Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. A., institucijos, surašiusios protokolą, atstovei L. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vedusiam, turinčiam du vaikus, aukštojo išsilavinimo, baustam administracine tvarka, neteistam, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 5 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-07-20 16.25 val. UAB „Logistikos grupės“ turinčios įgalioto siuntėjo statusą, direktorius T. A., būdamas atsakingas už muitinės dokumentų ir prekių, pakrautų konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) , pateikimą tikrinti muitinės pareigūnams, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų dokumentų teisingumą, pateikė muitiniam įforminimui naudodamasis įgaliotojo siuntėjo statusu supaprastintą tranzito Tl deklaraciją, kuriai suteiktas (duomenys neskelbtini). Patikrinus KIPIS sistemoje pateiktą autotransporto važtaraštį (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad važtaraštis užbaigtas ir krovinys išgabentas iš muitinės priežiūros zonos 2015-07-20 16.51 val., neįforminus tranzito deklaracijos nustatyta tvarka ir negavus leidimo išgabenti prekes T. A. neužtikrino, kad prekės nebūtų išgabentos iš muitinės priežiūros zonos, neįforminus tranzito procedūros ir negavus muitinės leidimo, t. y. negavus iš išvykimo muitinės įstaigos NTKS priemonėmis atsiųsto elektroninio pranešimo IE029 „Leista gabenti“. Šiais veiksmais T. A. pažeidė 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio muitinės kodeksą, 47 straipsnio, 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio BMK įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnį ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007-10-09 įsakymu Nr. 1B-659 patvirtintų „Supaprastintų Bendrijos ir Bendrosios tranzito procedūros, atliekamos naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, taikymo, Bendrijos prekių muitinio statuso tvirtinimo, naudojantis įgaliotojo siuntėjo statusu, ir TIR procedūros užbaigimo, naudojantis įgaliotojo gavėjo statusu, taisyklių“ 43 punkto nuostatas (b. l. 3). Minėtais veiksmais T. A. yra kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 209 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Teismo posėdžio metu T. A. nurodė, kad pažeidimo esmė jam nėra aiški, nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, paaiškino, kad vairuotojas buvo sustabdytas muitinės zonoje poros minučių bėgyje, apsisuko ir grįžo, jį įleido atgal į teritoriją, vairuotojas nesusikalbėjo su deklarantu, nesulaukęs jo leidimo pravažiavo pro šlagbaumą ir supratęs savo klaidą grįžo atgal. T. A. mano, kad jis yra baudžiamas už poros minučių klaidą, tai buvo stengiamasi išaiškinti „Smeltės“ muitinės posto vadovybei, tačiau galiausiai buvo nuspręsta jį nubausti. Už šlagbaumo yra Nemuno gatvė. T. A. mano, kad dar kokius 200 metrų Nemuno gatvė yra muitinės prižiūrima zona, bandė tai išaiškinti „Smeltės“ muitinės pamainos viršininkams, jo nuomone, tai yra Force majeure situacija. Nurodė, kad nenorėjo padaryti pažeidimo. Vairuotojas suprato savo klaidą, suprato deklarantas, jie bandė tą klaidą ištaisyti. Paaiškino, kad įvykių seka yra tokia 16²⁵ val. deklarantas pateikė duomenis į muitinės sistemą, 16⁵² val. krovos darbų aktas, vairuotojas užsidėjo konteinerį, 16⁵⁶ val. išsiunčiamas elektroninis laiškas muitinei dėl supaprastintos procedūros, 16⁵⁸ val. vairuotojas gavo skambutį iš posto pamainos viršininkės S. I. su klausimus, kodėl konteineris kirto vartus. Vairuotojas tuo metu grįžo atgal. T. A. neneigia, kad vairuotojas kirto vartus, o supratęs, ką padarė, grįžo atgal. Muitinė jokio kompromiso nedarė. Vairuotojas dirba įmonėje 5 metus, yra patikimas darbuotojas, pasirašytinai instruktuotas kaip elgtis muitinėje prieš įdarbinant. Pirmą kartą atsitiko toks įvykis. T. A. pripažįsta, kad jis, kaip įgaliotas siuntėjas, yra atsakingas asmuo už šituos dalykus.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliota atstovė L. S. paaiškino, kad Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 47 straipsnyje nurodyta, kad prekės negali būti išgabentos iš jų pirminės buvimo vietos be muitinės leidimo, t. y. pradėta procedūra turi būti pabaigta muitinės zonoje. Žino, jog baudos už tokio pobūdžio pažeidimus įstatyme yra numatytos didelės, prašė skirti baudą teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu liudytoja Klaipėdos teritorinės muitinės inspektorė P. S., surašiusi T. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą, paliudijo, kad UAB (duomenys neskelbtini) vilkikas Renault/(duomenys neskelbtini)FD399 buvo išvažiavęs iš muitinės zonos, t.y. kirto šlagbaumą, neturint muitinės išduoto leidimo, ir po kelių minučių apsisukęs grįžo atgal.

Byloje yra UAB „Logistikos grupės“ direktoriaus T. A. įgaliojimas, kuriuo vairuotojas A. M. įgaliojamas atlikti visus muitinės formalumus, susijusius su muitinės dokumentacija konteineriui Nr. PONU8015023. (b. l. 6).

Byloje yra Tranzito/saugumo lydimasis dokumentas (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vilkikas Renault/(duomenys neskelbtini)FD399 gabeno konteinerį Nr. (duomenys neskelbtini), pakrautą ofisų kėdėmis (b. l. 8).

Byloje yra Patikrinimo aktas, kuriame užfiksuota, kad patikrinus KIPIS sistemoje, nustatyta, kad automobilis Renault/(duomenys neskelbtini)FD399 su konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) gabenamomis prekėmis išvyko iš muitinės priežiūros zonos 2015-07-20 16.51 val. (b. l. 9, 12).

Byloje yra UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. M. 2015-07-20 paaiškinimas, kuriame nurodo, kad patikrinus KIPIS sistemoje konteinerį Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo leista išvažiuoti, važiuojant pro vartus paskambino deklarantas A. Z. ir informavo, kad jam išvažiuoti negalima, tačiau A. M. jau buvo už šlagbaumo, todėl apsisukęs jis grįžo atgal į terminalą (b. l. 10).

Byloje yra deklaranto A. Z. 2015-07-20 paaiškinimas, kuriame nurodo, kad skambučiu posto pamainos viršininkė jį informavo apie vartų kirtimą, jis paskambino vairuotojui ir liepė apsisukus grįžti atgal į teritoriją (b. l. 11).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. A. yra kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209 str. 1 d. 5 p. Pagal šį punktą, muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas yra muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių atidarymas, išdavimas ar paėmimas be muitinės pareigūno raštiško leidimo, kuris užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų šešiolikos iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. ATPK 209 str. 1 d. 5 p. norma yra blanketinė, nes teisiniai santykiai, susiję su muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarka, yra numatyta specialiuose normatyviniuose aktuose, tai: 1992-10-12 Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis muitinės kodeksą, 1993-07-02 Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007-10-09 įsakymu Nr. 1B-659 patvirtintos „Supaprastintos Bendrijos ir Bendrosios tranzito procedūros, atliekamos naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, taikymo, Bendrijos prekių muitinio statuso tvirtinimo, naudojantis įgaliotojo siuntėjo statusu, ir TIR procedūros užbaigimo, naudojantis įgaliotojo gavėjo statusu, taisyklės“.

Bendrijos muitinės kodekso 47 straipsnis nustato, kad prekės negali būti išgabentos iš jų pirminės buvimo vietos be muitinės leidimo.

1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 199 straipsnis nustato, kad nepažeidžiant galimo baudžiamojo pobūdžio nuostatų taikymo, pateikus muitinės įstaigai deklaranto ar jo atstovo pasirašytą deklaraciją arba tranzito deklaraciją, pateiktą naudojantis elektroninio duomenų apdorojimo priemonėmis, deklarantas ar jo atstovas pagal galiojančias nuostatas tampa atsakingas už: deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų autentiškumą, bei visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007-10-09 įsakymu Nr. 1B-659 patvirtintų „Supaprastintų Bendrijos ir Bendrosios tranzito procedūros, atliekamos naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, taikymo, Bendrijos prekių muitinio statuso tvirtinimo, naudojantis įgaliotojo siuntėjo statusu, ir TIR procedūros užbaigimo, naudojantis įgaliotojo gavėjo statusu, taisyklių“ 43 punktas nustato, kad asmuo, įgijęs įgaliotojo siuntėjo T1/T2 statusą, gali išgabenti prekes, numatomas gabenti taikant T1 ir (arba) T2 procedūras, iš leidime naudotis minėtu statusu nurodytos vietos tik tada, kai iš išvykimo muitinės įstaigos gauna NTKS priemonėmis atsiųstą elektroninį pranešimą IE029 „Leista gabenti“.

Sistemiškai aiškinant minėtas teisės normas, darytina išvada, kad jos yra suformuluotos imperatyviai, t.y. nustato elgesio taisykles be išlygų. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju ne bet koks asmuo yra atsakingas už tinkamą muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo įforminimą, o šiuo atveju, asmuo, turtintis įgalioto siuntėjo statusą. Teismo posėdžio metu T. A. patvirtino, jog tik jis vienas bendrovėje UAB „Logistikos grupės“ turi įgaliotojo siuntėjo statusą. Neginčijo, jog jis ir yra atsakingas už šiuos dalykus.

Išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, ištyrus byloje esančius įrodymus, pažeidėjo ir muitinės įgalioto atstovo paaiškinimus, teismo posėdžių metu ištirtus duomenis apie pažeidimo padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad pažeidimas įrodytas. Draudžiama išvežti prekes iš muitinės prižiūrimos zonos, jeigu nėra muitinės leidimo. Pradėtos muitinės procedūros negalima neužbaigti. Šiuo atveju UAB „Logistikos grupės“ direktorius T. A., būdamas atsakingas už muitinės dokumentų ir prekių, pakrautų konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini), pateikimą tikrinti muitinės pareigūnams, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų dokumentų teisingumą, privalėjo pasirūpinti ir užtikrinti, kad prekės nebūtų išgabentos iš muitinės priežiūros zonos, neįforminus tranzito procedūros ir negavus muitinės leidimo, t. y. negavus elektroninio pranešimo IE029 „Leista gabenti“. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad T. A. veika pasireiškė tuo, jog jis nustatyta tvarką pažeidė ir leido muitinės prižiūrimas prekes išvežti iš muitinės zonos be muitinės pareigūno raštiško leidimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentas, kad vairuotojas su konteineriu, kirtęs šlagbaumą ir supratęs ką padaręs, iš karto apsisuko ir grįžo už poros minučių, nepašalina jo, kaip įgalioto siuntėjo, administracinės atsakomybės. Teismo vertinimu, T. A., būdamas bendrovės direktoriumi ir turėdamas įgalioto siuntėjo suteiktą statusą, turi organizuoti darbą bendrovėje taip, kad nebūtų pažeidinėjamos imperatyviai nustatytos muitinės prižiūrimų prekių tikrinimo tvarkos taisyklės. Be to, iš byloje esančios Pilies pasienio kontrolės punkto LKAB „Klaipėdos smeltė“ teritorijos dalies schemos matyti, kokia teritorija laikytina muitinės prižiūrima zona. Tuo tarpu Nemuno gatvė į šią teritoriją neįeina. Todėl visiškai nepagrįstas T. A. argumentas, kad už šlagbaumo esanti Nemuno gatvė dar kokius 200 metrų yra muitinės prižiūrima zona.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ši T. A. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 209 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Jam skirtina administracinė nuobauda.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. A. asmenybę. Nustatyta, kad T. A. turi galiojančių administracinių nuobaudų už muitinės taisyklių pažeidimus, dirba UAB „Logistikos grupė“ direktoriumi, vedęs, turi du vaikus, aukštojo išsilavinimo, baustas administracine tvarka, neteistas. T. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti T. A. paskyrus minimalią ATPK 209 straipsnio 1 dalies 5 punkto sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatytą sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pažeidėjas savo kaltės, padarius pažeidimą, nepripažįsta, yra jau kartą baustas administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus, nėra naujokas šioje srityje, t.y. keletą metų turi įgalioto siuntėjo statusą, gerai žino jam tenkančias pareigas ir atsakomybę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 209 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. A. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 5 punkte, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2316 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų šešiolikos eurų) baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A2.11.-3295-997/2015 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.