Kauno apygardos teismo nutartis

2013-02-05 · Civilinė byla Nr. 2S-299-173/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-05
Bylos Nr.
2S-299-173/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13402-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Leonas Jachimavičius
Pareiškėjas
R. P.
Civilinė byla Nr. 2S-299-173/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13402-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 122.4.; 129.18;
Pirmosios instancijos teismo teisėja L. Ž.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S. V., A. S., UAB „Turtausta“.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. P. kreipėsi su skundu į Kauno miesto apylinkės teismą ir prašė: 1) panaikinti antstolės S. V. priimtą 2012-08-08 patvarkymą Nr. 0114/10/03597 dėl eksperto paskyrimo S-11025770 kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) panaikinti antstolės S. V. priimto 2012-09-04 patvarkymo Nr.0114/10/03039; 0114/10/03597 dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams kelio A5 Kaunas – Marijampolė - Suvalkai ruožo tarp 22,0 - 56,50 km rekonstravimui S-l 1026650 dalį, kuria antstolė leidžia, kad už žemės paėmimą visuomenės poreikiams pinigai būtų mokami į žemės sklypų savininkų nurodytas sąskaitas (jei savininkas pasirašys sutartis dėl nuostolių atlyginimo), kaip neteisėtą ir nepagrįstą, bei įpareigoti antstolę S. Vaicekauskienę priimti atitinkamą patvarkymą, kuriuo patvarkoma, kad už žemės paėmimą visuomenės poreikiams pinigai būtų sumokami į antstolės nurodytą depozitinę sąskaitą.

Nurodė, kad antstolės priimtu 2012-08-08 patvarkymu sužinojo, kad antstolė minėtu patvarkymu patenkino UAB „Turtausta“ 2012-07-23 prašymą ir skyrė nekilnojamojo turto ekspertizę visam šiuo metu skolininkams A. S. ir UAB „Turtausta“ priklausančiam areštuotam nekilnojamajam turtui. Pažymėjo, kad antstolė neturėjo jokio teisinio pagrindo tenkinti minėto skolininko UAB „Turtausta“ prašymo dėl ekspertizės skyrimo, nes minėtame prašyme skolininkė UAB „Turtausta“ nenurodė jokių CPK 681 str. 1 d. nustatytų sąlygų, būtinų tam, kad būtų skiriama ekspertizė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo R. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei S. Vaicekauskienei, A. S., UAB „Turtausta“ dėl antstolio veiksmų.

Teismas nurodė, kad įstatymas nedraudžia antstoliui vykdymo procese areštuoto turto vertei nustatyti paskirti ekspertą jei vykdymo metu įkainoto turto vertė yra pasikeitus. Nustatė, kad paskutinis skolininko areštuoto turto vertinimas buvo atliktas tik 2011-03-21. Pažymėjo, kad per tą laiką t.y. 2012-06-25 Kauno apygardos teismo sprendimu buvo sumažintas ieškovo reikalavimas, panaikintas areštas UAB „Turtausta“ priklausančioms turtinėms teisės, be to, 2012-01-25 gautas UAB „Kelprojekto“ pranešimas, kad dalis skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto paimama visuomenės poreikiams. Padarė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti antstolės 2012-08-08 patvarkymo Nr. 0114/10/03597 dėl eksperto paskyrimo.

Teismas nustatė, kad ieškovas reikalavimą pareikštą atsakovams A. S. ir UAB „Turtausta“ sumažino, todėl 2012-04-10 Kauno apygardos teismas nutartimi sumažino ir laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Padarė išvadą, jog kadangi turto arešto sumai pakanka areštuoto skolininkų nekilnojamojo turto, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo panaikinti antstolės patvarkymo 2012-09-04 Nr. 0114/10/03039, 0114/10/03597 dalį kuria antstolė leidžia, kad už žemės paėmimą visuomenės poreikiams pinigai būtų mokami į žemės sklypų savininkų nurodytas sąskaitas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pareiškėjas R. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-29 priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 2-17609-587/2012 ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK normas, reglamentuojančias ekspertizės skyrimą vykdymo procese, kai antstolis vykdo teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriam yra pavedama tik surasti ir aprašyti skolininko turtą ir atlikus šiuos teismo jam pavestus veiksmus, nevilkinant užbaigti vykdomąją bylą. Mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino apelianto skunde nurodytų argumentų, kad antstolė S. V. neturėjo jokio teisinio pagrindo tenkinti minėto skolininko UAB „Turtausta" prašymo bei 2012-08-08 Patvarkymu Nr. 0114/10/03597 S-l 1025770 skirti turto vertinimo ekspertizę, nes minėtame prašyme skolininkė UAB „Turtausta" nenurodė jokių CPK 681 str. 1 d. nustatytų sąlygų, būtinų tam, kad būtų skiriama ekspertizė. Nurodo, kad antstolės sudarytuose turto aprašuose nurodytas skolininkų nekilnojamasis turtas aiškiai ir teisėtai įvertintas turtas nepažeidžiant CPK 681 str. 1 d. Pažymi, kad dar 2012-06-25 antstolė atskirais patvarkymais visus klausimus susijusius turto arešto masto sumažėjimu išsprendė, net nekeliant klausimų dėl areštuoto turto vertės, ekspertizės skyrimo. Akcentuoja, kad 2000 Lt mokestis už kurį UAB „Robinta" sutiko atlikti net 9 skolininkams priklausančių nekilnojamų turto objektų, esančių net 5 skirtingose savivaldybėse ekspertizę, yra pernelyg mažas ir neatitinka rinkos realijų.

2. Apelianto nuomone, antstolė visiškai nepagrįstai tenkino skolininkės UAB „Turtausta" prašymą dėl ekspertizės skyrimo faktiškai jau užbaigtoje vykdymo byloje. Mano, kad tokiais savo neteisėtais veiksmais, antstolė viršijo jai Kauno apygardos teismo 2012-04-10, 2010-10-11 ir 2010-12-17 nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jai pavestus nurodymus, nesilaikė tų veiksmų atlikimo tvarkos, bei neužtikrino vykdymo procedūros teisėtumo. Nurodo, kad remiantis CPK 613 str., 632 str. antstolė turėjo užbaigti vykdomąją bylą, tačiau to neatliko.

3. Apelianto nuomone, paėmus areštuoto žemės sklypų atitinkamas dalis visuomenės poreikiams sumažės areštuotų žemės sklypų plotai, taip pat ir jų vertė. Mano, kad nors areštuoto aprašu turto bendra vertė bemaž atitinka ieškinio reikalavimų sumą, bei atskirų areštuotų objektų vertės nustatytos pagal Nekilnojamojo turto registro duomenimis, savaime nepatvirtina areštuoto turto likvidumo. Pažymi, kad skolininkui A. S. priklausantis nekilnojamasis turtas - Vandentiekio linijos ir Nuotekų linijos - buitinių nuotekų tinklų įvertintos net 174 600 Lt suma yra nelikvidus turtas, kurį išieškotojo nuomone, realizuoti varžytinėse būtų problematiška, arba apskritai nebeįmanoma. Iš šių aplinkybių daro išvadą, kad antstolei pradėjus realizuoti areštuotą vykdant priverstinio vykdymo veiksmus, būtų išieškoma mažesnė pinigų suma, todėl antstolės leidimas, kad už žemės paėmimą visuomenės poreikiams pinigai būtų mokami į žemės sklypų savininkų (skolininkų) nurodytas sąskaitas yra neteisėtas ir pažeidžia išieškotojo interesus.

Šalies argumentai

4. Apeliantas nurodo, kad teismas apskritai nepasisakė ir neišsprendė apelianto skunde pareikšto 3 reikalavimo - "įpareigoti antstolė S. Vaicekauskienę užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0114/10/03039; 0114/10/03597, esant įvykdytoms Kauno apygardos teismo 2012-04-10, 2010-10-11 ir 2010-12-17 nutartimis c.b. 2-523-510/2012 dėl laikiniįjų apsaugos priemonių taikymo išieškotojo R. P. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, priimant patvarkymą, bei atitinkamai informuojant apie tai bylą nagrinėjantį teismą, bei bylos šalis".

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas A. S. kreipėsi į teismą su prašymu sumažinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. ir 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies ir sumažinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. ir 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą. Kaip matyti iš šios nutarties ir 2010 m. spalio 11 d. ir 2010 m. gruodžio 17 d. nutarčių, jomis nebuvo areštuotas konkretus atsakovų turtas. Taigi, sumažėjus laikinųjų apsaugos priemonių mastui, antstolis gali pakeisti areštuoto turto objektus kitais, nuimti areštą nuo dalies anksčiau areštuoti turto, surašant aprašą, pakeičiantį pirminį turto aprašą, nes kaip jau minėta Kauno apygardos teismo nutartimis nėra areštuoti konkretūs turto objektai. Akivaizdu, kad tokiu atveju vykdomojoje byloje yra atliekami konkretūs veiksmai ir ji nėra faktiškai užbaigta kaip mano apeliantas (CPK 632 str.).

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

Apeliantas mano, kad antstolė S. V. neturėjo jokio teisinio pagrindo tenkinti skolininko UAB „Turtausta" prašymo bei 2012-08-08 Patvarkymu Nr. 0114/10/03597 S-l 1025770 skirti turto vertinimo ekspertizę, nes prašyme skolininkė UAB „Turtausta" nenurodė jokių CPK 681 str. 1 d. nustatytų sąlygų, būtinų tam, kad būtų skiriama ekspertizė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbus. Antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008). Taigi, iš nurodytos teismų praktikos yra akivaizdu, kad areštuoto turto įkainojimas yra antstolio pareiga. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad apeliantas klaidingai interpretuoja CPK 681 str. nuostatas dėl areštuoto turto įkainojimo. Be to, savaime suprantama, kad Registrų centro nurodoma turto vertė nėra maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Teismo vertinimu, turto rinkos vertę geriausiai gali nustatyti nepriklausomas turto vertintojas. Paskirdama turto vertinimo ekspertizę, antstolė būtent ir atliko tokius veiksmus. Įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antstolė paskirdama ekspertizę vykdė savo teisėtą pareigą ir atliko visus būtinus veiksmus, kad būtų išlaikyta tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų pusiausvyra.

Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi nutarė, kad ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui turi būti areštuoti atsakovui A. S. priklausantys nekilnojamieji daiktai, o taip pat kilnojamieji daiktai, piniginės lėšos ir turtinės teisės už bendrą 228 092,90 Lt sumą; be to, ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui turi būti areštuoti atsakovui A. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „Turtausta“ priklausantys nekilnojamieji daiktai, o taip pat kilnojamieji daiktai, piniginės lėšos ir turtinės teisės už bendrą 134400 Lt sumą. Kaip matyti iš 2012-08-08 turto arešto akto, antstolė yra areštavusi pakankamai skolininkų nekilnojamojo turto, kurio apimtis atitinka Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą. Su tokia pozicija, kad areštuoto turto bendra vertė atitinka ieškinio reikalavimų sumą sutinka ir apeliantas savo apeliaciniame skunde, tačiau mano, kad dalis skolininkui A. S. priklausančio nekilnojamojo turto yra nelikvidus turtas. Be to, mano, kad paėmus areštuoto žemės sklypų atitinkamas dalis visuomenės poreikiams sumažės areštuotų žemės sklypų plotai, taip pat ir jų vertė, dėl ko antstolei pradėjus realizuoti areštuotą turtą, būtų išieškoma ir mažesnė pinigų suma. Todėl teigia, kad antstolės leidimas, kad už žemės paėmimą visuomenės poreikiams pinigai būtų mokami į žemės sklypų savininkų (skolininkų) nurodytas sąskaitas yra neteisėtas ir pažeidžia išieškotojo interesus. Teismas atmeta šiuo apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš bylos medžiagos pagal Registrų centro turto vertinimą A. S. priklausantis nekilnojamasis turtas - Vandentiekio linijos ir Nuotekų linijos - buitinių nuotekų tinklai, įvertintos 174 600 Lt suma. Pažymėtina, kad nesutinkant su tokiu turto įvertinimu apeliantas gali prašyti ekspertizės turto vertei nustatyti (CPK 681 str.). Be to, gali prašyti teismo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 str.). Nagrinėjamu atveju, neturint byloje jokių duomenų apie galimą Vandentiekio ir Nuotekų linijų likvidumą, teismo vertinimu, apelianto argumentai dėl turto likvidumo laikytini kaip deklaratyvus ir nesudarantys pagrindo panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo ji suteikė leidimą, kad už žemės paėmimą visuomenės poreikiams pinigai būtų mokami į žemės sklypų savininkų (skolininkų) nurodytas sąskaitas.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Leonas Jachimavičius