- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-498-622/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Alona Romanovienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- A. B., I. B.
- Atsakovas
- V. B., R. M., A. B.
- Trečiasis asmuo
- GNSB „Vėtrungė“
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-498-622/2013
75.4.3.;75.8.;78.2.1.
NUTARTIS
2013 m. balandžio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovams V. B. ir R. M., trečiasis asmuo GNSB „Vėtrungė“, dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, atsakovės V. B. priešieškinį ieškovui A. B. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. B. pateikė ieškinį atsakovui A. B., juo prašė pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001-04-18 sprendimą ir priteisti iš atsakovo jai išlaikymą, mokamą po 400 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos.
Ieškovas A. B. pateikė ieškinį atsakovams V. B. ir R. M., trečiasis asmuo GNSB „Vėtrungė“, dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, juo prašė: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, tarp ieškovo ir atsakovės nutraukti dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „B.“; 3) pripažinti atsakovę GNSB „Vėtrungė“ pajaus išmokėjimo atsiradusią atsakovės ir ieškovo teisę tapti buto, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovui priteisti iš atsakovės pusės buto rinkos vertės dydžio kompensaciją – 73500 Lt; 4) pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento šiuos atsakovų sudarytus sandorius: 1992-04-14 dėl 24000 Lt paskolos; 1993-07-08 dėl 162000 talonų (1620 Lt) paskolos; 1993-08-01 dėl 780 Lt paskolos; 1993-09-10 dėl 260 Lt paskolos; 1993-11-05 dėl 2800 Lt paskolos; 1996-02-10 dėl 3500 Lt paskolos; 1998-10-12 dėl 3000 Lt paskolos; 1999-09-14 dėl 4500 Lt paskolos; 5) priteisti iš atsakovės 5000 Lt neturtinės žalos; 6) priteisti iš atsakovės 9000 Lt turtinės žalos atlyginimo; tenkinti iš dalies ieškovės ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo, priteisiant iš atsakovo išlaikymą dukrai, mokamą po 200 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad paskutiniais bendro gyvenimo metais santykiai tarp ieškovo ir atsakovės žymiai pablogėjo, prasidėjo nuolatiniai barniai, šalių santykiai nutrūko atsakovei iškėlus baudžiamąją bylą, 2001-04-19 teismo nuosprendžiu atsakovė buvo pripažinta kalta pagal BK 116 str. 1 d.; dėl susidariusios įtemptos situacijos ieškovas buvo priverstas išsikelti iš jam ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, nuomotis kitą gyvenamąjį būstą, dėl to atsakovė privalo atlyginti ieškovo turėtas nuomos išlaidas. 1991 m. buvo įregistruotas 30 butų gyvenamojo namo statybos kooperatyvas GNSB „Vėtrungė“, sutuoktinių sutarimu atsakovė buvo įrašyta kooperatyvo nare, buto kaina buvo 32290 Lt, 1994 metų liepos mėnesį iš banko buvo paimta 16790 Lt paskola, iki 2006-10-10 buvo išmokėtas visas pajus. Pagal teisės aktus ir teismų praktiką, išmokėjus pajus, butas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Ieškovas pabrėžė, kad sutuoktiniai vedė bendrą ūkį, dalijosi išlaidomis, todėl atsakovės teiginys, kad ji viena mokėjo pajus, yra nepagrįstas, be to, atsakovės pajamos pajaus išmokėjimui yra grindžiamos šioje byloje ginčijamais paskolos sandoriais. Atsakovė, kaip kooperatyvo narė, atsisako įregistruoti butą viešame registre. Atsižvelgiant į sutuoktinių santykius, ieškovo nuomone, buto padalyti natūra nėra galima ir priimtina, todėl atsakovei turėtų būti priteistas butas, o ieškovui kompensacija, buto vertė turi būti nustatyta atsižvelgiant į rinkos vertę, pagal atliktą ekspertizę buto rinkos vertė yra 147000 Lt, ši vertė yra reali, atitinka rinkos sąlygas. Sutuoktinių įgyti automobiliai (duomenys neskelbtini)ir „J. C.“ yra parduoti, todėl šio turto dalijimo klausimas nespręstinas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovui padarė lengvą tyčinį sveikatos sužalojimą, dėl to ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį skausmą, ieškovui priteistina 5000 Lt neturtinė žala. Ieškovas pažymėjo, kad jis sutinka, jog atsakovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę. Ieškovas pagal 2006-07-03 paskolos sutartį gautus 15000 Lt grąžino, todėl sutuoktinių kreditiniai įsipareigojimai šioje byloje nespręstini. Dėl paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nurodė tai, kad atsakovas R. M. gimė (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios pinigų sumos buvo skolinamos atsakovui būnant nepilnamečiam, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų ir įtariamųjų parodymai nepagrįsti objektyviais įrodymai, tarp šių įrodymų esama akivaizdžių nesutapimų bei prieštaravimų, todėl darytina išvada, jog R. M. negali tinkamai pagrįsti skolintų pinigų šaltinio, pateikti paskolos rašteliai yra akivaizdus atsakovės bandymas dirbtinai padidinti savo reikalavimo teisės į butą apimtį. Be to, ikiteisminio tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad paskolos lapeliai tarp V. B. ir R. M. surašyti ne pinigų skolinimo metu. Pirmiausia įtarimą kelia tai, kad 1992-04-14 skolos raštelis, kuriame nurodyta litai, tačiau tuo metu apyvartoje buvo talonai. Apklausos metu V. B. nurodė, kad paskolos lapelius rašė ne iš karto, sūnus juos pasirašydavo, kai ateidavo, tuo tarpu R. M. akistatoje nurodė, jog visi paskolos lapeliai jo pasirašyti vienu metu, galėjo būti apie 1996–1997 metai. Be to, R. M. paaiškino, kad mama skolos lapelius duodavo pasirašyti dėl turto dalijimo skyrybų atveju. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. keitė parodymus, vėliau tvirtindama, jog tam tikrus įnašus ir komunalinius mokesčius mokėjo ir A. B.. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad V. B. pinigus skolinosi ne iš R. M., bet iš D. P., pinigai iš jos buvo pasiskolinti abiejų sutuoktinių, prie pinigų grąžinimo prisidėjo ir A. B.. N. B. parodymai paneigia V. B. versiją apie skolintus pinigus iš R. M., patvirtindama, jog sesuo iš jos skolinosi pinigus sumokėti už butą. Ieškovas pažymėjo, kad jis apie skolos raštelius nežinojęs nieko, nors buvo laikotarpis, kai sutuoktiniai gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad surašant atsakovų pateiktus paskolos raštelius sutarčių šalys jokių teisinių pasekmių nesiekė, realaus pinigų perdavimo neįvyko, todėl šie paskolų sandoriai laikytini tariamais ir negalioja, byloje duomenys patvirtina, kad butas buvo įsigytas ir išlaikomas abiejų sutuoktinių lėšomis. 2001-04-19 teismo nuosprendžiu V. B. buvo pripažinta įvykdžiusi nusikalstamą veiką prieš ieškovą, dėl to ieškovas buvo priverstas išsikelti iš sutuoktiniams priklausančio buto ir nuomotis kitą gyvenamąją vietą, tokiu būdu patirdamas išlaidų, ieškovas daugiau nei dešimt metų negali naudotis sutuoktiniams priklausančiu butu. Ieškovas nuo 2009-04-21 iki 2011-10-01 yra sumokėjęs 9000 Lt nuompinigių.
Atsakovė V. B. priešieškiniu prašė: 1) nutraukti tarp šalių įregistruotą santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; 3) santuokoje įgytą turtą padalyti taip: santuokoje įgytą sutuoktinių teisę į kooperatyvo „Vėtrungė“ pajų, adresu (duomenys neskelbtini), kurio suma yra 141258 Lt, priteisti atsakovei V. B.; priteisti automobilį „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Lt; A. B. priteisti teisę į gyvenamojo namo kooperatyvo „Vėtrungė“ pajų, kurio suma yra 5792 Lt; priteisti A. B. iš V. B. 250 Lt kompensacijos už atitenkantį automobilį; priteisti iš A. B. visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokos iširimą lėmė sutuoktinio amoralus elgesys, neištikimybė, nesirūpinimas šeima. Dėl sutuoktinio amoralaus elgesio atsakovė patyrė dvasinių išgyvenimų, stresą, emocinį skausmą, dėl sutuoktinio kaltės ieškovė buvo užkrėsta ir priversta gydytis lytinę ligą, todėl teismo prašė priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė pažymėjo, kad butas sutuoktiniams nuosavybės teise nepriklauso, jis nėra įregistruotas registre. Į dalytino turto balansą turėtų būti įtrauktas tik pajus, išmokėtas sutuoktiniams gyvenant kartu, t. y. iki 2000 metų gruodžio mėnesio. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 1992-04-15 įnešė pirminį 24000 rublių (240 Lt) įnašą, iš GNSB „Vėtrungė“ pažymos matyti, kad B. iki 2000 metų įnešė 1518 Lt pajinį įnašą, likusią sumą išmokėjo V. B.. Bendra pajų įnašų suma yra 1758 Lt, tai sudarytų 879 Lt kiekvienam sutuoktiniui. Nuo 22290 Lt buto vertės tai sudarytų 3,94 proc., todėl pagal ekspertizės nustatytą 147000 Lt buto vertę tai sudarytų 5792 Lt. Automobilis registruotas atsakovės vardu, juo naudojosi ir prižiūrėjo pati atsakovė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-11-13 sprendimu ieškovės I. B. ieškinį patenkino visiškai. Ieškovo A. B. ieškinį ir atsakovės V. B. priešieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė 2001-04-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi priteisto išlaikymo dydį nepilnametei I. B. priteisiant iš A. B. išlaikymą nepilnametei dukrai I. B., mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant pačiai I. B. nuo ieškinio padavimo dienos – 2006-12-15 – iki dukros I. B. pilnametystės – (duomenys neskelbtini). Nutraukė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo (duomenys neskelbtini)), tarp A. B. ir V. B. (iki santuokos įregistravimo M.) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo A. B. paliko pavardę „B.“, V. B. – „B.“. Po santuokos nutraukimo atsakovei V. B. priteisė teisę įregistruoti nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo priteisė iš atsakovės V. B. 26460 Lt piniginę kompensaciją ieškovui A. B. už jam tenkančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Kitas ieškovo A. B. ieškinio ir atsakovės V. B. priešieškinio dalis atmetė. Priteisė iš atsakovės V. B. 768 Lt žyminio mokesčio, 2163,60 Lt išlaidų už ieškovui A. B. suteiktą advokato teisinę pagalbą, 180 Lt už atliktą ekspertizę ieškovui A. B.. Priteisė iš ieškovo A. B. 3251,86 Lt žyminio mokesčio atsakovei V. B.. Priteisė iš ieškovo A. B. 1312,65 Lt žyminio mokesčio, 97 Lt žyminio mokesčio, ir 48,83 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iš atsakovės V. B. 3765,79 Lt žyminio mokesčio ir 48,83 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad 2001-04-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimu buvo priteista iš A. B. išlaikymas nepilnametei dukrai I. B., mokamas po ¼ dalis viso uždarbio, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį. Ieškovė pareiškė reikalavimą padidinti periodines išmokas iki 400 Lt, kadangi priteista išlaikymo suma nebepatenkina paauglės dukros poreikių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs I. B. amžių teismo nutarimo priėmimo, kuriuo buvo nustatytas išlaikymo dydis, metu ir ieškinio dėl išlaikymo dydžio pateikimo metu, pripažino, kad dukros poreikiai išaugo ir yra įstatyminis išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas. Taip pat ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinės (atsakovės) kaltės, kadangi atsakovė teismo sprendimu yra pripažinta kalta dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, ieškovo teigimu, dėl šeimoje susidariusios įtemptos situacijos jis buvo priverstas išsikelti iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto. Atsakovė prašo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, kadangi santuokos iširimą lėmė sutuoktinio amoralus elgesys, neištikimybė, nesirūpinimas šeima. Byloje pateiktas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001-04-19 nuosprendis patvirtina tai, kad šiuo nuosprendžiu V. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą pagal LR BK 116 str. 1 d. už tai, kad 2000-12-24 V. B., supykusi ant nukentėjusiojo A. B., sudavė jam smūgius į veidą, dėl to padarė lengvą tyčinį kūno sužalojimą, nesukėlusį sveikatos sutrikimo. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, ji prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, kadangi, jos teigimu, sutuoktiniams gyvenant kartu vyras nepakankamai prisidėjo prie šeimos išlaikymo, buvo neištikimas, namo negrįždavo po kelias dienas ar net savaites, dėl to šeimoje kildavo nesutarimai ir barniai, atsakovė pripažįsta, kad trūkus kantrybei ji sudavusi sutuoktiniui, už tai teismo nuosprendžiu ir buvo pripažinta kalta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nusikalstama veika padaryta pakankamai seniai, šiuo metu teistumas yra išnykęs. Atsakovas po įvykusio konflikto, t. y. 2000 metų gruodžio mėnesį, išsikraustė iš namų, paliko sutuoktinę, nepilnametę dukrą ir nuo to laiko su šeima ryšių nepalaikė, su savo nepilnamete dukra nebendravo, neteikė jai gera valia išlaikymo, neprisidėjo prie jos auklėjimo, atsakovei teismine tvarka prisiteisus išlaikymą iš darbo užmokesčio buvo išskaičiuojamas tik 1 MGL dydžio išlaikymas, kurio niekaip negalėjo pakakti net ir minimaliems dukros poreikiams tenkinti, ieškovas nebuvo suinteresuotas susirasti ir dirbti tokį darbą, kad būtų pakankamai skiriama lėšų nepilnametės dukros išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, dėl sutuoktinių elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, todėl nurodė, kad yra pagrindas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61 straipsnis). Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nutraukiant santuoką tarp šalių kilo ginčas dėl buto, (duomenys neskelbtini), padalijimo. Ieškovas teigia, kad butas įgytas santuokos metu, todėl jis turi būti dalijamas lygiomis dalimis, butas įgytas už išmokėtus pajus, tačiau atsakovė vengia įregistruoti butą Nekilnojamojo turto registre, kadangi atsakovė buvo gyvenamųjų namų statybos bendrovės narė, jis tik turi teisę įregistruoti nuosavybės teisę į sutuoktiniams priklausantį butą. Atsakovė prašo santuokoje įgytą sutuoktinių teisę į kooperatyvo „Vėtrungė“ pajų, adresu (duomenys neskelbtini), jo suma yra 141258 Lt, priteisti atsakovei V. B., A. B. priteisti teisę į gyvenamojo namo kooperatyvo „Vėtrungė“ pajų, kurio suma yra 5792 Lt. Ieškovės įstojimo į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą metu galiojusio Butų kodekso 115 str. 1 d. numatė, kad kambarių skaičius kooperatyvo nariui suteikiamame bute, be kitų kriterijų, buvo nustatomas, atsižvelgiant į šeimos narių skaičių. Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 75 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 7 p. nustatė, kad norinčių įstoti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą įskaiton įtraukiamas tiktai vienas šeimos narys. Šeimos nariams dirbant skirtingose darbovietėse, jie turėjo susitarti, kuris iš jų stos į šią įskaitą. Minėtos nuostatos patvirtina, kad butai buvo suteikiami, jų plotas ir kambarių skaičius nustatomas atsižvelgiant į visos šeimos poreikius, t. y. butas buvo suteikiamas ne atskiram asmeniui, bet šeimai. Ta aplinkybė, kad butas buvo suteikiamas šeimai, suteikia teisę šeimos nariams į šį butą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ginčo butas 1999 metais buvo įvertintas 22 290 Lt (2 t., b.l. 168), įvertinant tai, jog atsakovė viena grąžino 14 283 Lt kredito dalį, pripažino, kad atsakovei proporcingai priklauso 64 procentai buto, o 36 procentai buto priklauso bendrąja jungtine nuosavybe. Kadangi 36 procentai buto įgyta iš sutuoktinių bendrų lėšų, ši dalytina lygiomis dalimis, t. y. po 18 procentų. Taigi atsakovei iš viso priklauso 82 procentai buto, o ieškovui – 18 procentų buto. Kadangi daiktinės teisės į butą nėra įregistruotos, ieškovei priteistina teisė įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo butą, o ieškovui iš atsakovės priteistina kompensacija už jam tenkančią buto dalį (Lietuvos Respublikos CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Byloje atlikta ekspertizė patvirtina, kad nustatyta ginčo buto vertė yra 147000 Lt. Atsižvelgiant į buto rinkos vertę, 18 procentų buto dalies, priklausančios ieškovui, vertė yra 26460 Lt, todėl ieškovui iš atsakovės yra pagrindas priteisti 26460 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančią buto dalį. Taip pat nurodė, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad šalys kartu faktiškai nustojo gyventi 2000 metų gruodžio mėnesį, todėl yra pagrindas pripažinti, kad automobilis „M. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas 2007-06-01 ieškovo vardu, ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir jis nedalytinas. Taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas 2003-03-21 atsakovės V. B. vardu, pripažino, kad šis automobilis atsakovei priklauso asmeninės nuosavybės teise ir jis nedalytinas. Taip pat ieškovas prašė pripažinti negaliojančias paskolos sutartis, sudarytas tarp atsakovės ir R. M., tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, ar atsakovės paskolos raštelių pagrindu pasiskolinti pinigai iš sūnaus buvo panaudoti būtent ginčo buto įsigijimui, ar jie buvo panaudoti kitiems tikslams. Esant tokioms aplinkybėms, pripažino, kad ieškovo pareikštas reikalavimo dėl paskolos raštelių ginčijimo tenkinimas nesukurs ieškovui teisinių padarinių, todėl šį reikalavimą atmetė. Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinė žala jiems nepriteistina. Ieškovas taip pat prašė priteisti 9000 Lt turtinės žalos, kadangi 2001-04-19 teismo nuosprendžiu V. B. buvo pripažinta įvykdžiusi nusikalstamą veiką prieš ieškovą, dėl to ieškovas buvo priverstas išsikelti iš sutuoktiniams priklausančio buto ir nuomotis kitą gyvenamąją vietą, tokiu būdu patirdamas išlaidų, ieškovas daugiau nei dešimt metų negali naudotis sutuoktiniams priklausančiu butu. Ieškovas nuo 2009-04-21 iki 2011-10-01 yra sumokėjęs 9000 Lt nuompinigių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas buvo priverstas išeiti iš namų būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kad atsakovė būtų neleidusi, draudusi ar kaip nors kitaip kliudžiusi ieškovui gyventi sutuoktiniams priklausiančiame bute, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad žala ieškovui padaryta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Be to, pažymėjo, kad pateikti rašytiniai įrodymai (nuomos sutartis bei R. P. patvirtinimas) nepatvirtina aplinkybės, kad pinigai už nuomą buvo realiai sumokėti, reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-11-13 sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, atsakovės V. B. priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, ieškovės I. B. ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš ieškovo A. B. išlaikymą dukters I. B. naudai, kas mėnesį mokant periodines išmokas – po 200 Lt iki jos pilnametystės; priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nustatytas išlaikymo dydis akivaizdžiai nepatenkina dukters poreikių, kadangi Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2001-04-20 nustatydamas išlaikymo dydį, įvertino ne tik ieškovo galimybę mokėti nustatyto dydžio išlaikymą, tačiau ir jo pakankamumą dukters poreikiams patenkinti. Byloje vaiko poreikiai, jų padidėjimas nebuvo įrodinėjami, teismas juos vertino savo nuožiūra, nors byloje nebuvo visiškai jokių vaiko poreikius pagrindžiančių įrodymų. Ieškovo darbo užmokestis sudaro tik apie 500 Lt, o atsakovės – 1 113 Lt, todėl ieškovas negalėjo prisidėti išlaikymu tokia apimtimi kaip ir atsakovė. Taip pat nurodė, kad atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo pagal LR CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, nes padaryta tyčinė nusikalstama veika, kuria pavartotas smurtas prieš ieškovą yra konstatuotas nuosprendžiu, atsakovė nuosprendžio neskundė, iš esmės pripažindama savo kaltę. Tačiau teismas dėl santuokos iširimo įžvelgė ir ieškovo kaltę, kadangi ieškovas paliko šeimą ir ja nesirūpino, tačiau tai prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Kadangi ieškovė smurtavo, todėl ieškovas paliko šeimą ne savo noru, bet siekdamas išvengti sunkesnių pasekmių savo sveikatai. Atsakovė teigė, kad ieškovas buvo neištikimas ir užkrėtė ją liga, tačiau šių aplinkybių neįrodinėjo ir nepagrindė. Ieškovo išsikraustymas iš namų buvo nulemtas pačios atsakovės veiksmų ir ieškovas negali būti laikomas atsakingu dėl tokios atsakovės sukurtos situacijos, o kartu jis negali būti laikomas ir kaltu dėl santuokos iširimo.Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl santuokos nutrūkimo kalta atsakovė, kuri, pavartodama smurtą prieš atsakovą, padarė nusikalstamą veiką ir tokiu būdu privertė ieškovą palikti šeimą. Ieškovas taip pat nesutinka su teismo sprendimu pripažinti tik dalį buto bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovė taip ir nepagrindė, kokiomis lėšomis ji galėjo viena sumokėti ar bent jau padėti ieškovui mokėti už pajų dar jiems gyvenant kartu. Atsakovės darbo užmokestis buvo nepakankamas, kad ji būtų galėjusi skirti lėšų pajui už butą mokėti. Atsižvelgiant į byloje vykusį ginčą dėl atsakovės pateiktų paskolos raštelių bei bandymo jais pagrįsti savo pajamas šiuo laikotarpiu, ieškovas daro išvadą, kad ji neturėjo finansinės galimybės mokėti už pajų, realiai pajaus išpirkimui buvo naudojamos ieškovo piniginės lėšos. Didžioji dalis buto vertės buvo išmokėta iki paskolos gavimo bei atsakovė neįrodė, kad ji galėjusi šią vertės dalį sumokėti be ieškovo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo. Ieškovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini)valst. Nr.(duomenys neskelbtini) paliekamas jam asmeninės nuosavybės teise, o atsakovės vardu registruotas (duomenys neskelbtini) valst.Nr.(duomenys neskelbtini) – paliekamas atsakovei. Ieškovas nurodė, kadangi automobilis (duomenys neskelbtini) jau seniai yra parduotas, jis neprieštarauja, kad būtų tenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas palikti šio automobilio registraciją jos vardu, tačiau teismas nepagrįstai pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teise automobilį „M. P.“, kadangi tokio automobilio nuosavybės teise ieškovas niekada nėra turėjęs, jis nebuvo nurodytas šalių kaip dalytinas turtas. Teismas šį automobilį ieškovui priteisė remdamasis 2012-07-30 VĮ „Regitra“ pažyma Nr.119, tačiau joje ieškovas nurodomas kaip automobilio „M. P.“ naudotojas, o ne savininkas, todėl jam šis automobilis negali būti priteisiamas. Todėl ši teismo sprendimo dalis naikintinas, nes ieškovui priteistas turtas, niekada nebuvęs nei jo, nei atsakovės asmenine ar bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo pareikšto reikalavimo dėl paskolos raštelių ginčijimo tenkinimas nesukurs ieškovui teisinių padarinių, todėl šį reikalavimą atmetė. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tuo, kad iš paskolos raštelių nėra galimybės nustatyti, ar atsakovės paskolos raštelių pagrindu pasiskolinti pinigai iš sūnaus buvo panaudoti būtent ginčo buto įsigijimui, ar jie buvo panaudoti kitiems tikslams. Tačiau su tokiu teismo sprendimu ieškovas nesutinka, kadangi tokiais teiginiais teismas iš esmės konstatavo, kad atsakovė pagal ginčijamus paskolos raštelius pinigus gavo, tačiau teismui kilo abejonių dėl šių pinigų panaudojimo, todėl jis jais nesivadovavo ir atsakovės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atitinkamai neperskaičiavo. Ieškovas nurodė daugybę byloje esančių faktinių aplinkybių, kurios rodo, kad atsakovė paskolos rašteliais nesiekė sukurti ir nesukūrė jokių teisinių pasekmių, o tikrasis jų tikslas buvo tik atsakovės dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje padidinimas. Atsakovai V. B. ir R. M. tinkamai nepagrindė neva atsakovei V. B. skolintų pinigų šaltinio, o įvertinus su atsakovu susijusias aplinkybes, akivaizdu, kad jis neturėjo galimybės tokiu mastu remti atsakovės, todėl pateikti paskolos rašteliai yra akivaizdus atsakovės bandymas dirbtinai padidinti savo reikalavimo teisės į butą adresu (duomenys neskelbtini), apimtį bei tokiu būdu paneigti ieškovo teisę į pusę teisės įsiregistruoti nuosavybės teisę į bendrą sutuoktinių turtą. Surašant atsakovų pateiktus paskolos raštelius sutarčių šalys jokių teisinių pasekmių nesiekė, realaus pinigų perdavimo neįvyko, todėl šie paskolų sandoriai laikytini tariamais ir todėl negalioja, todėl byloje esantys duomenys patvirtina, kad butas buvo įsigytas ir išlaikomas abiejų sutuoktinių lėšomis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinė žala ieškovui ir atsakovei nepriteistina, tačiau tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės tik todėl, kad netinkamai išsprendė, kas kaltas dėl santuokos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi byloje esantys įrodymai – nuomos sutartis ir patvirtinimas apie pinigų gavimą įrodo, kad pinigai už nuomą buvo realiai sumokėti, o su atsakove ieškovas negalėjo gyventi dėl jos smurto.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla pagal apelianto skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Dėl santuokos nutraukimo.
Byloje nustatyta, kad santuoka tarp šalių buvo įregistruota (duomenys neskelbtini)Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001-04-19 nuosprendžiu V. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą pagal LR BK 116 str. 1 d. už tai, kad 2000-12-24 V. B., supykusi ant nukentėjusiojo A. B., sudavė jam smūgius į veidą, dėl to padarė lengvą tyčinį kūno sužalojimą, nesukėlusį sveikatos sutrikimo (t. 1, b. l. 47–48). Apeliantas skunde teigia, kad tai lėmė jo išėjimą iš namų, todėl ieškovė turi būti pripažinta kalta dėl santuokos iširimo. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas 2000 metų gruodžio mėnesį išsikraustė iš namų, paliko sutuoktinę, nepilnametę dukrą ir nuo to laiko su šeima ryšių nepalaikė, su savo nepilnamete dukra nebendravo, neteikė jai gera valia išlaikymo, neprisidėjo prie jos auklėjimo. Šalys nuo 2000 metų gruodžio mėnesio neveda bendro ūkio ir gyvena skyrium, todėl darytina išvada, kad abi šalys neieškojo bendro sutarimo, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 178 str.,185 str.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. B. (t. 1, b. l. 7, 10). 2001-04-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimu buvo priteista iš A. B. išlaikymas nepilnametei dukrai I. B., mokamas po ¼ dydžio visų uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį (t. 1, b. l. 58). GNEB „Vėtrungė“ pažyma patvirtina, kad nuo 2000-12-24 ieškovas A. B., adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir šalys (t. 1, b. l. 10). Iš 2006-10-19 pažymos matyti, kad V. B. vidutinis darbo užmokestis 2006 metų birželio–rugpjūčio mėnesiais buvo apie 700 Lt (t. 1, b. l. 14). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2006 metais nei ieškovės, nei atsakovo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nebuvo. Iš pažymos matyti, kad A. B. vidutinis darbo užmokestis 2006 metų sausio–lapkričio mėnesiais buvo apie 500 Lt (t. 1, b. l. 22). Pažyma patvirtina, kad A. B. 2006 metais dukros išlaikymui kas mėnesį teikė po 1 MGL (t. 1, b. l. 28).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis ir pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 800 Lt. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, jog 2001-04-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimu buvo priteistas iš A. B. išlaikymas nepilnametei dukrai I. B., mokamas po ¼ dydžio visų uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį, tai neatitinka paauglės dukters poreikių. Apeliantas skunde teigia, kad jis negali prisedėti dėl dukters išlaikymo tokia pačia apimtimi kaip ir ieškovė, kadangi jo gaunamas uždarbis yra labai mažas bei jis negali užtikrinti savo paties būtiniausių poreikių. Pažymėtina, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl išlaikymo dydžio išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir iš atsakovės priteistas 400 Lt išlaikymo dydis atitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus bei atitinka formuojamą teismų praktiką. Taip pat pažymėtina, kad abi šalys yra darbingos ir gali teikti nurodytą išlaikymą vaikui (CPK 178 str., 185 str.).
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad I. B. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo jai esant pilnametei, tačiau teismas nepagristai priteisė išlaikymą nuo 2006-12-15. Byloje nustatyta, kad 2006-12-18 teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, tačiau I. B. (duomenys neskelbtini) tapo pilnametė ir įgijo visišką civilinį veiksnumą. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą tinkamu ieškovu. CPK 48 straispnio 2 dalyje nurodyta, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001-04-20 nutarimu priteisto išlaikymo dydį nepilnametei I. B., priteisiant iš A. B. išlaikymą nepilnametei dukrai I. B., mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos – 2006-12-15 – iki dukros pilnametystės – (duomenys neskelbtini) (CPK 178 str., 185 str., Civilinio kodekso 3.192 straipsnis, 3.200 straipsnis).
Dėl buto padalijimo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. 1991-12-18 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu buvo įsteigtas 30 butų gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas (toliau GNSK), adresu (duomenys neskelbtini), į narių sąrašą įtraukta V. B. (t. 1, b. l. 13, 14). 1991-12-24 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu patvirtintas GNSK pavadinimas „Vėtrungė“, patvirtinti GNSK įstatai, patvirtinti „Vėtrungės“ 1991-12-21 visuotinio narių susirinkimo nutarimas dėl pasiskirstymo butais pagal sąrašą, sąraše įtraukta ir V. B. (t. 2, b. l. 8, 9). 1993-08-26 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu GNSK „Vėtrungė“ reorganizuota į gyvenamojo namo statybos bendrovę (toliau GNSB) „Vėtrungė“, įregistruoti įstatai (t. 1, b.l. 15–21). 1993-07-20 sutartimi Lietuvos žemės ūkio bankas suteikė GNSB „Vėtrungė“ 435000 Lt ilgalaikį kreditą lengvatinėmis sąlygomis, sutartyje numatyta, jog kreditas pradedamas grąžinti 1996 metų liepos mėnesį, galutinis grąžinimo terminas – 2018 metų balandžio mėnuo (sutartis keista 1994-07-07 susitarimu Nr. 2) (t. 2, b. l. 117–118, 164–165). 2002-02-04 buvo pasirašytas susitarimas dėl 1994-07-07 kredito sutarties Nr. 2 sąlygų pakeitimo Nr. 1 (t. 2, b. l. 119). 1997-12-23 sutartimi namas, esantis (duomenys neskelbtini), įkeistas bankui (t. 2, b.l. 121–122). Iš 1992-04-15 pakvitavimo matyti, kad GNSK „Vėtrungė“ buhalterė iš V. B. priėmė 24000 rublių pirminį įnašą kooperatinio buto statybai (t. 2, b. l. 11). V. B. 1993-07-20 pasirašė pasižadėjimą, kuriuo įsipareigojo bankui grąžinti 16790 litų dydžio kreditą, pasižadėjime numatyta tvarka ir terminais, pradedant grąžinti kreditą ne vėliau kaip 1996-07-10, grąžinimo terminas numatytas iki 2018 metų (t. 2, b. l. 10). 1993-12-30 sudaryta notariškai patvirtinta buto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu pardavėjai P. A. M., V. B. jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise (V. B. priklausė 13/25 dalių buto) pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 3956 Lt (iš jų V. B. sumokėta 2049 Lt (t. 2, b. l. 19). 1995-05-24 Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkiu buvo patvirtinta gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos „Vėtrungė“ nariams kredito likutis, V. B. patvirtintas 16790 kredito likutis (t. 2, b.l. 162–163). 1999-09-10 GNEB „Vėtrungė“ susirinkimo patvirtintas lengvatinio kredito paskirstymas gyventojams, V. B. patvirtintas 15272,00 Lt likutis, buto kaina nurodyta 22290 Lt (t. 2, b. l. 167–168). 1991-12-24 Klaipėdos rajono valdybos pagrindu 1994-03-01 V. B. išduotas orderis Nr. 94/486 apsigyventi gyvenamojoje patalpoje GNSB „Vėtrungė“, adresu (duomenys neskelbtini), 77,71 kv. m bendrojo ploto, trijų kambarių 44,24 kv. m gyvenamojo ploto (t. 2, b. l. 13). Iš GNSB „Vėtrungė“ buhalterinės apskaitos nustatyta, kad nuo 1999 metų rugpjūčio mėnesio iki 2006 metų rugpjūčio mėnesio V. B. vardu buvo mokamos kredito grąžinimo įmokos (t. 3, b. l. 182–232). Iš GNEB „Vėtrungė“ 2006-10-17 pažymos matyti, kad V. B. gautą 16790 Lt paskolą gyvenamojo namo statybai yra grąžinusi visiškai (t. 1, b. l. 22). Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), sudaryta techninės apskaitos byla (t. 3, b. l. 129–133), šis butas, kaip nekilnojamojo turto objektas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į šį butą neįregistruotos (t. 4, b. l. 11). Iš UAB „Marleksa“ ekspertės vertintojos D. Z. 2011-08-05 atliktos ekspertizės (akto Nr. NT 11-07-03) išvados nustatyta, kad vertinamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu vertinimo dieną (2011-08-04), yra 147000 Lt.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pateikta GNSB „Vėtrungė“ pažyma patvirtina, kad iki 2000 metų gruodžio mėnesio buvo sumokėta 2 507 Lt kredito, o nuo 2000 metų gruodžio mėnesio iki 2006 metų sumokėta likusi 14 283 Lt kredito suma. Tiek ši pažyma, tiek 2008-02-20 pažyma patvirtina, kad ieškovas nuo 2000 metų gruodžio mėnesio bute nebegyveno, likusią kredito dalį atsakovė mokėjo viena. Atsižvelgiant j tai, kad 1999 metais butas buvo įvertintas 22 290 Lt, bei tai, kad atsakovės viena grąžino 14 283 Lt kredito dalį, teismas pripažino, kad atsakovei proporcingai priklauso 64 proc. buto, o likę 36 proc. pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu pripažinti tik dalį buto bendrąja jungtine nuosavybe bei nurodo, jog atsakovė neįrodė, kad ji galėjusi sumokėti paskolą be ieškovo.
Dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia sudaryti jo balansą. Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek pasyvas. Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis).
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytą turtą, nustatyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse kaip vienas iš kriterijų, dėl kurių galimas nukrypimas nuo turto lygių dalių principo, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių didesnis indėlis į bendrą turtą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., byla Nr. 3K-3-220/2007; 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje V. Zinkevičius v. D. Z., byla Nr. 3K-3-463/2007).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuotų teisės normų, reglamentuojančių aptariamus santykius, taikymo (aiškinimo) taisyklių. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, nekilnojamojo turto skyrimo teisė atsakovei motyvuota, nurodyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgė teismas, išvados pagrįstos byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teismas atsižvelgė į dalijamo turto pobūdį, vieno iš sutuoktinių didesnį indėlį į bendrą turtą, todėl pagrįstai atsakovei pripažino teisę į butą, o ieškovui priteisė 26 460 Lt kompensaciją. Ieškovas teigia, kad ieškovė negalėjo viena sumokėti paskolos, tačiau kad jis sumokėjęs minėtą paskolą, įrodymų nepateikė (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl automobilų padalijimo.
Ieškovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo vardu registruotas automobilis „M. P.“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) paliekamas jam asmeninės nuosavybės teise, o atsakovės vardu registruotas (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) – paliekamas atsakovei. Ieškovas nurodė, kadangi automobilis (duomenys neskelbtini) jau seniai yra parduotas, jis neprieštarauja, kad būtų tenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas palikti šio automobilio registraciją jos vardu, tačiau teismas nepagrįstai pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teise automobilį „M. P.“, kadangi tokio automobilio nuosavybės teise ieškovas niekada nėra turėjęs, jis nebuvo nurodytas šalių kaip dalytinas turtas.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą dėl automobilių padalijimo bei sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad automobilis „M. P.“, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) paliekamas ieškovui, todėl šis apeliacinio skundo reikalavimas netenkintinas (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl paskolos sandorių nuginčijimo.
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančias paskolos sutartis, sudarytas tarp atsakovės ir R. M.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, ar atsakovės paskolos raštelių pagrindu pasiskolinti pinigai iš sūnaus buvo panaudoti būtent ginčo buto įsigijimui, ar jie buvo panaudoti kitiems tikslams, todėl pagrįstai pripažino, kad ieškovo pareikštas reikalavimas dėl paskolos raštelių nesukurs ieškovui teisinių padarinių, todėl šį reikalavimą atmetė (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo, kadangi šalių santuoka nutrūko tik dėl atsakovės kaltės. Taip pat prašo priteisti 9000 Lt žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo (CPK 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovui paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-12-17 nutartimi buvo atidėtas 2004 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Netenkinus apeliacinio skundo iš ieškovo priteistina 2004 Lt žyminis mokestis valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo A. B. priteisti 2004 Lt žyminio mokesčio valstybei.