo. Pradėtos muitinės procedūros negalima neužbaigti. Šiuo atveju UAB „G.“ muitinės tarpininkas A. V., būdamas atsakingas už muitinės dokumentų ir prekių, pateikimą tikrinti muitinės pareigūnams, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, privalėjo pasirūpinti ir užtikrinti, kad prekės nebūtų išgabentos iš muitinės priežiūros zonos, neįforminus tranzito procedūros ir negavus muitinės leidimo. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad A. V. veika pasireiškė tuo, jog jis nustatytą tvarką pažeidė ir leido muitinės prižiūrimas prekes išvežti iš muitinės zonos be muitinės pareigūno raštiško leidimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ši A. V. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 209 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ATPK 30¹ straipsnį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Administracinėn atsakomybės traukiamas A. V. neginčija padaręs pažeidimą. Teisės pažeidimą jis padarė dėl neatsargumo, t.y. veikė ne tyčia siekiant pažeisti nustatytą tvarką, o dėl neatsargumo. A. V. nurodė, kad dėl pažeidimo jis pats kreipėsi muitinę, bendradarbiavo su muitinės pareigūnais. Teismo nuomone, padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, neigiamų padarinių nesukėlė, žala nepadaryta. Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę- jis dirba, nurodė, kad jo atlyginimas 1270 eurų, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta gali būti švelninama. Tarp padaryto pažeidimo ir nuobaudos tikslų turi būti teisinga pusiausvyra, tad teismo nuomone, ATPK 209 str. 1 d. sankcijoje numatytos net ir minimalios nuobaudos skyrimas A. V. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams ir nebūtų proporcinga priemonė siekiant įgyvendinti tiek nubaudimo, tiek ir prevencinius tikslus, nes net paskiriant minimalią baudą jis prarastų galimybę tinkamai aprūpinti save būtiniausiomis prekėmis, t.y. būtų pažeisti jo socialiniai santykiai. Teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti A. V. pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrus mažesnę nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – 1500 eurų baudą. Teismo vertinimu, tokia administracinė nuobauda atitinka individualios atsakomybės principą ir turės auklėjamąjį poveikį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 209 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 5 punkte, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio paskirti jam administracinę nuobaudą – 1500 Eur ( vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK: 16054726266 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.