- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-02
- Bylos Nr.
- eAN2-93-737/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00083-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 16.11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. vasario 4 d. nutarties, kuria atmestas M. M. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) M. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo nubaustas 170 Eur dydžio bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. M. M. patrauktas atsakomybėn už tai, kad jis 2024 m. spalio 18 d. 17.45 val. Vilkaviškio r. sav., magistraliniame kelyje Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas, 16,990 km, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu Nr.1950, 140.1 punktą.
2. M. M. atstovas, advokato padėjėjas A. B., Institucijos nutarimą apskundė Marijampolės apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartimi M. M. atstovo, advokato padėjėjo A. B. skundas buvo atmestas ir Institucijos 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimas buvo nepakeistas. Marijampolės apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu M. M. atžvilgiu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, o skunde nurodomos aplinkybės nėra išimtinės ir egzistavo administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau jos nebuvo pakankamos, kad sulaikytų M. M. nuo administracinio nusižengimo padarymo. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti, neskirti jam administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo.
Šalies argumentai
4. Kauno apygardos teismui adresuotame apeliaciniame skunde M. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo nutartį dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, nes administracinio poveikio priemonė paskirta pažeidžiant materialiąją ir proceso teisę, nesivadovaujant ANK 420 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Nusprendus netenkinti pirmojo prašymo, prašoma panaikinti Marijampolės apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
5.1. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino M. M. kaltės formą, neatsižvelgė, kad nusižengimas padarytas labiau dėl neatsargumo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad tyčia yra būtinas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis. Nagrinėjamu atveju M. M. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo ypatingai pavojingas ir realaus pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir sveikatai nesukėlė. Skunde pažymima, kad vieta, kurioje stovėjo pareigūnai, yra kelias, vedantis į laukus, tai nėra judri gatvė. Keliuku, kuriame stovėjo policijos pareigūnai, eismas nevyksta.
5.2. M. M. neneigia paties lenkimo fakto. Policijos pareigūnai, surašę administracinio nusižengimo protokolą ir priėmę nutarimą, buvo susikoncentravę tik į pačią sankirtą, bet stovėjo pakankamai toli nuo jos, vaizdą iš kairės ir dešinės pusių jiems užstojo įvairi augmenija, didžiosios dalies eismo dalyvių, tarp jų ir M. M., veiksmų jie nematė, ir negalėjo matyti. Ruošdamasis aplenkti priekyje šiek tiek lėčiau važiuojančią sunkiasvorę transporto priemonę, M. M. pasitraukė prie kairiojo eismo juostos krašto, įvertinęs kelio reljefą ir kelio būklę, ženklinimą ir kelio ženklus ir pradėjo lenkti priekyje važiuojančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas lenkti nematė kelio ženklo, informuojančio apie šalutinį kelią iš dešinės, nes buvo susikoncentravęs į kelią priekyje ir už jo, kelio ženklą užstojo sunkiasvorė transporto priemonė, be to, švietė skaisti saulė, o kelio ženklinimas toje kelio atkarpoje leido atlikti lenkimo manevrą.
5.3. Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti ne tik rūšinį bet ir individualų jo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris esamoje situacijoje yra akivaizdžiai mažesnis. Paskyrus M. M. ir administracinę nuobaudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bus įgyvendintas tik vienas administracinio poveikio priemonės tikslas – nubaudimas, o kilsiantys padariniai bus neproporcingi. Skunde taip pat pažymima, kad lenkimas buvo atliekamas T formos sankryžoje, lenkiamai transporto priemonei uždengiant šalutinį kelią.
5.4. Darbas yra pagrindinis M. M. ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis. O vien tai, kad jis yra pensinio amžiaus nereiškia, kad jis galės išgyventi iš gaunamos pensijos. Skunde taip pat pabrėžiama, kad už daug didesnio pavojingumo administracinius nusižengimus gali būti skiriamas trumpesnis specialiosios teisės atėmimo terminas.
5.5. Tiek teismas tiek Institucija, skirdami administracinio poveikio priemonę padarė grubų materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, nes ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra numatytas tik baudos skyrimas, tačiau nėra numatytas administracinio poveikio priemonės skyrimas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių bylų nagrinėjimo skyrius prašo skundo netenkinti.
6. Atsiliepime nurodoma jog:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas M. M. skundą nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui ir įvertinęs byloje esančią įrodymų visumą, M. M. skundo netenkino, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
M. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu M. M. nesutinka, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė tyčia, teigdamas, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, nepamačius kelio ženklo. M. M. taip pat pateikia alternatyvų prašymą, t.y. pripažinus, kad jis padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jis parašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę.
8. Nagrinėjamu atveju M. M. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už KET 140.1 punkto pažeidimą, tai yra lenkimą vietose, kuriose draudžiama lenkti. KET įtvirtinta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“ (140.1 punktas), pėsčiųjų perėjose (140.4 punktas). Pirmos instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad M. M. lenkė sunkiasvorę transporto priemonę vietoje, kurioje Kelių eismo taisyklės draudžia tai daryti. Ši aplinkybė yra užfiksuota administracinio nusižengimo byloje esančiuose vaizdo įrašuose, pareigūnų parodymuose, to neginčija ir pats apeliantas.
9. Apeliacinio skundo argumentai, kad administracinį nusižengimą M. M. padarė dėl neatsargumo, neva nematęs ženklo, informuojančio apie šalutinį kelią, atmestini kaip nepagrįsti dėl šių priežasčių: visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. M., būdamas padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų. Vadinasi, jis turėjo manevruoti kelyje tik būdamas visiškai įsitikinęs, kad tai daryti yra leistina ir saugu. Antra, net jei M. M. nepastebėjo kelio ženklo, įspėjančio apie šalutinį kelią iš dešinės, jis negalėjo nepastebėti horizontalaus kelio ženklinimo, kuris įspėja apie artėjimą prie ištisinės linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Ši linija aiškiai draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta paženklintame kelio ruože. Be to, M. M., aiškiai galėjo pamatyti ir patį šalutinį kelią iš dešinės. Trečia, administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo įrašai (body+cam+1.2.) patvirtina, kad iš karto po lenkimo sustabdytas policijos pareigūnų M. M. pripažino lenkęs transporto priemonę kelio ženklo Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ galiojimo zonoje.
10. Pažymėtina, kad lenkimas yra sąmoningas ir apgalvotas manevravimas kelyje. Prieš pradėdamas lenkimo manevrą, kiekvienas vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir nedraudžiama. Akivaizdu, kad M. M., nepaisydamas nei kelio ženklų, nei horizontalaus kelio ženklinimo, atliko lenkimo manevrą, suvokdamas, kad kelio ruože, kuriuo važiavo, lenkti draudžiama. Tokiu būdu jis sąmoningai pažeidė Kelių eismo taisykles ir tai parodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia.
11. M. M. argumentai apie ribotą matomą dėl ryškios saulės ir priekyje važiavusios transporto priemonės gabaritų, vertintini kritiškai. M. M., kaip eismo dalyvis, vairuojantis transporto priemonę, privalo laikytis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Kelių eismo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Kelio ženklai ir kelio ženklinimas nustato eismo dalyviams tam tikras pareigas, užtikrinančias saugų eismą keliuose, todėl kiekvienas vairuotojas privalo juose sekti ir laikytis. Taigi, M. M. pastebėjęs, kad kelio ženklinimo matomumas ribotas, turėjo ne lenkti kitą transporto priemonę, o likti savo juostoje ir pasirinkti saugų važiavimo greitį, leidžiantį jam tinkamai sekti kelio ženklus ir horizontalųjį ženklinimą. Taigi skunde nurodoma aplinkybė, kad M. M. nematė kelio ženklų ir kelio žymėjimo linijų, nemažina padarytos veikos pavojingumo visuomenei bei nešalina apelianto atsakomybės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad sudėtingesnės kelio sąlygos, reikalauja didesnio vairuotojų atidumo ir suponuoja pareigą dar atidžiau įvertinti tai, ar asmuo tam tikroje kelio atkarpoje gali atlikti lenkimo manevrą.
12. Nemažina administracinio nusižvengimo pavojingumo ir tai, kad šalutiniame kelyje, kuriame stovėjo policijos pareigūnai ir ties kuriuo M. M. atliko lenkimo manevrą, nevyksta intensyvus eismas. Vien subjektyvus administracinį nusižengimą padariusio asmens manymas, kad jis padarė mažiau pavojingą administracinį nusižengimą, nereiškia, kad administracinis nusižengimas iš tiesų buvo mažiau pavojingas. Kelio ženklai ir kelio ženklinimas yra pastatomi ir piešiami siekiant užtikrinti saugų eismą keliuose, o jais nesivadovaujant yra keliamas pavojus tiek savo tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus.
13. Įvertinus apeliaciniame skunde ir administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, matyti, kad priešingai nei nurodo M. M., jo veiksmuose yra visi ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymiai, t. y. jis vairuodamas automobilį, per sankryžą, pažymėtą kelio ženklu „Pagrindinis kelias“ lenkė kitą, ta pačia kryptimi važiavusią, transporto priemonę, taip pažeisdamas KET 140.1 punktą. Iš bylos duomenų aiškiai matyti, kad apeliantas administracinį nusižengimą padarė tyčia, suprasdamas, kad sankryžoje lenkdamas kitą transporto priemonę pažeidžia kelių eismo taisykles ir siekė taip elgtis.
14. Apeliaciniu skundu M. M. pateikia alternatyvų prašymą, pripažinus, kad jis padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, neskirti jam administracinio poveikio priemonės. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
15. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad trumpinti M. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės termino ar šios priemonės neskirti nėra teisinio pagrindo. M. M. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, keliantį pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“.
16. Aukštesnės instancijos teismas negali sutikti su M. M. įsitikinimu, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra mažiau pavojingas nei kiti tokio pobūdžio administraciniai nusižengimai, kadangi šalutinis kelias, kuris kirtosi su pagrindiniu keliu yra mažai naudojamas, o transporto priemonė, kurią jis lenkė uždengė šalutinį kelią, todėl lenkimo metu iš kelio niekas negalėjo išvažiuoti. Kaip jau minėta subjektyvus M. M. manymas, kad kelias yra mažiau naudojamas niekaip nepaneigia fakto, kad jis lenkė kitą transporto priemonę neleistinoje vietoje, o tai, kad lenkiant kitą transporto priemonę šalutinis kelias buvo iš dešinės ir jį lenkimo metu uždengė lenkiama transporto priemonė niekaip nesumažina M. M. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Nėra galimos tokios situacijos, kuomet automatiškai laikoma, kad asmuo padarė mažiau pavojingą administracinį nusižengimą vien dėl to, kad lenkiant kitą transporto priemonę sankryžoje, šalutinis kelias buvo iš dešinės, o ne iš kairės. Administracinė atsakomybė yra taikoma asmeniui, kuris lenkė vietoje, kurioje pagal kelių eismo taisykles lenkti draudžiama, nesvarbu, kokios formos sankryžoje tai buvo padaryta ir iš kurios pagrindinio kelio pusės buvo šalutinis kelias.
17. Vertinant M. M. asmenybę, atsižvelgtina, kad jis turi ilgametę vairavimo patirtį, jo darbas yra susijęs su kitų asmenų vežimu, nes jis dirba vairuotoju ir po visą Lietuvą vežioja žmones. Taigi, apeliantui vairuojant transporto priemonę yra keliami iš esmės aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, kadangi vairuodamas transporto priemonę jis taip pat yra atsakingas ir už kitų asmenų sveikatą bei gyvybę. Todėl šios aplinkybės įpareigoja M. M. laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų ir jų nepažeisti.
18. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove ar darbiniais ryšiais, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti M. M. naudai. Apygardos teismui nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones trims mėnesiams M. M. taps sunkiau ir nepatogiau atlikti darbo funkcijas ar spręsti buities problemas, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad M. M. iki nusižengimų padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga tinkamai atliekant savo darbines pareigas, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo. Apygardos teismo manymu, M. M. paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytina asmens teises suvaržančia labiau, negu tai būtina.
19. Nagrinėjamu atveju nei darbas, nei kitos skunde nurodomos aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo individualizuojant M. M. administracinę atsakomybę jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, ar jos terminą sutrumpinti. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. M. M. už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirtas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 3 mėnesiams, tai yra minimalus galimas skirti administracinio poveikio priemonės terminas, kuris šioje nutartyje išanalizuotų argumentų pagrindu laikytinas pakankamu, kad administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.
20. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Institucija, priėmusi nutarimą, ir jį patikrinęs apylinkės teismas, įvertino įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, bei padarė tinkamas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. M. padaryto nusižengimo kvalifikavimo, nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo, todėl Institucijos nutarimas ir apylinkės teismo nutartis paliekami nepakeisti (ANK 652 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.