- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-26
- Bylos Nr.
- 1-2349-1011/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- D. K.
- Nukentėjusysis
- E. K., V. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), įgijęs profesinį išsilavinimą, užsiimantis individualia veikla, nevedęs, teistas:
1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-07-13 nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 str. 2 d., 180 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams;
2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-17 nuosprendžiu pagal BK 235 str. 1 d., paskiriant subendrintą 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-30 nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., paskiriant subendrintą 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-28 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., paskiriant subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-08 nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., paskiriant subendrintą 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-03 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-19 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-13 nuosprendžiu pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-17 nuosprendžiu pagal BK 80 str. 1 d., BK 302 str. 1 d., BK 178 str. 4 d. 60 parų arešto,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 2 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019-04-20 apie 21.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, vieną kartą sudavė savo patėviui V. K. kumščiu į veidą, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.
Šiais veiksmais D. K. padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Be to D. K. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent:
2019-04-20 apie 21.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė savo broliui E. K. du kartus kumščiu į galvą (nosį ir veidą) ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
Šiais veiksmais D. K. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.
D. K. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. Nurodė, jog supranta kaltinimą, kaltės nepripažįsta. Baigiamųjų kalbų metu ir tardamas paskutinį žodį, nurodė, jog labai gailisi, kad taip atsitiko, todėl prieš įstatymą atsakys.
Nukentėjusysis V. K. teismo posėdžio metu parodė, jog konfliktas kilo, kai su vyresniuoju (posūniu) buvo sode ir statė šiltnamį. Paskui atvažiavo D.. Padarė šašlykų, pasėdėjo, išgėrė, grįžo žmona iš darbo ir jie norėjo eiti miegoti, nes jau buvo 22 val. Nukentėjusysis D. pasakė, kad pasiliktų pas juos. Nežino kodėl, bet kaltinamasis virtuvėje jį stipriai suėmė ir pradėjo stumdyti, o tuo metu užėjo vyresnysis. Mano, jog pas kaltinamąjį buvo kažkokios problemos. Tvirtino, kad jam smūgio kaltinamasis nesmogė. Vyresnysis sūnus (E.) įsikišo ir juos sustabdė. Jie pradėjo stumdytis, o nukentėjusysis jau buvo atšokęs, išbėgęs į kitą kambarį. Jis nematė, ką kaltinamasis padarė E., nematė sužalojimų. Pridūrė, jog D. K. šoko per stalą ir lūžo visas stalas. Žmona pasakė, kad iškvies policiją ir D. iškarto išėjo. Po to nukentėjusysis su žmona grįžo į virtuvę. Po įvykio nebuvo jokių sužalojimų. Jautė moralinę ir psichologišką nuoskaudą, nes yra nervuotas žmogus. E. K. jį ramino po įvykio. Nurodė, jog E. K. turėjo nubrozdinimą, jau kai atėjo išgėręs, jis dažnai būna nusibrozdinęs. Tą dieną pareigūnai buvo atvažiavę, paėmė parodymus ir išvažiavo. Patikino, jog teismo posėdžio metu duoti parodymai yra teisingi.
Nukentėjusysis E. K. teismo posėdžio metu parodė, jog su V. K. statė šiltnamį dienos metu. Atvažiavo D., jie padarė šašlykų, išgėrė alaus. Visą dieną išgėrinėjo silpno alaus. Mama grįžo iš darbo. Buvo vėlu, todėl išėjo į virtuvę. Nuėjęs į lauką po 5–10 min. pamatė stumdymąsi. D. K. stalą sulaužė. Pradėjo juos skirti, nes visi vazonai nukrito. Tada jis su kaltinamuoju pradėjo stumdytis virtuvėje. Kai stumdėsi, mano, jog su galva į durų staktą ar į sieną, duris pataikė, dėlto buvo kraujo. Neatsimena ar smūgių buvo, daugiausiai tampėsi. Mano, jog kaltinamasis norėjo pastumti, o pataikė į nosį, taip padarė nubrozdinimą. Nežino ar kas nors matė, kai jam sudavė smūgį į nosį. Buvo daug kraujo, nes buvo išgėręs, pakilęs spaudimas. Mama norėjo iškviesti policiją, todėl kaltinamasis išsigando ir išėjo. Mama iškvietė policiją. Medikai jį apžiūrėjo, užklijavo pleistrą su vaistais ir viskas. Patikino, jog teismo posėdyje geriau įvykio aplinkybes atsimena, nes apklausiant ikiteisminio tyrimo metu buvo šokas.
Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu parodė, jog šeštadienį grįžo iš darbo, vyrai darė šiltnamį. Atvažiavo D., po darbo jie sėdėjo, valgė, gėrė alkoholiniu gėrimus. Viską sutvarkiusi jau ruošėsi eiti miegoti. Tada vyras su kaltinamuoju pradėjo stumdytis. D. K. nestipriai kumščiais smogė vyrui. Ji virtuvėje buvo. Matė, jog ten, kur palmė, vyras prie sienos gulėjo; mano, jog jį nuo suoliuko nustūmė. Ji išsigando. Užėjo greitai E. ir paklausė „ką tu darai, už ką tu tėvą muši“. Kaltinamasis atrodė kaip išprotėjęs. E. priėjo prie jo, atitraukė, o ji tada nubėgo į kambarį kviesti policiją. Policiją iškvietė tam, kad nebūtų dar didesnio konflikto. D. pabėgo. Nematė ar E. buvo sumuštas. Nosis buvo nubrozdinta, mano, jog į durų kampą buvo atsitrenkęs. Nepamena, kuri galvos vieta buvo sumušta – ar kairė, ar dešinė pusė. Iki įvykio sūnus E. K. buvo sveikas. Policija atvažiavo, nufotografavo ir išvažiavo. Greitosios iš pradžių atsisakė, o vėliau pati nuvažiavo. Su pareigūnais bendravo ji. Tvirtina, kad anksčiau tokių konfliktų nebuvę.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. K. 2019-05-22 ir 2019-06-21 parodė, kad kaltu neprisipažįsta ir paaiškino, kad 2019-04-20 atvažiavo kartu su savo sugyventine ir vaiku į svečius pas šeimą adresu (duomenys neskelbtini). Visi nurodyti šeimos nariai buvo namuose. Padėjo patėviui su šiltnamio statyba, o po to kartu su šeima namuose, virtuvėje, sėdėdami ir bendraudami išgėrė alkoholinių gėrimų. Jo patėvis būdamas jau neblaivus pradėjo jam su sugyventine nurodinėti kur jiems eiti miegoti. Jam jo nurodymai nepatiko, kadangi jis visą gyvenimą jiems su broliu nurodinėja, jis gyvena su jais nuo pat vaikystės. Jam nepatiko patėvio nurodymai ir jis paprašė jo apsiraminti ir nenurodinėti jam, tada jis pakėlė rankos kumštį ir norėjo jam suduoti, tada jis atsistojo nuo stalo, pastūmė jį ir liepė jam apsiraminti, tada patėvis griebė jį už gerklės, o jis jį dar stipriau pastūmė. Tada brolis E. K. atsistojo nuo stalo ir pradėjo jį stumdyti, jis pasakė jam, tegul jis nuramina patėvį, o patėvis vis tiek jo negirdėjo ir tada jis savo patėvį pastūmė į virtuvės sieną, tada brolis E. K. kartu su patėviu V. K. priėjo prie jo ir abudu griebė jį už gerklės ir pradėjo smaugti. Jam pritrūko oro, tada jis juos abudu permetė per petį ant virtuvėje esančio stalo. Stalas sulūžo, tada patėvis atsikėlė, paėmė peilį į rankas ir pasakė jam, „aš tave dabar suka, užmušiu“. Tada jis užsimojo peiliu, tačiau jam nepataikė, kadangi jo sugyventinė staigiai čiupo patėvį už rankos, kurioje jis laikė peilį ir jo ranką nusuko į kitą pusę. Tada jis paėmė savo striukę ir jie kartu su sugyventine ir vaiku išėjo iš minėtų namų, iškvietė taksi ir išvažiavo namo. Nubrozdinimai ant brolio veido jau buvo prieš jam atvažiuojant, jie kartu su patėviu prisigeria ir tada mušasi tarpusavyje, yra įsitikinęs, kad tai patėvis jį sumušė. Jo motina įvykio metu stovėjo nuošalyje kartu su vaiku ir į konfliktą nesikišo. Kumščiais savo brolio ir patėvio nemušė (b. l. 65, 82).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. K. 2019-04-21 parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su savo sugyventine R. K. jau (duomenys neskelbtini) m., taip pat kartu gyvena du jos sūnūs: D. K. ((duomenys neskelbtini) amžiaus) ir E. K. ((duomenys neskelbtini) amžiaus). D. su jais paskutinius du metus kartu negyvena, pastarasis gyvena pas savo sugyventinę, adreso nurodyti negali. Abu sugyventinės sūnus augino nuo mažens, su vyresniuoju sugyventinės sūnumi jokių problemų nėra turėjęs, o su jaunesniuoju kildavo konfliktai ir anksčiau. D. jo atžvilgiu yra ir anksčiau naudojęs smurtą, buvo sumuštas, tačiau į policiją nesikreipė, kadangi gailėjo pastarojo, taip pat D. atžvilgiu jokių pareiškimų nėra rašęs. D. gali charakterizuoti teigiamai, nors pastarasis ir yra teistas, tačiau būdamas apsvaigęs tampa agresyvus, kelia konfliktus, jų metu naudoja smurtą. 2019-04-20, apie 14 val., D. atvažiavo pas juos, lauke tvarkėsi, besitvarkant kartu su E. ir D. vartojo silpnus alkoholinius gėrimus – alų. Lauke jokio konflikto ar konfliktinių situacijų nebuvo. Nors vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau apsvaigę nebuvo, buvo adekvatūs, visi savo veiksmus suvokė. Vėliau sugrįžo namo, apie 21.30 val., jis pasiūlė visiems namiškiams eiti miegoti. D. dėl jo išsakytų žodžių supyko, pasakydamas, kad jam nenurodinėtų, ką daryti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, visas konfliktas buvo virtuvėje. Visi buvo virtuvėje, sėdėjo prie stalo. Jis sėdėjo priešais D., kuris sėdėjo prie lango, sugyventinė sėdėjo dešinėje, o kitas sugyventinės sūnus E. sėdėjo jam iš kairės irgi už stalo. Staiga D. pašoko nuo savo vietos ir persisvėrė per stalą ir sudavė jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu į kairiąją veido pusę, sukeldamas fizinį skausmą. Po suduoto D. smūgio, norėdamas pastarąjį nuraminti, prispaudė prie sienos, jam jokių smūgių nesudavė. D. jam taip pat jokių daugiau smūgių nesudavė. Laikant D., kartu su juo nukrito ant stalo ir ji sulaužė, abu nesusižalojo. D. kažkiek nurimo, E. bandė sudrausminti brolį, sakydamas, kad pastarasis nurimtų ir nesmurtautų prieš V., taip pat D. bandė nuraminti ir motina. D. įtūžo dėl išsakytų jo atžvilgiu pastabų ir staigiai prišoko prie E. ir sudavė abiem rankomis E. į galvos–veido sritį ne mažiau penkių šešių smūgių. Jis pasakė sugyventinei R. kviesti policiją ir bandė ginti E. nuo D., pastarasis išgirdęs, kad jo motina kviečia policiją, pabėgo. Atvykusiems policijos pareigūnams, paaiškino, kas įvyko. Taip pat į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kurios darbuotojai išvežė E. K. į ligoninę, kadangi pastarajam buvo sumuštas veidas ir galva. Šio įvykio metu jis patyrė fizinę ir moralinę žalą, materialinės jam priklausančios vertybės nėra sugadintos, kitos žalos nėra padaryta. Civilinio ieškinio nereikš. D. K. motinos atžvilgiu jokio smurto nenaudojo. Prašo D. K. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 16–17).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto E. K. 2019-04-25 parodymai, kad 2019-04-20 maždaug po 16 val., pas juos į svečius atvažiavo brolis D. K.. Iš pradžių viskas buvo gerai, brolis padėjo patėviui ūkyje, padėjo pastatyti darže, esančiame netoli namų, šiltnamį. Užbaigus ūkio darbus, vakaro metu, buto virtuvėje, kartu su broliu ir patėviu išgėrė alaus. Netrukus jis išėjo į lauko tualetą, grįžęs atgal namo po maždaug 10 minučių pamatė virtuvėje išmėtytus virtuvės baldus, išmėtytus vazonus, pamatė grumtynių žymes, o virtuvės kampe pamatė gulintį patėvį ir brolį, kuris kumščiais jį daužė į įvairias kūno vietas. Pamatęs tai, jis iš karto pribėgo prie brolio ir bandė jį atitraukti nuo patėvio, tada tarp jo ir brolio prasidėjo grumtynės, jų metu brolis puolė jį ir sudavė jam vieną kartą iš kumščio į nosies sritį ir vieną kartą sudavė iš kumščio į galvos sritį. Pamačiusi tai mama, bandė juos atskirti, taip pat paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Nežino dėl ko brolis sumušė tėvą, tikriausiai dėl to, kad dažnai rūko žolę, todėl jo elgesys kartais būna agresyvus. Atvažiavę medikai išvežė jį į Lazdynų ligoninę dėl to, kad ant nosies nuo smūgio jam atsirado kraujuojanti žaizda. Brolis jam sukėlė fizinį skausmą, tačiau savo broliui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio minėtame ikiteisminiame tyrime nereikš (b. l. 25).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. K. 2019-01-29 parodė, kad sutinka duoti parodymus savo sūnaus D. K. atžvilgiu. 2019-04-20 apie 14 val., D. atvažiavo pas juos į svečius, kartu su vyresniuoju savo broliu E. ir jos sugyventiniu V. tvarkėsi lauke, vartojo alkoholinius gėrimus. Sutemus visi vyrai atėjo namo, apie 21.30 val., sėdint prie stalo, tarp V. ir jaunesniojo sūnaus kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu jos sūnus D. sudavė vieną kartą ranka, kuria tiksliai nurodyti negali, sugyventiniui V. Po D. suduoto smūgio, abu minėti vyrai pasikėlė nuo savo vietų ir sugyventinis bandė raminti sūnų D., prispaudė pastarąjį prie sienos, prieš tai jiems besigrumiant šie nukrito ant stalo ir sulaužė stalą, dėl sugadinto stalo niekam pretenzijų neturi. Konflikto metu jos sugyventinis pasakė jai kviesti policiją, kadangi be policijos pagalbos matomai konfliktas nebus išspręstas. Ji pasiėmė jos vyresniojo sūnaus E. mobilaus ryšio telefoną ir išėjusi į lauką paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, pranešė apie įvykį ir paprašė policijos pagalbos. Sugrįžusi atgal į namus, į virtuvės patalpą pastebėjo, kad yra sumuštas ir jos vyresnysis sūnus E., pastarajam buvo sumuštas veidas ir galva. E. pasakė, kad jį sumušė D., nes pastarais bandė apginti jos sugyventinį nuo D. puolimo. Taip pat grįžusi pasakė, kad iškvietė policiją, tai išgirdęs D. pabėgo iš namų. Momento, kai buvo mušamas E. nematė, kadangi tuo metu buvo lauke, skambino bendruoju pagalbos telefonu, kvietė pagalbą. Ankščiau tarp D. ir jos sugyventinio buvo kilę konfliktų, kurių metu D. buvo naudojęs smurtą, tačiau jokie pareiškimai rašyti nebuvo, policija kviečiama nebuvo (b. l. 31–32).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos I. R. 2019-01-28 parodymai, kad gyvena su sugyventiniu D. K. ir nepilnamečiu vaiku adresu (duomenys neskelbtini). 2019-04-20 nebuvo kartu su sugyventiniu D. K. nuvykusi pas jo šeimyną, gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), todėl apie įvykį nieko papasakoti negali. Tą dieną su vaiku buvo mieste. Dėl ko jos sugyventinis ikiteisminio tyrimo tyrėjai pranešė, kad minėtą dieną ji buvo kartu su juo nuvykusi pas jo šeimyną, nežino ir pasakyti negali (b. l. 36).
Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriuo užfiksuota įvykio vieta, R. K. paaiškinimas apie sūnaus D. K. smurtavimą prieš savo šeimos narius. Filmuota, fotografuota (b. l. 8–9).
Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ant grindų sulaužyto stalo dalys, nukentėjusiojo foto nuotrauka su smurto žymėmis veido srityje (b. l. 10–14).
BIRT ataskaitų žiūryklė, kurioje fiksuota, jog D. K. fiziškai smurtavo prieš brolį E. K. ir jį sumušė, išvartė namuose daiktus; E. K. 2019-04-20 22.24 val. buvo pristatytas į ligoninę, jam diagnozuoti galvos, veido sumušimai; E. K. paaiškino, jog buvo sumuštas brolio (b. l. 7).
Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtas ir aprašytas 2019-04-20 garso įrašas, 1.14 min trukmės. Moteris kviečia pagalbą, nurodo, kas sūnus D. K. viską sudaužė, stalą, gėles (b. l. 40).
Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas apžiūrėtas ir aprašytas vaizdo įrašas, 2.51 min. trukmės. Įvykio liudytojai pasakoja, kaip vyko konfliktas (b. l. 42–43).
2019-06-10 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog specialisto apžiūrėta E. K. asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodyta, kad E. K. nustatyta muštinė nosies žaizda ir kaktos nubrozdinimas. Sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir padarytas ne mažiau kaip vieno, kieto, buko daikto poveikiu, tokiu daiktu suduodant per veidą ar veidu atsimušant į kietą, buką daiktą prieš kreipiantis medicinos pagalbos (b. l. 47).
Motyvuojamoji dalis
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
BK 140 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Vertinant byloje esančius įrodymus pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjmo metu apklaustų nukentėjusiųjų V. K., E. K. parodymai nėra visiškai nuoseklūs.
V. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2019-04-20 apie 21.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), D. K. sėdėjo prie stalo ir staiga pašokęs sudavė jam kartą dešinės rankos kumščiu jam į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tada jis, norėjo nuraminti D. K. prirėmė jį prie sienos, tačiau šis nenurimo, prasidėjo grumtynės, kurių metu jie abu nukrito ant stalo ir jį sulaužė, tačiau nesusižalojo. Vėliau į kambarį atėjo E. K., kuris bandė sudrausminti kaltinamąjį. Dėl to D. K. įtūžo ir sudavė E. K. abiem rankom į galvą ne mažiau 5–6 smūgių. Tada buvo iškviesta policija.
E. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nematė D. K. ir V. K. konflikto pradžios, tačiau grįžęs iš lauko į kambarį matė, jog daiktai kambaryje išvartyti, virtuvės kampe guli V. K., kurį brolis (D. K.) daužė į įvairias kūno vietas. Bandė brolį atitraukti nuo V. K., tačiau šis jam kelis kartus smūgiavo ranka, pataikydamas į kaktą ir nosį. Dėl ko brolis sumušė V. K. nežino, galimai dėl to, jog dažnai rūko „žolę“.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. K. paaiškino, kad matė, kai jos sūnus D. K. žodinio konflikto metu sudavė sugyventiniui V. K.. Po smūgio V. K. bandė sūnų raminti, prispaudė jį prie sienos, prasidėjo grumtynės, kurių metu abu vyrai nukrito ant stalo ir jį sulaužė. Tada jinai išėjo iš kambario kvieti policijos pareigūnų, o grįžusi pamatė, jog yra sumuštas ir sūnus D. K.. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicininė pagalba, kuri E. K. nuvežė į ligoninę apžiūrai.
Teisminio nagrinėjimo matu R. K. patvirtino, kad matė kaip D. K. stūmė V. K., po to su juo grūmėsi; smūgiavo kumščiais į kambarį atėjusiam E. K. Iišėjusi iš kambario kviesti policijos pareigūnų ir grįžusi rado E. K. nubrozdinta nosimi ir sumušta galva, nors prieš tai jis buvo sveikas.
Aptarti nukentėjusiųjų bei liudytojos parodymai iš esmės yra nuoseklūs, neprieštaringi papildantys vieni kitus, taip patvirtinti ir kitais byloje esančiais įrodymais: 1) BIRT ataskaitų žiūrykle, kurioje fiksuota, jog D. K. fiziškai smurtavo prieš brolį E. K. ir jį sumušė, išvartė namuose daiktus; E. K. 2019-04-20 22.24 val. buvo pristatytas į ligoninę, jam diagnozuoti galvos, veido sumušimai; paaiškino, kad jog buvo sumuštas brolio; 2) vaizdo įrašu, kuriame fiksuoti liudytojos R. K. ir nukentėjusiųjų D. K., V. K. paaiškinimai iš karto po įvykusio konflikto; 3) tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuota įvykio vieta, R. K. paaiškinimai apie sūnaus D. K. smurtavimą prieš savo šeimos narius.
Kita vertus, nukentėjusysis V. K. teisminio posėdžio metu jau aiškino, kad D. K. nagrinėjamo konflikto metu jam kumščiu į veidą nesmūgiavo, taip pat tiksliai nematė, kaip buvo mušamas E. K.. Tačiau tokie jo parodymai prieštarauja aptartiems ir objektyviais laikytiniems įrodymams, todėl vertintini kaip siekis palengvinti kaltinamojo padėtį. Pažymėtina ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu V. K. patvirtino, kad patyrė fizinės bei moralinės žalos, prašė jį nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, nors V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir neteikė atskiro pareiškimo dėl D. K. smurtinių veiksmų, apklaustas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo poziciją ir siekį, kad kaltinamojo veiksmai būtų tinkamai įvertinti atsakomybės taikymo prasme.
Teismo vertinimu, E. K. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais (aiškinta, kad tiksliai nepamena, ar D. K. jam konflikto metu smūgiavo, „gal ir buvo smūgis“, „gal norėjo pastumti, o pataikė į nosį“, „į kaktą pataikė, tada kai stumdėmės“, „su kaltinamuoju buvo susikibę, stumdėsi ir tuo metu galimai susidaužė galvą“) iš esmės menkino kaltinamojo smurtinius veiksmus, taip siekdamas palengvinti jo padėtį.
Teismo vertinimu, V. K. ir E. K. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai yra prieštaringi, painūs, teikti siekiant palengvinti kaltinamojo padėtį, todėl jais nesivadovautina.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog byloje esančiais ir objektyviais laikytinais įrodymais nustatyta, kad D. K. 2019-04-20 apie 21.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė V. K. kumščiu į veidą, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą. Taip pat ne mažiau kaip du kartus smogė kumščiu savo broliui E. K.
2019-06-10 apžiūros protokole, fiksuota specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad E. K. nustatyta muštinė nosies žaizda ir kaktos nubrozdinimas; sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.
D. K. ir E. K. yra broliai, t. y. artimi giminaičiai (BK 248 str. 1 d. ).
Pagal BK 248 str. 2 d., nusikaltimą paD.io asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą paD.io asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. K. jau ilgą laiką, kelis metus, negyveno (duomenys neskelbtini). Čia gyveno R. K. su V. K., kuris yra jos sugyventinis. Todėl pagal BK 248 str. V. K. nelaikytinas D. K. šeimos nariu.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. K. veikoje yra visi BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas V. K.) ir 140 str. 2 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas E. K.) numatytų nusikaltimų sudėties požymiai, todėl jis baustinas už minėto straipsnio dalyse numatytų nusikaltimų padarymą.
Skirdamas kaltinamajam D. K. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padaryti du nesunkūs tyčiniai, smurtiniai, baigti nusikaltimai.
D. K. aptartas nusikalstamas veikas įvykdė būdamas teistas. Ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį –vykdantis individualią veiklą (b. l. 88), baustas administracine tvarka (b. l. 91–97), ne kartą teistas Lietuvoje ir užsienyje, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – plėšimą; fizinio skausmo sukėlimą artimam giminaičiui (b. l. 98–106).
Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant D. K. atitinkamų straipsnio dalių sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės apribojimus, t. y.: už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 14 mėnesių laivės apribojimo bausmę; už BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 8 mėnesių laivės apribojimo bausmę.
Nors D. K. nusikalstamas veikas padarė to paties konflikto metu, nusikaltimai padaryti skirtingais veiksmais, jų tyčia nėra tapati (V. K. atžvilgiu smurtas panaudotas be jokios aiškios priežasties; E. K. atžvilgiu smurtauta kai šis bandė užstoti V. K.), todėl paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., t. y. prie griežtesnės 14 mėnesių laivės apribojimo bausmės pridedant švelnesnės 8 mėnesių laivės apribojimo bausmę bausmės dalį – 4 mėnesius laisvės apribojimo, ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 18 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei nustatant tokius BK 48 str. 6 d. 1–3 p. numatytus įpareigojimus: 1) visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 6 val.; visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje; per 2 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti Vilniaus teritorinė ligonių kasai nusikalstama veika padarytą 138,01 Eur turtinę žalą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo
BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).
D. K. padarytos nusikalstamos veikos yra smurtinio pobūdžio, o ir anksčiau jis buvo ne kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 str. 3 d., 72² str. numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo
Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2019-05-16 pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltų asmenų PSDF biudžetui padarytą 138,01 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo. Pagrindžiant ieškinio reikalavimus buvo pateiktas 2019-05-13 gydymo paslaugų išrašas, iš kurio matyti, kad E. K. suteikta gydymo paslaugų už 138,01 Eur (t. 1, b. l. 51–52).
Atsižvelgus į tai, kad D. K. pripažintas kaltu dėl E. K. sveikatos sužalojimo, jis privalo atlyginti nukentėjusiojo patirtas gydymo išlaidas. Todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant civilinei ieškovei iš D. K. 138,01 Eur turtinei žalai atlyginti.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD diskai su garso (BPC) ir vaizdo įrašais (prisegti prie bylos viršelio) – paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
1) pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
2) pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 14 (keturiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
D. K. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., t. y. prie griežtesnės 14 (keturiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant švelnesnės 8 (aštuonių) mėnesių laivės apribojimo bausmės dalį – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, ir paskirti galutinę subendrintą 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustatant tokius Baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1–3 p. numatytus įpareigojimus:
1) visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 6 val.;
2) visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje;
3) per 2 (du) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti Vilniaus teritorinė ligonių kasai nusikalstama veika padarytą 138,01 Eur turtinę žalą.
D. K. paskirti Baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d., 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Priteisti iš D. K. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai 138,01 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 1 cnt) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Išaiškinti D. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
4) vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu;
5) vengiant atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD diskus su garso (BPC) ir vaizdo įrašais (prisegti prie bylos viršelio) – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.