Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-02-19 · Civilinė byla Nr. 2S-165-278/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-19
Bylos Nr.
2S-165-278/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
Atsakovas
A. S., A.
Ieškovas
S. S.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-165-278/2011

Teisėja D. Pranckienė 2-08-3-03198-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 72; 121.14; 122.2; 122.3; 122.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4153-739/2010 pagal ieškovės S. S. ir pagal įstatymą atstovaujamų nepilnamečių P. S., J. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl įkeldinimo į gyvenamąjį namą, naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė S. S., atstovaudama ir nepilnamečius P. S., J. S., nurodė, kad asmeninės nuosavybės teise jai priklauso 33/100 dalys gyvenamojo namo, esančio Riešutų g. 1 Staniūnų k., Panevėžio r., tačiau atsakovas neleidžia naudotis, valdyti jai priklausančio turto. Prašė teismą įkeldinimo ją ir nepilnamečius vaikus Julių, Pauliną į gyvenamąjį namą, nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio Riešutų g. 1 Staniūnų k., Panevėžio r. patalpomis bei priteisti 1 200 Lt kito būsto išlaikymo išlaidų.

2010-12-06 bylos nagrinėjimo metu šalys teismui pateikė prašymą patvirtinti taikos sutartį bylos dalyje dėl įkeldinimo į gyvenamąjį namą ir civilinę bylą nutraukti, o ieškinį dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo S. S. nurodė atsiimanti, atsakovui neprieštaraujant (b.l. 177).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi konstatavo, jog šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, taikos sutarties patvirtinimo, civilinės bylos nutraukimo pasekmės jiems žinomos ir patvirtino ieškovės S. S., kartu atstovaujančios nepilnamečius P. S., J. S., ir atsakovo A. S. sekančio turinio sudarytą taikos sutartį:

„1. Šalys susitaria, kad po trijų su puse mėnesių nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo S. S. su nepilnamečiais vaikais P. S. ir J. S. įsikelia gyventi į gyvenamąjį namą, esantį Riešutų g. 1 Staniūnų k. Panevėžio r., o A. S. tam neprieštarauja.

2. S. S. atsiima ieškinį dalyje dėl naudojimosi gyvenamojo namo, esančio Riešutų g. 1, Staniūnų k., Panevėžio r. patalpomis tvarkos nustatymo, o A. S. sutinka, kad S. S. atsiimtų ieškinį šioje dalyje.

3. Procesinių dokumentų išlaidas šalys dengia lygiomis dalimis.“

Civilinę bylą dalyje dėl įkeldinimo į gyvenamąjį namą teismas nutraukė, o ieškinį dalyje dėl naudojimosi gyvenamojo namo, esančio Riešutų g. 1, Staniūnų k. Panevėžio r., patalpomis tvarkos nustatymo, ieškovei jį atsiėmus, paliko nenagrinėtą. Nurodė, jog taikos sutartimi neišsprendus visų ieškovės reikalavimų, byla dalyje dėl 1 200 Lt ieškovės patirtų išlaidų, nuomojant kitą būstą atlyginimo priteisimo iš atsakovo skirtina nagrinėti kitame teismo posėdyje.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi, nes manė, kad byla bus išspręsta iš esmės dėl visų ieškinio reikalavimų, taip pat ir dalyje dėl 1 200 Lt išlaidų kitam būstui nuomoti atlyginimo. Teigia, jog 2010-12-15 sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys dėl 1 200 Lt išlaidų atlyginimo įsiteisės tik po 30 dienų ir tik tada bus panaikinti visi prieštaravimai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė S. S. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2010-12-15 teismo sprendimas, kuriuo atmestas jos reikalavimas dėl 1 200 Lt kitam būstui nuomotis atlyginimo, atsakovui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Mano, kad atsakovas, pateikdamas atskirąjį skundą, siekia prailginti ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų P. S. ir J. S. įsikėlimo į gyvenamąjį namą, esantį Riešutų g. 1, Staniūnų k., Panevėžio r., terminą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė S. S., kartu pagal įstatymą atstovaudama nepilnamečius P. S., J. S., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. S. dėl įkeldinimo į šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Riešutų g. 1, Staniūnų k., Panevėžio r. bei naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo ir ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo priteisimo. Iš 2010-12-02 teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjimo metu, atsakovas A. S. išreiškė norą išspręsti ginčą taikiai ir prašė teismo suteikti galimybę aptarti taikos sutarties sąlygas bei sudaryti taikos sutartį. Teismas prašymą tenkino, paskelbė teismo posėdžio pertrauką iki 2010-12-06 (b.l 178-181). Iš byloje esančios ieškovės ir atsakovo sudarytos rašytinės taikos sutarties matyti, kad šalys sutartimi susitarė, jog S. S. su nepilnamečiais vaikais J. S. ir P. S. įsikelia gyventi į gyvenamąjį namą, esantį Riešutų g. 1, Staniūnų k., o A. S. tam netrukdo, po 3,5 mėnesių nuo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos, įsiteisėjimo. Be to, taikos sutartyje S. S. nurodė, kad atsiima ieškinį dalyje dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo, o A. S. sutinka, kad S. S. atsiimtų ieškinį šioje dalyje. Šalys sutartyje susitarė ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Savo valią sudaryti taikos sutartį šalys patvirtino savo parašais, sutartį pateikė teismui ir prašė ją patvirtinti (b.l. 177-181). Prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, teismas turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (CPK 140 str. 3d.). Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad šios pareigos teismas laikėsi, posėdžio metu teisėja perskaitė taikos sutartį, išaiškino proceso dalyviams taikos sutarties sudarymo pasekmes, bylos nutraukimo pasekmes, numatytas CPK 293, 294 str. str. bei ieškinio atsiėmimo pasekmes, numatytas CPK 139, 296 straipsniuose. Ieškovė ir atsakovas nurodė, kad taikos sutarties sudarymo pasekmes suprato ir prašė teismo taikos sutartį tvirtinti. Šalys nepateikė pastabų dėl protokolo, todėl kolegija konstatuoja, kad šalių pasisakymai, jų prašymai teismo posėdžio protokole užfiksuoti teisingai (CPK 171 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui buvo žinomi visi jam ieškovės pareikšti reikalavimai, nes atsakovas A. S. teikė teismui atsiliepimą į ieškinį bei patikslintą ieškinį (b.l. 42-43, 111-113), todėl, sudarant taikos sutartį ir neaptarus ieškovės reikalavimo dėl 1 200 Lt patirtų išlaidų kitam būstui nuomoti atlyginimo priteisimo, atsakovas turėjo suprasti, jog dėl šio reikalavimo šalims taikiai nesusitarus, reikalavimą teismas privalo išnagrinėti iš esmės. Atsakovas A. S. yra dalyvavęs teismo posėdžiuose nagrinėjant kitas šalių civilines bylas, todėl būdamas protingas ir apdairus asmuo, teismui sudarius galimybę sudaryti taikos sutartį ir posėdį pratęsus po keletos dienų, turėjo teisę ir galimybę dėl taikos sudarymo sąlygų, pasekmių konsultuotis su advokatais, išsiaiškinti visas byloje svarbias aplinkybes, todėl teigti, jog jis nesuprato, kad dalis reikalavimų taikos sutartimi nėra išspręsti, vertintini kritiškai. Esant šalių prašymams ir nesant faktinių duomenų, jog pateikta tvirtinti taikos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui arba ja yra pažeidžiamos asmenų teisės ir teisėti interesai, teismas turėjo pagrindą patvirtinti ieškovės ir atsakovo pasirašytą taikos sutartį.

Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad jis buvo apgautas ar jo pasirašyta taikos sutartis buvo sudaryta prieš jo valią, nenurodė kaip jo teises pažeidžia patvirtinta taikos sutartis, todėl naikinti pagrįstą nutartį nėra pagrindo. Aplinkybė, jog dalis reikalavimų nebuvo išspręsta taikos sutartimi, nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą nutartį. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaidų kitam būstui nuomoti atlyginimo yra išnagrinėta ir 2010-12-15 sprendimas yra įsiteisėjęs (b.l. 191-192, 193-194).

Išlaidos valstybės naudai, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., b.l. 208).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3 Lt (tris litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Teisėjų kolegija : Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė