Kauno apygardos teismo nutartis

2024-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-463-919/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-14
Bylos Nr.
1S-463-919/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Nuteistasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-463-919/2024Proceso Nr. 1-01-1-01830-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.21 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjimo (toliau – Komisija) 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. K. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir D. K. pasiųstas atlikti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

1.1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 6 mėnesiai, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams.

1.2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityta bausmė, kuri atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 4 d. nuosprendį iki 2024 m. sausio 25 d., ir laikotarpiai įskaityti į bausmės laiką Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžiu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Bausmės pradžia – 2023 m. birželio 20 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gruodžio 16 d.

3. Komisijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta D. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ir nors yra stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti – nuteistasis dirba, turėtų darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, dalyvauja resocializacijos procese, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, vyksta į namus trumpalaikių išvykų metu, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti. Nutarime pažymima, kad nors ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos skaitinė išraiška mažėjanti, tačiau rizika vis tik išlieka vidutinė, išlieka sunkumai dėl problemų sprendimo, pasekmių suvokimo, taip pat nuteistasis turi didelę ieškinių sumą, nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupėje, yra likusi didelė neatlikta bausmės dalis, nuteistasis ankščiau yra pažeidęs bausmės atidėjimo sąlygas. Atsižvelgus į vyraujančias problemines sritis Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

4. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu nuteistasis D. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2024 m. spalio 8 d. nutartimi skundą atmetė, motyvuojant tuo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis D. K. skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartį ir Komisijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir D. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas atsisakydamas D. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei nesivadovavo aktualiais teisės aktais bei teismų praktika, todėl nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu lygtinio paleidimo instituto.

5.2. Skunde nuteistasis teigia, jog yra pasirengęs vesti dorą gyvenimo būdą. Nurodo, kad šiuo metu yra deklaravęs gyvenamąją vietą, nuo pat bausmės atlikimo pradžios dirba, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, lygtinio paleidimo atveju turėtų darbo vietą. Pažymi, jog administracinių įsiskolinimu neturi, antstoliam papildomai savanoriškai dengia jam priteistus ieškinius, dalyvavo įvairiose programose (R. A. K. T. A. S., 2024 m. kovo 29 d. sėkmingai baigė elgesio pataisos programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“). Taip pat lygtinio paleidimo atveju pagal pažymą gautą 2023 m. spalio 5 d. iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus matyti, kad nuteistajam padės bendradarbiauti R. A.. Nuteistasis pažymi, kad visas ankstesnes rekomendacijas yra įvykdęs, stebimas kriminogeninių veiksnių valdymas. Taip pat nuteistasis turi pagrindinį išsilavinimą, kurį įgijo (duomenys neskelbtini) bei papildomai Kauno kalėjime baigė septynių klasių mokymosi kursą.

5.3. Skunde nurodoma, kad nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau buvo stebimas jos įverčio balų mažėjimas srityse – „Gyvenimo stilius ir draugai“ bei „Mąstymas ir elgesys“. Nuteistojo nuomone, teigiamą jo elgesio pokytį įrodo ir tai, kad jis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje – pusiaukelės namuose. Nuteistasis pažymi, kad jeigu pažanga nėra daroma patekti į pusiaukelės galimybių nėra.

5.4. Skunde nuteistasis nurodo, kad yra atlikęs reikiamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas. Nuteistojo nuomone, jam paskirtos bausmės atlikimo laikas yra pakankamas laiko tarpas ir nesudaro galimybės suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Pažymi, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas savaime dar nereiškia, kad baigiasi bausmės vykdymas, nes nuteistasis lygtinio paleidimo atveju būtų prižiūrimas probacijos tarnybos pareigūnų bei privalėtų laikytis valstybėje galiojančiu įstatymu, nes nevykdant įpareigojimų, pažeidinėjant įstatymus ar elgiantis neatsakingai, lygtinis paleidimas gali būti panaikintas ir nuteistasis privalėtų atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose.

5.5. Nuteistasis skunde teigia, kad Komisija ir apylinkės teismas nepagrįstai vertino nuteistojo ankstesnius teistumus. Nuteistojo nuomone, šios aplinkybės niekaip nesusiję su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje bei jo socialinės reabilitacijos procesais, kurių paskirtis yra sudaryti visas reikiamas sąlygas nuteistajam taisytis ir galiausiai pasitaisyti nepaisant jo praeities. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad aplinkybės, susiję su padarytos nusikalstamos veikos sunkumu, jos pobūdžiu ar pavojingumu, negali būti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio nuteistajam nebūtų taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistasis pažymi, kad šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę, todėl toks argumentavimas nėra susijęs su nuteistojo elgesiu bausmės vykdymo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės.

5.6. Nuteistasis skunde pateikia lygtiniam paleidimui aktualius teisės aktus bei teismų praktiką. Be to, nurodo, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybes, taip pat valstybes valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybes prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. skundas atmetamas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį.

7. D. K. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalusis pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja, tačiau aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis D. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

8. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

9. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertinto teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes bei išimtinai vertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą bei aplinkybes. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas vertino byloje esančių duomenų visumą – nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, padarytą pažangą, socialinius ryšius, kriminogeninius veiksnius, teistumus ir kt. Be to, teismas įvertino ne tik D. K. asmenybę nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau ir jo asmenybės bruožus, elgesį šiuo metu, turimus paskatinimus, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose.

10. Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos bylos medžiagos, egzistuoja nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. Iš 2024 m. liepos 19 d. socialinio tyrimo išvados (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigos rengiamuose užsiėmimuose ir renginiuose, dirba, 3 kartus skatintas, už bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų pažeidimus nebaustas, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, siekia atlyginti priteistą žalą. Visos šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau kartu pabrėžiama, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, priešingu atveju, nuteistasis netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

11. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau sprendžiant dėl galimybės asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ar jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima tiek elgesys bausmės atlikimo metu, tiek ir iki jos atlikimo. Nuteistojo D. K. elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima nemažai teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai ir koreguotinų sričių.

12. Nors skunde D. K. pažymi išimtinai tik savo gerąsias savybes, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog vis dėlto nuteistajam konstatuotas statinis kriminogeninis veiksnys – kriminalinė istorija (4 teistumai), ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius, draugai/nuostatos/mąstymas ir elgesys (sugebėjimas atpažinti problemas, problemų sprendimo įgūdžiai, pasekmių suvokimas). Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis D. K. nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme.

13. Kauno apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į D. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, praeityje buvusius teistumus, kadangi nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju D. K. atlieka jau ne pirmą laisvės atėmimo bausmę už tris subendrintus nuosprendžius, nusikalstamos veikos susijusios su sukčiavimais, automobilių vagystėmis, vagystėmis įsibraunant į svetimas patalpas, nusikaltimai buvo daromi veikiant bendrininkų grupėje. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

14. Pažymėtina, kad nuteistasis baustas keturis kartus (vieną kartą (duomenys neskelbtini) Respublikoje, tris kartus Lietuvos Respublikoje). Taigi nuteistasis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, nepasimoko iš neigiamų patirčių. Be to, pastebėtina, kad D. K. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Pažymėtina, kad praeityje D. K. buvo ne kartą skiriama laisvės atėmimo bausmė bei taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, D. K., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis atlikęs dar pakankamai nedidelę laisvės atėmimo bausmės dalį (Komisijos posėdžio dieną) – 1 metai 2 mėnesiai 7 dienos (iš paskirtų 3 metų 6 mėnesių). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai).

16. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2024 m. liepos 19 d. socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam D. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir pirmojo vertinimo, atlikto 2023 m. gruodžio 15 d. Taigi, nusikalstamo elgesio rizika nėra pakitusi nuo priminio jos vertinimo. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta.

17. Skunde akcentuojamas nuteistojo D. K. bausmė atlikimo būdas, t. y. tai, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje – pusiaukelės namuose, priimti sprendimą taikyti lygtinį paleidimą taip pat neįpareigoja. Nuteistąjį D. K. perkeliant į atviro tipo bausmės atlikimo vietą tęsti bausmės atlikimą, nuteistojo asmenybės, nusikalstamo elgesio rizikos ir elgesio bausmės atlikimo metu pokyčiai buvo įvertinti, kaip sudarantys pagrindą švelninti nuteistajam bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau pagrindo švelninti bausmės atlikimo sąlygas (perkeliant tęsti bausmės atlikimą į mažiau nuteistojo teises ribojančio režimo bausmės atlikimo vietą) buvimas, savaime nesuponuoja pagrindo taikyti lygtinio paleidimo institutą, kurio taikymui turi būti nustatyti BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai, kurių D. K. šiuo metu dar neatitinka dėl to, kad nuteistojo resocializacijos procesas dar negali būti vertinamas, kaip pasiekęs BVK nurodytus tikslus, tarp jų ir mažinti nusikalstamų veikų recidyvą.

18. Sutiktina, jog santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Byloje yra gauta 2023 m. lapkričio 27 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad nuteistasis grįš gyventi deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) bei turės darbą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta ir artimaisiais egzistavo ir nuteistajam D. K. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė. Be to, nėra aišku ar nuteistasis, taikius jam lygtinį paleidimą tikrai turės darbo vietą. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog D. K. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, darbas ir palaikomi artimi santykiai su šeimos nariais analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje D. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

19. Nors nuteistasis skunde deklaruoja didelį norą toliau taisytis būnant laisvėje, nurodo, kad skunde nurodomas aplinkybės duoda pagrindą probacijos taikymui jį paleidus iš įkalinimo įstaigos, tačiau aukštesnis teismas vertina, kad tai visgi tai nėra pakankamas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog akivaizdu, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti koreguojamas maksimaliai keičiant nuteistajam savo elgesį teigiamos dinamikos link. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.

20. Dėl skunde akcentuojamo nuteistojo teisėto lūkesčio, kad jo teisė į lygtinį paleidimą nebus realiai įgyvendinta, visų pirma pažymėtina, kad lygtinis paleidimas, kaip jau nurodyta pirmiau, yra taikomas tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl konkretaus nuteistojo atitikimo įstatyme nurodytiems šio instituto taikymo kriterijams. BVK normos dėl to, kokius kriterijus turi atitikti lygtinio paleidimo siekiantis nuteistasis, yra aiškios ir nedviprasmiškos, taip pat tiek BVK, tiek BPK yra aiškiai nurodyta šio klausimo išsprendimo tvarka. Nuteistojo D. K. teisė pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe būti paleistam lygtinai niekaip nėra ribojama ar varžoma, šia teise nuteistasis faktiškai naudojasi, tačiau teisės į lygtinį paleidimą įtvirtinimas įstatyme savaime nesuponuoja šio instituto besąlyginio taikymo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui ir Komisijai nustačius, kad dėl reikalingumo tęsti nuteistojo resocializacijos procesą D. K. dar negali būti paleistas lygtinai, buvo priimtas sprendimas netaikyti D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir toks teismo ir Komisijos sprendimas nei BPK, nei BVK neprieštarauja ir nuteistojo minimo teisėtų lūkesčių principo nepažeidžia.

21. Atmetant nuteistojo skundą, pažymėtina, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad D. K. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje.

22. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 8 d. yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Aurelijus Rauckis