- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-327-255/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00050-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Bertašienė (pirm.), Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- V. K., V. K. A. R.
- Advokatai
- Julija Monako-Galminė
- Kategorijos
Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-327-255/2015
Teisėja I. Šeškauskienė Proceso Nr. 1-78-1-00050-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2.; 2.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Lino Pauliukėno, Dalios Kursevičienės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, Irinai Fiodorovai,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015-06-10 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl 2014-01-20 įvykdytos veikos, paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams bausmę atliekant pataisos namuose; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl 2014-02-07 įvykdytos veikos paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. K. paskirta terminuotas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams bausmę atliekant pataisos namuose. Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015-06-10. Į bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-03-03 iki 2014-03-24, nuo 2015-03-02 iki 2015-06-10. Kardomosios priemonės, suėmimo, taikymas pratęstas iki bausmės vykdymo pradžios. Iš nuteistojo V. K. priteista R. R. 2354,61 eurų turtinės žalos atlyginimo. Iš nuteistojo V. K. A. R. priteista 1394,24 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpas.
Tai yra V. K. laikotarpiu nuo 2014-01-20 21.30 val. iki 2014-01-21 06.30 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, sugadindamas garažo Nr. 129, esančio (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, duris ir spyną bendros 270 litų (78,20 eurų) vertės, įsibrovė į garažą, priklausantį nukentėjusiajam R. R., ir iš garažo pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą: iš garaže buvusio automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės pagrobė akumuliatorių krautuvą – 150 litų (43,44 eurų) vertės, sulaužydamas akumuliatoriaus apdailos detales, kurių vertė – 70 litų (20,27 eurų), pagrobė 200 litų (57,92 eurų) vertės akumuliatorių „Bosch Silver“, akinius nuo saulės „Poloroid“ su dėklu, bendros 180 litų (52,13 eurų) vertės. Iš garažo pagrobė 3000 litų (868,86 eurų) vertės traktorių-žoliapjovę „Simplicity 15.5 hydro“, 1500 litų (434,43 eurų) vertės pusiau automatinį suvirinimo aparatą „Sinchell“, 50 litų (14,48 eurų) vertės raktų dėžę su raktų galvutėmis, raktų dėžę su šešiakampėmis raktų galvutėmis, bendros 70 litų (20,27 eurų) vertės, įrankių dėžę su raktų galvutėmis bendros 220 litų (63,72 eurų) vertės, 350 litų (101,37 eurų) vertės akumuliatorinį kroviklį, 80 litų (23,17 eurų) vertės elektrinį grąžtą, 60 litų (17,38 eurų) vertės 80A akumuliatorius, 2 vnt. 180 kW galios elektros variklius bendros 360 litų (104,26 eurų) vertės, 30 vnt. įvairių įrankių bendros 200 litų (57,92 eurų) vertės, 80 litų (23,17 eurų) vertės 50 m elektros kabelį-prailgintuvą, 250 litų (72,40 eurų) vertės kampinį šlifuoklį „Hilti“, 150 litų (42,44 eurų) vertės vandens filtravimo sistemos siurblį, 4 vnt. hidroskirstytuvo aliuminines detales bendros 450 litų (130,33 eurų) vertės, 150 litų (43,44 eurų) vertės pjaustymo stakles, 120 litų (34,75 eurų) vertės guminius pašiltintus botus, 90 vnt. šlifavimo-pjaustymo diskelių bendros 200 litų (57,92 eurų) vertės, akumuliatorinio grąžto akumuliatorių ir jo kroviklį bendros 120 litų (34,75 eurų) vertės, tuo nukentėjusiajam R. R. padarydamas bendrą 8280 litų (2398,05 eurų) turtinę žalą.
Be to, V. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014-02-07 15.00 val. iki 2014-02-10 15.30 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, sugadindamas garažo, esančio (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) g. garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, 100 litų (28,96 eurų) vertės duris ir spyną, įsibrovė į garažą, priklausantį nukentėjusiajam K. U., ir iš garažo pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą: 40 kg spalvotojo metalo laužo – vario bendros 640 litų (185,36 eurų) vertės, 2 vnt. raktų rinkinius bendros 800 litų (231,70 eurų) vertės, 40 litų (11,58 eurų) vertės durų spyną su raktais, tuo nukentėjusiajam K. U. padarydamas bendrą 1580 litų (457,60 eurų) turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. K. laikotarpiu nuo 2014-02-07 15.00 val. iki 2014-02-10 15.30 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, įvykdęs vagystę iš K. U. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sugriaudamas garažo sieną, įsibrovė į A. R. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, ir iš garažo pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą: 500 litų (144,81 eurų) vertės obliavimo stakles, 300 litų (86,89 eurų) vertės metalo gręžimo stakles, 50 litų (14,48 eurų) vertės akumuliatorių „Varta“, 1 komplektą automobilines padangas bendros 600 litų (173,77 eurų) vertės, 400 litų (115,84 eurų) vertės vandens pumpavimo siurblį-hidroforą, 100 litų (28,96 eurų) vertės elektrinį grąžtą, 100 litų (28,96 eurų) vertės elektrinį grąžtą, 150 litų (42,44 eurų) vertės kampinį šlifuoklį „Makita“, įvairų juodojo metalo laužą bendros 300 litų (86,89 eurų) vertės, 2 vnt. raktų komplektai – galvutės ir įvairūs raktai bendros 100 litų (28,96 eurų) vertės, 50 vnt. įvairių dydžių grąžtų galvučių bendros 150 litų (43,44 eurų) vertės, 150 litų (43,44 eurų) vertės akumuliatorinį krautuvą , 10 vnt. šlifavimo diskelių bendros 20 litų (5,79 eurų) vertės, 16 litų (4,63 eurų) vertės pakabinamą spyną su raktais, 30 litrų, 0,7 l talpos 42 vnt. stiklainių su mėsos konservais, bendros 500 litų (144,81 eurų) vertės, 25 litų (7,24 eurų) vertės10 m ilgio elektros laidą-prailgintuvą, 20 kg spalvoto metalo laužo – vario bendros 200 litų (57,92 eurų) vertės, 2 vnt. bendros 80 litų (23,17 eurų) vertės dėžutes su virinimo elektrodais, 2 vnt. elektros variklius bendros 300 litų (86,89 eurų) vertės, 1 vnt. 5 l dujų balioną su reduktoriumi bendros 40 litų (11,58) vertės, 80 litų (23,17 eurų) vertės siaurapjūklį, 1 vnt. 150 litų (43,44 eurų) vertės akumuliatorinį suktuvą, 1 vnt. 17 litų (4,92 eurų) vertės reples kniedėms spaudyti, 150 litų (43,44 eurų) vertės automobilio „Audi 80“ oro srauto reguliatorių, 30 vnt. guminių žiedelių (tarpinių) bendros 5 litų (1,45 eurų) vertės, 10 vnt. jungčių-adapterių bendros 10 litų (2,90 eurų) vertės, 50 litų (14,48 eurų) vertės automobilinį dujų įrangos reduktorių, 30 litų (8,69 eurų) vertės automobilinį dujų įrangos maišytuvą, tuo nukentėjusiajam A. R. padarydamas bendrą 4573 litų (1324,43 eurų) turtinę žalą.
Šalies argumentai
2015-06-26 apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. nesutinka su nuosprendžiu, prašo jį išteisinti, nes yra nuteistas už nusikaltimus, kurių nepadarė. Nurodo, kad garažu Nr. 263 naudojosi ne jis vienas. Pažymi, kad vienas garažo raktas buvo pas jį ir jo mamą, o kitas raktas pas jo seserį, kuri turi du sūnus, ir jie taip pat naudojasi garažu. Pažymi, kad šias aplinkybes buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, bet šie asmenys nebuvo apklausti. Akcentuoja, kad jo garažo raktas 2013 metų rudenį buvo pavogtas kartu su dviračiu, todėl naudojimasis garažu buvo apribotas. Vagystės garažuose padarytos 2014 metų sausio ir vasario mėnesiais. Mano, kad garažu naudojosi ir kiti svetimi asmenys, nes kaimynas P. ne kartą skambino jo mamai ir sakė, jog garaže dega šviesos ar paliktas neužrakintas garažas. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu parodė J. K., A. B., J. K.. Apeliantas nesupranta, kodėl pareigūnas A. S. atliekant kratą jį ir A. B. išvedė iš garažo. Mano, kad tam, jog nematytų, kaip atliekama krata, ar bus paimti kokie daiktai. Šias aplinkybes teisme parodė A. B. ir pareigūnas A. S.. Apelianto manymu, pareigūnas A. S. pažeidė įstatymus atlikdamas kratą. Įrodymais gali būti pripažinti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Nurodo, kad ir papildoma garažo krata buvo atlikta be garažo savininko. Tiek pirmos, tiek papildomos kratos metu garažo raktas buvo pas pareigūną A. S.. Akcentuoja, kad pirmos kratos metu daiktų rasta nebuvo, o papildomos kratos metu po kelių dienų daiktai jau buvo atsiradę. Taip pat apeliantas prašo atkreipti dėmesį į A. D. parodymus, nes, pasak nuteistojo, pastarasis kiekvieną kartą kitaip aiškina kroviklio įsigijimo aplinkybes. Pareigūnas A. S. klaidina teismą sakydamas, kad pirma buvo atlikta krata, o po to byloje atsirado liudytojas A. D.. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo atvirkščiai. Apelianto manymu, taip bandoma nuslėpti, kad liudytoju A. D. buvo manipuliuojama. A. D. parodė tai, ką jam liepė pareigūnai. Nuteistasis taip pat pažymi, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) nėra užregistruotas jo vardu nė vienoje ryšio bazėje. Pareigūnai galėjo išreikalauti šio telefono išklotines tam, kad įrodytų, jog šiuo telefono numeriu jis nesinaudojo.
2015-08-25 apeliaciniame skunde nuteistasis papildomai nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu dėl vagystės garaže nebuvo apklausti broliai M. ir R. Z., nes, kaip jis minėjo, jie taip pat turėjo garažo raktą. Dar kartą pažymi, jog A. D. parodymai skiriasi kiekvienu kartu, kai buvo apklausinėjamas, todėl nesupranta, kodėl šio liudytojo parodymais buvo vadovaujamasi. Pažymi ir tai, kad telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausomybė buvo nustatyta, o dėl telefono numerio (duomenys neskelbtini) nebuvo atliktas joks tyrimas. Mano, jog be jokių tai patvirtinančių įrodymų buvo nustatyta, kad šis telefono numeris priklauso jam. Jei būtų atliktas tyrimas, tai ir būtų nustatyta, kam šis telefono numeris priklauso. Mano, kad niekam to ir nereikėjo, nes jis teistas už panašias nusikalstamas veikas, tai kam tirti, kas atliko šį nusikaltimą. Prašo panaikinti nuosprendį ir atiduoti bylą tirti iš naujo.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir V. K. išteisinti. Taip pat prašo, jei teismas manys, jog jos ginamasis yra kaltas, taikyti BK 75 straipsnį ir skirti švelnesnę bausmę.
Prokurorė teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-06-10 nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo V. K. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
V. K. nesutinka su nuosprendžiu, prašo jį išteisinti. Nurodo, kad garažu Nr. 263 naudojosi ne jis vienas. Pažymi, kad vienas garažo raktas buvo pas jį ir jo mamą, o kitas raktas –pas jo seserį, kuri turi du sūnus, ir jie taip pat naudojasi garažu. Pažymi, kad šias aplinkybes buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, bet šie asmenys nebuvo apklausti. Akcentuoja, kad jo garažo raktas 2013 metų rudenį buvo pavogtas kartu su dviračiu, todėl naudojimasis garažu buvo apribotas. Vagystės garažuose padarytos 2014 metų sausio ir vasario mėnesiais. Mano, kad garažu naudojosi ir kiti svetimi asmenys, nes kaimynas P. ne kartą skambino jo mamai ir sakė, jog garaže dega šviesos ar paliktas neužrakintas garažas. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu parodė J. K., A. B., J. K.. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog nuteistojo argumentai, kad jis nesinaudojo garažu, nes neturėjo rakto, kadangi raktas kartu su dviračiu buvo pavogtas, nepaneigia apylinkės teismo padarytos išvados, kad nuteistasis garažu naudojosi ir jame laikė nusikalstamu būdu įgytus daiktus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog aplinkybes, kad V. K. naudojosi jo motinai priklausančiu garažu (duomenys neskelbtini), patvirtina kratos protokolas, liudytojų A. B. bei J. K. parodymai. Teismo posėdžio metu apylinkės teisme A. B. nurodė, kad su V. K. garaže lankydavosi kartą per mėnesį ir ten tvarkydavo esančius įvairius daiktus, valydavo garažą, duris atrakindavo V. K.. Liudytojas J. K., kuris pažinojo V. K., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra buvęs prie šio garažo. Šias aplinkybes jis patvirtino ir apylinkės teisme teismo posėdžio metu. Policijos pareigūnai rado V. K. ir A. B. minėtame garaže tvarkant daiktus atvykę daryti kratos. Nurodytos aplinkybės paneigia nuteistojo argumentus, kad jis 2013–2014 metais garažu nesinaudojo. Nors apeliantas teigia, kad garažo raktą turėjo ir jo sesuo, kuri turi du sūnus, ir jie galėjo naudotis garažu, kurie net neapklausti, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad 2014-03-04 ikiteisminio tyrimo metu apklausiant V. K. pastarasis šių aplinkybių nenurodė. Šias aplinkybes nurodė vėliau, t. y. 2014-04-11. Tačiau 2014-04-15 ikiteisminio tyrimo metu apklausiant J. K. kaip liudytoją ji parodė, kad po vyro mirties garažas atiteko jai, tačiau ji garažu niekada nesinaudojo. Garažu galėjo naudotis jos sūnus V. K., nes jis taip pat turėjo raktą nuo garažo. J. K. teismo posėdžio metu apylinkės teisme taip pat neparodė, kad garažu galėjo naudotis dukra ar dukros sūnus. J. K. nurodytos aplinkybės, kad kaimynas skundžiasi, jog garažas atrakintas ir jame gali gyventi kas nori, nepaneigia aplinkybės, jog V. K., neturėdamas garažo rakto, negalėjo naudotis garažu, juolab, jei jis buvo nerakinamas. Nors nuteistojo nurodyti asmenys M. ir R. Z. nebuvo apklausti, tačiau tai nepaneigia V. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. Pažymėtina, kad teismas vertina byloje esančių duomenų visumą ir jų pagrindu padaro atitinkamą išvadą. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma iš esmės leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad vagystes iš garažų padarė būtent V. K. ir kad nusikalstamais veiksmais įgytus daiktus laikė J. K. nuosavybės teise priklausančiame garaže.
Taip pat apeliantas prašo atkreipti dėmesį į A. D. parodymus. Pasak apelianto, A. D. parodymai skiriasi kiekvienu kartu, kai buvo apklausinėjamas, todėl nesupranta, kodėl šio liudytojo parodymais buvo vadovaujamasi. Nuteistojo manymu, A. D. parodė tai, ką jam liepė pareigūnai. 2014-02-08 ikiteisminio tyrimo metu A. D. parodė, kad jam prekiaujant (duomenys neskelbtini) turguje prie jo priėjo vyriškiai ir pasiūlė pirkti akumuliatoriaus kroviklį. Pažymėjo, jog pardavėjai buvo du vyrai, apibūdino išvaizdą, nurodė, jei vyriškius pamatytų, tai gal atpažintų (t. 1, b. l. 34). 2014-03-03 papildomoje liudytojo apklausoje A. D. parodė, kad akumuliatoriaus kroviklį jam pasiūlė pirkti vyriškis iš (duomenys neskelbtini), vardu V., kurio telefono numeris yra X-XXX-XXX47. Nurodė, jog jam paskambino V. ir paklausė, ar bus (duomenys neskelbtini) turguje. V. atėjo su nepažįstamu jam asmeniu ir pasiūlė akumuliatoriaus kroviklį ir kelis raktus. Papildomai parodė, kad sausio mėnesį jam skambino V. ir klausė, ar jis bus (duomenys neskelbtini) turguje. Nurodė, kad bus, tačiau jis neatvyko, nes sugedo automobilis. Pažymi, jog V. pažįsta nuo 2013 metų, susipažino (duomenys neskelbtini) turguje. Policijos pareigūnams parodžius nuotraukas jis atpažino V., kaip vėliau sužinojo jo pavardę, tai buvo K. (t. 1, b. l. 39). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. D. pateikus keturias nuotraukas pastarasis parodė į ketvirtą nuotrauką, kurioje buvo V. K., ir nurodė, kad su juo yra bendravęs ne vieną kartą (t. 1, b. l. 40–42). 2014-03-14 akistatos protokole užfiksuota, jog A. D. parodo, jog 2014 metų vasario pradžioje jam prekiaujant (duomenys neskelbtini) turguje prie jo priėjo šiuo metu prieš jį sėdintis asmuo V. ir pasiūlė akumuliatorinį kroviklį, kelis įrankius – raktus ir laido prailgintuvą. V. priėjo ne vienas, su juo buvo dar vienas jam nepažįstamas asmuo. A. D. į V. K. klausimą atsakė, kad negali patvirtinti ir paneigti, kad kroviklį pirko iš V. K. (t. 2, b. l. 13). 2015-05-05 teismo posėdžio metu apylinkės teisme kaip liudytojas apklaustas A. D. parodė, kad 2014 metų vasario pradžioje prekiavo (duomenys neskelbtini) turguje. Prie jo priėjo V. K. su dar vienu asmeniu ir pasiūlė pirkti kroviklį, kurį ir nupirko. Atpažino asmenį, kuris pardavė kroviklį, per apklausą nurodė jo vardą, o pavardę sužinojo vėliau. Pardavė tas asmuo, kuris sėdi kaltinamųjų suole. Į V. K. klausimą A. D. atsakė, kad jis žino, jog būtent jis, V. K., pardavė jam kroviklį (t. 2, b. l. 177). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptarti A. D. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu yra nuoseklūs ir iš esmės sutampa. Teigti, kad jais nebuvo galima vadovautis, nes jie nesutampa, nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso dalyvių parodymų, kaip ir kitų teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, vertinimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Pagal BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tuo tarpu vien proceso dalyvių nesutikimo su teismo padarytomis išvadomis nepakanka konstatuoti, kad vienokį ar kitokį sprendimą teismas priėmė, vadovaudamasis atrinktais įrodymais. Tai, kad teismo priimtas sprendimas ar įrodymų vertinimas neatitinka apelianto lūkesčių, nedaro sprendimo neteisėto ir nepagrįsto. V. K. nurodytos aplinkybės, kad A. D. davė parodymus, kokius jam nurodė policijos pareigūnai, taip pat laikytini nepagrįstais. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti A. D. nurodytomis aplinkybėmis, taip pat nenustatyta, kodėl policijos pareigūnai būtų suinteresuoti A. D. nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes ir apkalbėti V. K.. Jokių duomenų, kad A. D. taip pat norėtų apkalbėti V. K., byloje taipogi nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir pats nuteistasis.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto manymu, pareigūnas A. S. pažeidė įstatymus atliekant kratą. Nesupranta, kodėl pareigūnas A. S., atliekant kratą, jį ir A. B. išvedė iš garažo. Nurodo, kad ir papildoma garažo krata buvo atlikta be garažo savininko. Akcentuoja, jog pirmos kratos metu daiktų rasta nebuvo, o papildomos kratos metu po kelių dienų daiktai jau buvo atsiradę. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo 2014-03-03 kratos ir 2014-03-04 bei 2015-03-10/14 apžiūros protokolus vertinti kaip nepatikimus bylos įrodymus. Abu paminėti procesiniai veiksmai buvo atlikti pagal šiuos veiksmus reglamentuojančias BPK normas. 2014-03-03 atliktos kratos teisėtumas buvo patvirtintas Plungės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014-03-05 nutartimi. Kratos protokolas atitinka BPK 149 str. nurodytus reikalavimus, jį pasirašė visi kratos metu dalyvavę asmenys. Pažymėtina, kad kratos protokole nurodyta, jog V. K. nuo parašo atsisakė, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, kad V. K. nedalyvavo atliekamojoje kratoje. Kratos metu rastų ir paimtų daiktų apžiūros procedūra atlikta ir šis procesinis veiksmas įformintas laikantis BPK 92, 179, 207 straipsniuose numatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo nuosprendyje pasisakė ir vertino tiek kratos, tiek apžiūros metu gautus duomenis. Teismas nurodė, jog kratos protokolas patvirtina, kad buvo atlikta krata garaže Nr. 263, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 26A, (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. K.. Kratos metu rasta ir paimta: iš V. K. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA“, iš garažo vidaus paimtas akumuliatorių kroviklis, automobilio dujų reduktorius su užrašu „ELIPIGAZ“, savadarbis gręžimo įrenginys be variklio, 5 l talpos plastmasinis indas su išpjauta skyle, jame buvo įvairių varžtų, atsuktuvas. Kratos metu rasti ir paimti daiktai apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir grąžinti nukentėjusiajam A. R. (t. 1, b. l. 89–93, 105). Iš papildomos apžiūros protokolo matyti, kad papildomos garažo apžiūros metu dalyvaujant nukentėjusiajam A. R. garaže rastas 20 l talpos metalinis indas su rankena. Metalo pjovimo diskai – 20 vnt., storieji metalo pjovimo diskai – 3 vnt., 2 guminės lentelės, suspaudimo įrenginys, lėkštės formos galąstuvas, įvairūs pjūkleliai, replės, slankmatis, raktai, kaltai, veržlės, grąžtai, 6 laužtuvai, 3 poros guminių batų. Visi daiktai paimti ir po apžiūros grąžinti nukentėjusiajam A. R.. Mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA“, vamzdinis garažo raktas ir 3 poros guminių batų grąžinti V. K. (t. 1, b. l. 97–105, 106–107). Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog vadovaujantis esamais duomenimis nuteistojo argumentai, jog pirmos kratos metu daiktų rasta nebuvo, o papildomos kratos metu po kelių dienų daiktai jau buvo atsiradę, yra nepagrįsti. Policijos pareigūnas teismo posėdžio metu apylinkės teisme apklaustas kaip liudytojas parodė, kad V. K. garaže (duomenys neskelbtini) buvo. Garaže buvo ir du kolegos iš (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo nukentėjusieji, V. K. iš garažo išvedė kolegos iš (duomenys neskelbtini), kad nukentėjusieji galėtų apžiūrėti daiktus. V. K. niekur nebuvo išvežtas, o tik atitrauktas, kad nebūtų konflikto su nukentėjusiaisiais. V. K. buvo kolegos mašinoje. Kai jis atvažiavo, garaže jau dirbo kolegos iš (duomenys neskelbtini). Daiktai V. K. buvo parodyti, kai nukentėjusieji daiktus atpažino ir tuo metu V. K. nereiškė jokių priekaištų, kad daiktai yra pakišti. V. K. atsisakė pasirašyti protokolą (t. 3, b. l. 10).
Nuteistasis nurodo, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) nėra užregistruotas jo vardu nė vienoje ryšio bazėje. Pareigūnai galėjo išreikalauti šio telefono išklotines tam, kad įrodytų, jog šiuo telefono numeriu jis nesinaudojo, bet, apelianto manymu, niekam to ir nereikėjo, nes jis teistas už panašias nusikalstamas veikas, tai kam tirti, kas atliko šį nusikaltimą. Teisėjų kolegija nuteistojo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatinėjama telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausomybė. Byloje nustatyta, jog patikrinus abonento numerį (duomenys neskelbtini) išaiškėjo, kad minėtas abonentas 2014-02-10 04.26.22 val. bandė prisiskambinti abonentui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (operatorius „Omnitel“ celės 803B bokštas, esantis (duomenys neskelbtini)). Išanalizavus minėtą informaciją konstatuota, kad V. K. bandė prisiskambinti J. K. (t. 1, b. l. 85).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėja taip pat nurodė, kad jei teismas manys, jog jos ginamasis yra kaltas, taikyti BK 75 straipsnį ir skirti švelnesnę bausmę.
BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas V. K. už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę, laikėsi bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str. 1 ir 2 d.), t. y. įvertino visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių: pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. K. padarė du apysunkius nusikaltimus, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę, kad nusikalstamas veikas įvykdė ne pirmą kartą bausmės vykdymo atidėjimo pagal 2012-01-25 nuosprendį metu. Teismas akcentavo, jog šios aplinkybės rodo, kad išvadų iš savo netinkamo elgesio V. K. nedaro, nesitaiso, bausmės atidėjimo tikslas nebuvo pasiektas. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad V. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, į pagrobtojo turto vertę. Įvertinęs visas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant artimas vidurkiui terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimų ir paskyrė ne per griežtą bausmę, todėl švelninti nuteistajam paskirtą bausmę apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo.
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios šio įstatymo nuostatos teismų praktikoje aiškinamos taip, kad net ir esant BK 75 str. 1 d. nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kad sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad bausmės tikslai galėtų būtu pasiekti be realaus jos atlikimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie teistumą, nuteistasis ne kartą teistas (iš jų ir užsienyje) už nusikalstamas veikas, nukreiptas į asmens nuosavybę. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors BK 75 str. nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010). Pažymėtina, kad V. K. nuolat daro tyčinius nusikaltimus, nukreiptus į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – nuosavybę, legaliai nedirba, todėl galima pagrįstai manyti, kad savanaudiškų nusikaltimų darymas yra vienas iš jo pragyvenimo šaltinių. Tai rodo, jog jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią. Tokios aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų, todėl manytina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be tolimesnio realaus bausmės atlikimo.
Konstatuotina, kad byloje nustatytos ir nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, todėl teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. K. paskirta bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistojo asmenybė neleidžia mažinti jam paskirtos bausmės trukmės ar taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl V. K. kaltės, tinkamai kvalifikavo padarytą nusikalstamą veiką, pagrįstai jam paskyrė bausmę ir priteisė turtinę žalą. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo, bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius teismui pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo pusių dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą V. K. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.