- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-13
- Bylos Nr.
- ATP-436-116/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00759-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Ž. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A. Ž., pripažintas 2012 m. gruodžio 4 d. 16 val. padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam skirta administracinė nuobauda – 200,00 Lt (dviejų šimtų litų) bauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos dalis dėl 2012 m. gruodžio 6 d. įvykių, dėl kurių A. Ž., patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį, nutraukta nenustačius šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. nubaustas už tai, kad 2012 m. gruodžio 4 d., apie 16 val., viešoje vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovybėje (toliau – „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini), žodžiais (grasindamas „išmalti dantis“ bei „nuleisti nuo laiptų“) ir veiksmais (pakėlęs kėdę ja mosikavosi aplink „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas) įžeidžiamai kibo prie „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos L. J., neleido B. M. bei V. R. atlikti darbinių funkcijų, kėlė triukšmą, todėl pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
A. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. gruodžio 6 d. apie 16 val. jis viešoje vietoje, „(duomenys neskelbtini)“ atstovybės patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini) konflikto metu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, įžeidė S. J., B. M. ir R. Š. vadindamas jas „neišmanėlių banda“ ir teiginiais „jei būtumėt vyrai, išmalčiau dantis“.
A. Ž. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 51P-2193084-12, už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 4 d. ir 2012 m. gruodžio 6 d. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, pagal ATPK 174 straipsnį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Ž. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Apeliantas mano, kad teismo nutarimas nepagrįstas, neteisėtas ir todėl naikintinas. Institucija, surašiusi administracinės teisės pažeidimo protokolą, nesurinko jo kaltės įrodymų, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Pasak apelianto, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad įstatyme numatytus veiksmus, įvardytus kaip nedidelis chuliganizmas, jis padarė per dvi dienas, t. y. 2012-12-04 ir 2012-12-06. Nors protokole šie veiksmai atskiru laiku apibrėžiami skirtingai, teisinis vertinimas (kvalifikacija) duodamas kaip vienos veikos. Taigi leidžiama suprasti, kad padarė tęstinę veiką, kuri tęsėsi dviejų dienų laikotarpiu. Mano, kad toks jo veiksmų vertinimas neatitinka ATPK 9 straipsnyje nustatytos administracinės teisės pažeidimo sąvokos. Šis pažeidimas užkirto jam kelią į gynybą, nes buvo suklaidintas dėl teisės pažeidimo sudėties elementų įvykimo laiko bei esmės.
Apelianto teigimu, įvykiai, kurie įvyko 2012 m. gruodžio 4 d. dieną, buvo apibrėžti tokiu būdu, kuris, anot protokolą surašiusio pareigūno, rodo jo padarytos veikos objektyviosios pusės požymius: „žodžiais grasino susidorojimu, vadybininkei L. J. „kad išmals jai dantis ir nuleis ją nuo laiptų“, be to užsimojęs kėde ja mosikavosi ir norėjo ja trenkti, bei kitokiais veiksmais kibo prie kitų „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų B. M. ir V. R. t. y. šaukė, rėkė ir kėlė triukšmą įstaigoje“. Teismas, remdamasis institucijos atstovo paaiškinimu, nutarimo aprašomojoje dalyje pakeitė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nurodė, kad A. Ž. viešoje vietoje žodžiais ir veiksmais įžeidžiamai kibo prie „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, neleido joms atlikti darbinių funkcijų kėlė triukšmą, todėl pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taip buvo pakeista kaltinimo pažeidus viešąją tvarką esmė. Teismo nutarime jam inkriminuotos administracinio teisės pažeidimo veikos esmė apibrėžta taip: „A. Ž. 2012 m. gruodžio 4 d. apie 16 val. viešoje vietoje, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ atstovybėje, konflikto metu „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai L. J. grasino „nuleisti nuo laiptų“, „išmalti dantis“, kalbėjo pakeltu tonu, mosikavo kėde. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Ž. prisipažino sakęs „jei atvažiuotų direktorius D., tai tikrai jį nuleistų nuo laiptų“. Apelianto nuomone, aiškiai matyti, kad teismas veiksmų, administracinės teisės pažeidimo protokole įvardytų kaip kibimas prie „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų B. M. ir V. R., t. y. šaukimo, rėkimo ir triukšmo kėlimo nelaiko nedidelio chuliganizmo požymiais. Nedideliu chuliganizmu laikomi tik grasinimai L. J.. Todėl, apelianto vertinimu, būtina išanalizuoti, ar tokie grasinimai iš tikro buvo.
Apeliantas teigia, kad, kaip matyti iš L. J. 2012 m. gruodžio 5 d. tarnybinio pranešimo, jis į „(duomenys neskelbtini)“ atstovybę atvyko ne kaip atsitiktinis asmuo, turintis tikslą sutrikdyti įstaigos darbą, tačiau kaip bendrovės klientas, norintis nutraukti savo draudimo sutartį. Šiam tikslui realizuoti jam nebuvo jokio reikalo gąsdinti L. J., grasinti išmalti jai dantis ir kaišioti po nosimi kumščių. Todėl jis tokių veiksmų nei L. J. atžvilgiu, nei kitų atstovybės darbuotojų atžvilgiu ir neatliko. Iš tiesų, po to, kai pareiškė apie savo pageidavimą nutraukti sutartį, jis pasidomėjo apie priežastis, dėl kurių yra skambinama jo klientams, kodėl jie yra klaidinami ir kodėl stengiamasi tuos klientus nuo jo pervilioti. Toks jo klausimas sukėlė didelį tiek L. J., tiek kitų darbuotojų nepasitenkinimą. Į tokį klausimą tiek L. J., tiek kitos darbuotojos reagavo emocionaliai, ėmė reikalauti netrukdyti jų darbo, pareiškė, kad jis neturi teisės būti atstovybėje. Pamatė, kad jo pagrįstas priekaištas dėl jų profesinės veiklos pobūdžio sukėlė nepasitenkinimą ir net susinervinimą. Pakilus atstovybės darbuotojų balso tonui, pakėlė ir savąjį, nes buvo įsitikinęs, kad atstovybės darbuotojai, kuriems daro įtaką L. J. ir jos vadovybė, veikia nesąžiningai ir siekia jam atnešti materialinės žalos. Taigi, įvyko ginčas, kurio faktas patvirtintas tyrėjo L. Š. 2012 m. gruodžio 12 d. tarnybiniame pranešime, kuriame ji, remdamasi atstovybės darbuotojais, nurodo: „pasak darbuotojų kai kilo ginčas, tarp jų ir A. Ž. jokių pašalinių asmenų, kurie galėjo girdėti ar matyti šį faktą nebuvo“. Apeliantas teigia, kad jis šio ginčo metu neišsakė jokių asmeninių grasinimų L. J., nes puikiai suprato, kad ji yra tik instrumentas vadovybės, kuri siekia pervilioti jo klientus į atstovybę, rankose. Nuo jo grasinimų asmeniškai L. J. jos vadovybės politika niekaip nebūtų pasikeitusi, todėl jis net nematė reikalo taip elgtis. Tuo labiau nemojavo jokia kėde. Pasak apelianto, iš V. R. 2012 m. gruodžio 5 d. tarnybinio pranešimo aiškiai matyti, kad ginčas su L. J. vyko atstovybės koridoriuje. Ten jokių kėdžių nebuvo. Jos buvo tik bendrajame darbo kabinete. Tačiau, anot V. R., į šį kabinetą įėjo jau išvykus L. J.. Kitą vertus, bendrajame darbo kabinete stovėjo trys stalai ir sekcija. Jame buvo tik viena kėdė siaurame praėjime tarp stalo ir sekcijos. Todėl mojuoti kėde toje patalpoje visiškai nėra jokios galimybės.
Apeliantas pažymi, kad teismas nutarime visiškai neanalizavo prieštaravimų, esančių atstovybės darbuotojų ir L. J. tarnybiniuose pranešimuose. Nepasitvirtino saugos vadybininko L. V. pareiškime nurodyti faktai, kad jis įžeidinėjo ką nors arba keikėsi necenzūriniais žodžiais, nepadaryta įvykio vietos apžiūra, nors net dvi tyrėjos apsilankė atstovybėje po savaitės laiko. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į tyrėjos L. Š. tarnybinio pranešimo turinį, iš kurio matyti, kad tarnybinio pranešimo antroji pastraipa praktiškai visa yra perkelta į administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tai reiškia, kad tyrėja, neatlikusi jokio papildomo aplinkybių tyrimo, nesiėmusi tikslinti faktų, savo tarnybiniame pranešime pati suformulavo tariamo teisės pažeidimo sudėtį ir esmę. Tyrėja, savo tarnybiniame pranešime konstatuodama, kad A. Ž. darbuotojų atžvilgiu jokių necenzūrinių žodžių nevartojo, protokole jau rašo apie kibimą, normalaus darbo trikdymą ir įžeidžiantį elgesį. Dėl šių aplinkybių apeliantas daro išvadą, kad teismas nesivadovavo nekaltumo prezumpcija, nes nešalino byloje esančių prieštaravimų.
Apeliantas, vertindamas „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų tarnybinius pranešimus, atkreipia dėmesys į kai kurias svarbias aplinkybes, pvz., į tai, kad 2012 m. gruodžio 4 d. „ERGO“ atstovybėje įvykiai, kuriuose jis dalyvavo, nesutrikdė jokio atstovybės darbo ir nesutrikdė viešosios rimties, nes niekas apie chuliganišką elgesį policijai nepranešė, pašalinių asmenų skundų negauta, pati policija viešosios tvarkos pažeidimo neužfiksavo. Pasak apelianto, teismo posėdžio metu L. J. į atstovo klausimą atsakė, kad joms nebuvo kilusi jokia grėsmė, todėl policijai neskambino. Iš esmės tokiu teiginiu buvo paneigti ir vadybininko L. V. pareiškime nurodyti faktai apie darbuotojų nesaugumą. Iš L. J. teisme duotų parodymų, kurie aptarti nutarime, matyti, kad ji grįžusi į Šiaulius apie incidentą papasakojo direktoriui, o šis kreipėsi į policiją. Direktoriaus pareiškimo policijai nėra. Ta aplinkybė, kad praėjus dienai po tariamo konflikto buvo parašyti tarnybiniai pranešimai, rodo, kad jie atsirado ne pačių darbuotojų iniciatyva. Dėl įvykių gruodžio 6 dieną tarnybiniai pranešimai atsirado tą pačią dieną (nors darbo valandos jau buvo pasibaigusios). Visi tarnybiniai pranešimai rašyti ne pačių darbuotojų ranka, tačiau atspausdinti pagal atitinkamą formą, paliekant pabaigoje vietą darbuotojo parašui, vardui ir pavardei. Tai reiškia, kad „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo paveikti, kad pateiktų tokius duomenis apie tariamą konfliktą, kuris sudarytų dirbtinį vaizdą apie teisės pažeidimą. L. J. tyčia iškreipė faktines aplinkybes, susijusias su jo elgesiu jos atžvilgiu. Tik vienu aspektu ji buvo tiksli – tada, kai ji išėjo iš atstovybės ir kai jis pasakė, kad nori važiuoti kartu su ja į Šiaulius ir „išmalti dantis“ Šiaulių rajono centro direktoriui. Deja, ji nesuprato, kad šis pasakymas yra ne realus grasinimas, tačiau tik ketinimas psichologiškai išmušti ją iš vėžių. Be to, teisme parodymus davusieji darbuotojai negalėjo pakeisti savo pasirašytų faktų, nes tai būtų grėsę nemalonumais tarnyboje. I. V. išėjo iš darbo, nes nenorėjo sukurti konfliktinės situacijos dėl klientų perėmimo. Po įvykių atstovybėje S. J. išvykusi į užsienį nebegrįžo į darbovietę net nutraukti darbo sutarties. Ji vengė atvykti ir į teismą, nes nedrįso parodyti principingumo. Tai rodo, kokia atmosfera tvyro šioje draudimo bendrovėje. Tik I. V. išdrįso savo parodymuose atskleisti ten buvusių santykių esmę, nes ji nebedirbo bendrovėje. Visa tai reiškia, kad iš esmės vyko ne viešosios tvarkos pažeidimas ar viešos rimties trikdymas, bet dviejų verslo subjektų santykių, už kurių slepiasi materialinis suinteresuotumas, aiškinimasis. Teismas šito neįžiūrėjo, nes, jei būtų atvirkščiai, aiškiai matytųsi, kad nėra teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismo nutarime yra keletas nuorodų į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nedidelio chuliganizmo administracinėse bylose. Deja, nė viena iš minimų bylų nėra tinkamai susieta su įvykiais 2012 m. gruodžio 4 d. „(duomenys neskelbtini)“ atstovybėje. Teismas, remdamasis minėta praktika, bando sudaryti iliuziją į tai, kad jo veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Tačiau tai tik iliuziją, laikantis teismo požiūrio, nebebūtų galima ateiti nė į vieną valstybinę ar privačią bendrovę aiškintis teisių ar teisėtų interesų pažeidimo fakto, nebebūtų galima reikšti pagrįstų pretenzijų, nes tai būtų pavadinama kibimu arba institucijos darbo trikdymu. Nei teisme, nei tarnybiniuose pranešimuose nėra nusiskundimų, kad kurios nors darbuotojos darbas buvo sutrikdytas. L. J. tuo metu, kai jis atvyko, jau išvažinėjo iš Akmenės atstovybės. S. J. sėdėjo savo kabinete. V. R. spausdino kompiuteriu. Ir tik V. M. su S. J. per duris girdėjo jų pokalbio pradžią. Jos tai vadina terorizavimu dėl prisipažinimo, kas skambino jo klientui N., grasinimu nenusiraminti tol, kol Akmenės atstovybė nebus uždaryta. Apelianto vertinimu, šio ginčo esmė yra aiški – tai buvo ne viešos tvarkos trikdymas, tačiau dviejų verslo subjektų nesutarimas. Todėl čia nebuvo ir negalėjo būti jokios tyčios pažeisti viešąją tvarką ar sutrikdyti viešąją rimtį. Net tuo atveju, darant prielaidą, kad kalbėjimas pakeltu tonu, mosikavimasis kėde prieš L. J. arba grasinimas išmalti dantis yra įrodyti, tai nereikštų viešosios rimties trikdymo, nes būtų atlikti prieš konkretų asmenį su konkrečia tyčia.
Pasak apelianto, teismų praktikoje, tiek administracinės teisės teorijoje laikoma, kad nedidelis chuliganizmas – tai administracinis nusižengimas, kuriuo kėsinamasi į viešąją tvarką. Tai elgesys, rodantis teisės pažeidėjo kultūros lygį, jo egoizmą, panieką visuomenės interesams, mandagumo ir padorumo taisyklių nepaisymą. Teismo nutarime nekonstatuotas jo įžeidžiamas kibimas prie L. J., necenzūriniai žodžiai viešose vietose. Todėl teismo nutarime turėjo būti skirta pakankamai dėmesio teisinei motyvacijai aptariant požymius, kurie rodytų jo veiksmų nukreipimą į viešosios tvarkos trikdymą. Teismas neanalizavo fakultatyvinio subjektyviosios pusės požymio, t. y. to, ar yra nedidelio chuliganizmo tikslas ir motyvas. Nedidelio chuliganizmo tikslas – noras parodyti panieką kitiems, pasirodyti kitų akyse ar išlieti pyktį ant niekuo dėtų asmenų. Administracinio teisė pažeidimo bylos medžiagoje toks tikslas neįrodytas net remiantis „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų paaiškinimais. Jo pretenzijos dėl nesąžiningos konkurencijos buvo iškreiptos, sutirštintos, hiperbolizuotos, siekiant panaudoti valstybės represines institucijas pašalinant jį iš aktyvios veiklos profesinėje srityje. Teismas to neįžiūrėjo arba nenorėjo gilintis ir todėl teismo nutarimas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. Ž. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.
ATPK 174 straipsnyje nustatyta, kas yra nedidelis chuliganizmas, ir numatyta atsakomybė už jį. Nedidelis chuliganizmas yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.
Administracinio pažeidimo sudėtis yra formali. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 174 straipsnį taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėtų taip veikti. Kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus pagal šį straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją vietą ir necenzūrinių žodžių vartojimą ar gestų viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais, trikdantį visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal viešosios vietos interpretaciją – viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo prie jos bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl pažeidėjo veiksmų patirs nepatogumų.
Nagrinėjamu atveju abejonių dėl viešosios vietos nekyla, kadangi įvykis įvyko draudimo bendrovės patalpose, darbo metu, kur bet kuriuo momentu galėjo ateiti kiti asmenys.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Ž. inkriminuotas pažeidimas buvo sudarytas iš dviejų dalių, t. y. dėl 2012 m. gruodžio 4 d. išsakytų žodžių „išmalsiu dantis“ ir „nuleisiu nuo laiptų“ ir veiksmų – mosavimo kėde, įžeidžiamo kibimo prie darbuotojos L. J., neleidimo darbuotojoms B. M. ir V. R. atlikti darbinių funkcijų, kelto triukšmo ir dėl 2012 m. gruodžio 6 d. S. J., B. M., R. Š. atžvilgiu išsakytų žodžių „neišmanėlių banda“, „jeigu būtumėt vyrai, išmalčiau dantis“. Teismas vadovaudamasis ATPK 9 straipsnio nuostatomis, nustatęs, kad dalis A. Ž. suformuluoto kaltinimo atitinka ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, o kita dalis kaltinimo yra perteklinė, šią dalį iš kaltinimo pašalino ir šią bylos dalį nutraukė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Taigi tai, kad apylinkės teismas pakeitė A. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą, nelaikoma administracinio teisės pažeidimo protokolo pakeitimu ir toks kaltinimo pakeitimas bei dalies jo panaikinimas nelaikytinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą pažeidimu, kadangi teismas neišėjo už administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo ribų, kaltinimo nepasunkino, nenurodė naujų aplinkybių.
Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad A. Ž. kaltę padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą patvirtina byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Tai L. V. elektroninis laiškas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnui R. K. (6 b. l.); L. J., V. R., S. J., B. M. 2012 m. gruodžio 5 d. tarnybiniai pranešimai (7–8; 9; 10; 11 b. l.); Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos L. Š. tarnybinis paaiškinimas (15 b. l.); B. M. 2013-04-15 paaiškinimas; Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto tarnybos 2013-04-02 raštas Nr. 86-S-6665, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų L. J., V. R., B. M., L. Š., M. K. ir paties A. Ž. duoti parodymai. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad A. Ž. 2012 m. gruodžio 4 d. apie 16 val. atėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovybę, keldamas triukšmą ir grasindamas „išmalti dantis“ bei „nuleisti nuo laiptų“ bei ir pakėlęs kėdę ir ja mosuodamas aplink „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, įžeidžiamai kibo prie „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos L. J., bei neleido B. M. ir V. R. atlikti darbinių funkcijų, taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Įvertinus A. Ž. asmenybę, gyvenimišką patirtį ir kitas aplinkybes, daroma išvada, kad A. Ž. būdamas draudimo bendrovės patalpose, grasindamas „išmalti dantis“ ir „nuleisti nuo laiptų“, mosuodamas kėde, suvokė, kad toks jo elgesys neatitinka visuomenėje nusistovėjusių elgesio ir bendravimo taisyklių, suvokė, kad dėl tokio jo elgesio gali būti sutrikdyta viešoji tvarka, žmonių rimtis ir draudimo bendrovės darbuotojų darbas, ir tyčia atliko tokius veiksmus. Teismo vertinimu, tokie A. Ž. 2012 m. gruodžio 4 d. atlikti veiksmai atitinka ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Nors apeliantas teigia, kad jis neturėjo tikslo trikdyti viešosios tvarkos ir žmonių rimties, o tai buvo tik dviejų verslo subjektų santykių aiškinimasis, teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka, kadangi toks verslo subjektų santykių aiškinimasis neatitinka bendrųjų visuomenėje nustatytų elgesio ir santykių aiškinimosi nuostatų, toks santykių aiškinimosi būdas pažeidžia kitų asmenų teisę į saugią ir ramią aplinką, bei kitas teises. Taigi šiuo atveju A. Ž. pasirinko netinkamą būdą aiškintis verslo santykius su buvusia darboviete.
Vien tai, kad apie pažeidimą nedelsiant nebuvo pranešta policijai, kad policija pati neužfiksavo šio pažeidimo, nepaneigia anksčiau nustatytų ir išdėstytų aplinkybių dėl viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimo. Tai, kad nebuvo kilusi grėsmė darbuotojams, nėra šio pažeidimo sudėties požymis, todėl šiuo atveju neaktualus. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų L. J., V. R., B. M., L. Š., pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina jų tarnybiniai pranešimai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, paties A. Ž. duoti parodymai ir kita bylos medžiaga. M. K. parodymais remiasi iš dalies, kadangi liudytojas parodė, jog girdėjo ir matė tik dalį tarp L. J. ir A. Ž. vykusio konflikto. Teismas nesiremia liudytojų R. Š., I. V. duotais parodymais, kadangi jos tiriamo įvykio nematė ir nieko apie jį nežino. Paties A. Ž. parodymais teismas remiasi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys. Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas nutarime cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tačiau jos nesusiejo su konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi apylinkės teismas motyvuodamas savo išvadas, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kurią nuosekliai siejo su byloje įrodinėjamomis ar nustatomomis aplinkybėmis.
Apeliacinio skundo argumentai, kad jo pretenzijos dėl nesąžiningos konkurencijos buvo iškreiptos, sutirštintos, hiperbolizuotos, siekiant panaudoti valstybės represines institucijas pašalinant jį iš aktyvios veiklos profesinėje srityje, yra nepagrįsti, kadangi administracinė nuobauda nesukelia tokių teisinių pasekmių, kurios apeliantui sukeltų neigiamų padarinių vykdant profesinę veiklą.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Akmenės rajono apylinkės teismas priimdamas 2013 m. liepos 3 d. nutarimą A. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisiškai pagrįstas išvadas, kurios atitinka byloje nustatytas aplinkybes, todėl skundžiamo nutarimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.