Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. V. ir E. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – 10 MGL dydžio, t. y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct), bauda; M. V. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – 10 MGL dydžio, t. y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct), bauda.

E. J. ir M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios nuspręsta palikti nepakeistą, o po to panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. ir M. V. nuteisti už tai, kad jie pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2014 m. rugsėjo 17 d., apie 14 val. 30 min., viešoje vietoje – bare-picerijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), E. J. kitų asmenų akivaizdoje vieną kartą pastūmė A. M., kumščiu vieną kartą sudavė A. M. į veido sritį, viena ranka sugriebęs A. M. už pakarpos, jį laikė, o kitos rankos kumščiu ne mažiau vieną kartą smūgiavo A. M. į veido sritį, stūmė A. M., šiam parkritus, veikdamas kartu su M. V., pastarajam du kartus įspiriant A. M. į nugarą, uždėjo ant A. M. kairės galvos pusės savo koją ir taip jį laikė, tuo padarant A. M. nubrozdinimą kaktos dešinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip E. J. ir M. V. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. V. prašo panaikinti 2016 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Skunde nurodoma, kad jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisingas, apylinkės teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, bylą išsprendė neobjektyviai ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nukentėjusiajam A. M. jis du kartus įspyrė į nugarą siekdamas apginti nuteistąjį E. J., kuris tuo metu su nukentėjusiuoju grūmėsi ant grindų ir buvo akivaizdžiai sužalotas – sukruvintas visas veidas, o aplink juos buvo sustoję nukentėjusiojo draugai – liudytojai šioje byloje. Konfliktą bare sukėlė A. M., kuris vartojo necenzūrinius žodžius, kibo prie barmeno, brovėsi už baro, į savo draugų raginimus apsiraminti, nereagavo. Dėl to apeliantas buvo paskambinęs apsaugos tarnybai ir paprašęs nukentėjusiojo ramintis. Taigi, įsijungęs į konfliktą, jis nesutrikdė visuomenės rimties, nes rimtis jau buvo sutrikdyta paties nukentėjusiojo. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo elgesį. Pastarasis sudaužė suvenyrinę taurę, todėl buvo paprašytas už ją susimokėti 20 litų. Tai tik supykdė nukentėjusįjį, jis reikalavo iškviesti baro savininką, kas ir buvo padaryta. Atvykus baro savininkui E. J., A. M. nenurimo, toliau įžūliai elgėsi, todėl E. J. pabandė nukentėjusįjį išvesti iš baro, bet pastarasis pasipriešino. Šias faktines aplinkybes patvirtina apelianto parodymai, taip pat barmeno I. B. parodymai, iš dalies liudytojų A. Ž., V. G., Ž. R. parodymai, nuteistojo E. J. parodymai. Apylinkės teismas, vertindamas A. M. parodymus, neatsižvelgė, kad šis buvo girtas, jo kraujyje rasta 2.59 promilės etilo alkoholio. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar nukentėjusysis galėjo adekvačiai vertinti situaciją ir savo veiksmus. Apeliantas skunde nesutinka, kad jo parodymai buvo savanaudiški ir niekuo nepagrįsti. M. V. teigia, kad tiksliai papasakojo tuos įvykio epizodus, kuriuos matė. Jo nurodytos aplinkybės yra nuoseklios ir esminiuose dalykuose neprieštaringos. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. J. prašo panaikinti 2016 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo, todėl padarytos išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, yra nepagrįstos visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu bei įvertinimu. Viso proceso metu jis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, davė nuoseklius ir išsamius parodymus apie visas jam žinomas įvykio aplinkybes. Įvykio dieną jam telefonu pranešė, kad bare įvyko konfliktas, buvo sudaužyta taurė, klientas nenori atlyginti žalos. Atvykęs barmeno paklausė, kas atsitiko, šis parodė į bare buvusius vaikinus. A. M. buvo nepatenkintas, agresyviai nusiteikęs, pradėjo neadekvačiai kalbėti, grasino, kad apeliantui kažkas bus. Tuomet jis paėmė šį už dešinės rankos dilbio, paprašė išeiti. Po to iš karto pajuto smūgį į nosį, pajuto, kad lūžo nosis, pradėjo smarkiai bėgti kraujas. Kaire ranka jis laikėsi už nosies, o dešine ranka laikė A. M., kad nepabėgtų, barmenui liepė skambinti policijai. Jis kumščiu netrenkė A. M., tačiau pastarasis sulaikomas priešinosi, grumtynės truko minutę, gal dvi. Gali būti, kad jie kartu pargriuvo. Po įvykio jis iš karto kreipėsi į VšĮ Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis. Jo nurodytas aplinkybes visiškai patvirtina kaltinamojo M. V., liudytojo I. B. parodymai, kiti byloje ištirti įrodymai. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje jo parodymais nesivadovavo, juos atmetė, nenurodydamas jokių motyvų. Teismas taip pat atmetė ir nesivadovavo kaltinamojo M. V. parodymais bei liudytojo I. B. parodymais, nenurodydamas jokių konkrečių motyvų, kodėl šių asmenų parodymais nesivadovauja, nors jo ir minėtų asmenų parodymai visiškai paneigia kaltinimo aplinkybes. Tuo buvo pažeista jo teisę į gynybą, taip pat rungimosi principas. Nukentėjusiojo A. M. parodymai prieštarauja pateiktai specialisto išvadai. Teisme A. M. parodė, kad jam buvo smogta į kairę veido pusę, o specialisto išvadoje nurodyta, kad jam buvo padarytas nubrozdinimas kaktos dešinėje. A. M. padarytų kūno sužalojimų mechanizmas neištirtas ir neaiškus, iš nuosprendžio nėra įmanoma suprasti, ar A. M. kaktos nubrozdinimas buvo padarytas apelianto rankos smūgiu, ar šiam girtam griuvinėjant ir vengiant sulaikymo. Atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas V. G. parodė, jog kitą dieną jis A. M. veide jokių sužalojimų nematė, liudytojas A. Ž. taip pat nenurodė, kad būtų matęs kokius nors sužalojimus nukentėjusiojo veide. Taigi, jo kaltė iš esmės pagrįsta vien nepatikimais, nenuosekliais ir nelogiškais nukentėjusiojo A. M. parodymais bei pastarojo sukurta įvykio versija. Skunde pažymima, jog nukentėjusysis meluoja teismui, teigdamas, kad tą dieną gėrė alų tik įvykio vietos bare ir išgėrė nepilną bokalą, todėl nesijautė apsvaigęs. Teismo medicinos ekspertas teismo posėdyje paskaičiavo, kad A. M. įvykio metu buvo 2,59 promilių girtumo, tai beveik sunkus girtumo laipsnis. Šios aplinkybės slėpimas ir akivaizdus melavimas nesudaro jokio pagrindo vertinti nukentėjusiojo parodymus kaip teisingus ir patikimus. Nuosprendyje nukentėjusiojo girtumo aplinkybė iš viso nebuvo įvertinta. Kadangi nukentėjusysis padarė akivaizdų nusikaltimą, jis ėmėsi veiksmų šį sulaikyti, davė nurodymą baro darbuotojams iškviesti policiją ir baro apsaugą, kol jie atvyko, laikė nukentėjusįjį, kuris stengėsi ištrūkti ir vengė sulaikymo. Jo veiksmai buvo teisėti, atitiko BK 29 straipsnio 1 dalyje numatytą asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymo situaciją. Atkreipiamas dėmesys, kad įvykio dieną nei pats nukentėjusysis, nei jo draugai, buvę įvykio metu bare, policijai nepranešė apie bare kilusį konfliktą, A. M. pareiškimą policijai parašė tik po septynių dienų ir tik po to, kai jį taip pamokė policijos tyrėja.

Apeliantas nurodo, jog A. M. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos - nesunkaus sveikatos sutrikdymo, jis buvo apklaustas įtariamuoju, tačiau jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Prokurorė visiškai patikėjo A. M. pateikta įvykio versija, kad šis apeliantui nosį sulaužė elgdamasis neatsargiai. Prieš apklausą teisiamajame posėdyje A. M. buvo įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą bei prisaikdintas, nors iš esmės jis davė parodymus ir apie jo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Taigi, nukentėjusysis, duodamas parodymus, ir toliau siekė pats išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, kas įrodo jo suinteresuotumą duoti ne objektyvius, o jam palankius, jo padėtį lengvinančius parodymus. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, suteikė išskirtinį prioritetą ir įrodomąją reikšmę būtent nukentėjusiojo parodymams, o tai yra esminis įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas, sukliudęs teismui priimti teisingą nuosprendį.? Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nukentėjusiojo kūno apžiūra atlikta tik po septynių dienų. Keliamas klausimas, ar A. M. negalėjo būti sužalotas ne aptariamo įvykio metu, bet vėliau, ar nesusižalojo pats. Tai, kad A. M. galėjo būti sužalotas ne įvykio metu, bet daugiau kaip prieš dvi paras iki jo apžiūros, nurodė specialistas Gregoire Abi Chaker teismo medicinos išvadoje ir teisme šią išvadą patvirtino. Pagrindiniu įrodymu, kuriuo neigiamas A. M. tyčinis smūgio sudavimas jam į nosį, teismas pripažino priešpriešinio tyrimo prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą A. M. atžvilgiu. Tačiau galutinis įvykio faktinių aplinkybių nustatymas ir jų teisinis kvalifikavimas išimtinai priklauso teismo kompetencijai, jokios prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą padarytos išvados baudžiamojoje byloje negali būti vertinamos kaip neginčytinos ir privalomos teismui. Kadangi teismas kaltinimo įrodymams suteikė didesnę reikšmę, todėl buvo pažeistas in dubio pro reo principas, teismas visas neaiškias situacijas (vaizdo įrašų nebuvimą ir kt.) vertino jo nenaudai, ir net tokią faktinę aplinkybę, kaip jo blaivumas įvykio metu, teismas traktavo jo nenaudai, ja pagrįsdamas išvadas dėl jo kaltės. Blaivumą teismas įvertino kaip jo padėtį sunkinančią aplinkybę ir motyvą neadekvačiai elgtis, tačiau faktą, kad A. M. buvo visiškai girtas ir kad visas pastarojo elgesys buvo dėl to neadekvatus, teismas įvertino kaip A. M. palankią aplinkybę. Taigi, nukentėjusysis išprovokavo konfliktą bare su barmenu dėl sudaužytos taurės, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, kadangi buvo sutrikdytas baro darbas, keli lankytojai dėl A. M. elgesio buvo priversti palikti barą. Barmenas I. B. vienas negalėjo nutraukti A. M. chuliganiškų veiksmų, todėl buvo priverstas kreiptis pagalbos - pirmiausia paskambino telefonu jam, po to pavojaus mygtuku iškvietė baro apsaugą. Atvykus į barą, A. M. ir toliau tęsė įžūlius vandališkus veiksmus, tyčia kumščiu smogė jam į veidą, sulaužė nosį, dėl ko jis davė nurodymą baro darbuotojui iškviesti policiją, o A. M. sulaikė panaudodamas fizinę prievartą, kol atvyko apsaugos darbuotojai ir policijos pareigūnai. Skundžiamame nuosprendyje nepaneigta aplinkybė, kad A. M. jam atvykus pirmas tyčia sudavė kumščiu į nosį ir tuo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko jis turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą šį sulaikyti pagal įstatymų reikalavimus. Konflikto metu jam buvo padarytas žymiai sunkesnis sveikatos sutrikdymas - nosies kaulų lūžis, o A. M. buvo padarytas tik nedidelis kaktos nubrozdinimas. Jo veiksmuose nėra objektyviųjų BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių - veikos ir pasekmių. Į barą jis atvyko ne pademonstruoti nepagarbos aplinkiniams, pažeisti viešąją tvarką, o priešingai - apginti baro darbuotojų ir lankytojų interesus, nutraukti A. M. chuliganiškus veiksmus, atkurti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį. Skunde pažymima ir tai, kad dėl šio įvykio ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, šališkai. Tyrimas dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo nepagrįstai nutrauktas, o tyrimas jo atžvilgiu buvo užbaigtas kaltinamuoju aktu, nepagrįstai surašant jam kaltinimą ir perduodant bylą teismui. Pirmosios instancijos teismas neįvykdė teisingumo, priimtu nuosprendžiu visiškai nepagrįstai ir šališkai pritarė prokuroro kaltinamajame akte išreikštai nuomonei dėl bylos aplinkybių vertinimo, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles jų nepatikrino procesiniais veiksmais, ignoruodamas gynybos argumentus ir reikšmingas jo atsakomybę šalinančias aplinkybes, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras šiam prašymui pritarė, nukentėjusysis prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų E. J. ir M. V. apeliaciniai skundai tenkinami.Nuteistieji savo apeliacinius skundus grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pripažino juos kaltais pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, buvo neobjektyvus, neatsižvelgė, jog konfliktą bare sukėlė nukentėjusiuoju pripažintas A. M., dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl jų kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas vadovavosi selektyviai atrinktais įrodymais, nenurodė, kodėl nesivadovauja nuosekliais apeliantų parodymais, taip pat liudytojo I. B. parodymais, byloje esančių prieštaravimų nepašalino.BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Baudžiamojo proceso įstatyme įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga tai, kad turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. BK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą ir atlikusi įrodymų tyrimą, sutinka su nuteistųjų ir jų gynėjų advokatų argumentais dėl nepagrįsto E. J. ir M. V. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl šios nusikalstamos veikos sudėties buvimo kaltinamųjų veiksmuose. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl E. J. ir M. V. kaltumo, nepagrįstai atmetė nuteistųjų aiškinimus, vien deklaratyviai nurodydamas, kad sau palankius parodymus jie duoda siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Teismas išnagrinėtus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino selektyviai, pernelyg sureikšmino nukentėjusiojo ir jo draugų parodymus, neįvertino įrodymų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumos. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog E. J. nepadarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o M. V. veikė esant būtinosios ginties situacijai ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), kuriuo E. J. išteisinamas, o M. V., nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nutraukiama (BPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir visapusiškai įvertinusi bylos aplinkybes, nustatė, kad: E. J. ir M. V. buvo kaltinami tuo, kad jie pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2014 m. rugsėjo 17 d., apie 14 val. 30 min., viešoje vietoje – bare-picerijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), E. J. kitų asmenų akivaizdoje vieną kartą pastūmė A. M., kumščiu vieną kartą sudavė A. M. į veido sritį, viena ranka sugriebęs A. M. už pakarpos, jį laikė, o kitos rankos kumščiu ne mažiau vieną kartą smūgiavo A. M. į veido sritį, stūmė A. M., šiam parkritus, veikdamas kartu su M. V., pastarajam du kartus įspiriant A. M. į nugarą, uždėjo ant A. M. kairės galvos pusės savo koją ir taip jį laikė, tuo padarant A. M. nubrozdinimą kaktos dešinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip E. J. ir M. V. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.E. J., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad kaltu neprisipažįsta, įvykio dieną gavo skambutį, kad įvyko konfliktas, kurio metu sudaužyta taurė, ir nenori už ją mokėti. Atvyko po 25 min., priėjo prie barmeno, paklausė, kas atsitiko, atsisuko į vaikinus, A. M. buvo nepatenkintas, agresyviai nusiteikęs, sakė, taurė ne vietoj padėta. Jis nurodė, kad yra vidaus taisyklės, gali taurės vertę nustatyti kokią nori, nes turi būti tvarka. A. M. pradėjo neadekvačiai kalbėti, šaukė, buvo vartojami įžūlūs žodžiai, kažkam skambino, grasino, kad jam kažkas bus. Jis paėmė A. M. už dešinės rankos dilbio ir paprašė išeiti iš baro, bare buvo dar trys triukšmautojo draugai. Iš karto pajuto smūgį į nosį, pajuto, kad lūžo nosis, pradėjo „upeliais“ bėgti kraujas. Kaire ranka laikėsi už nosies, o dešine ranka laikė A. M. už marškinėlių, kad šis po smūgio nepasišalintų, nes pastarasis stengėsi išeiti iš baro. I. B. liepė skambinti policijai. Jis A. M. nė karto netrenkė kumščiu, kojos ant galvos nelaikė, abu gal ir buvo nukritę, nubrozdinimai jam atsirado gal grumtynių metu. A. M. priešinosi sulaikomas, mosikavo rankomis. Grumtynės truko minutę, gal dvi. Ką draugai veikė, nematė. Vienoje patalpoje dirba dvi įmonės, jis yra alaus baro savininkas. Taurės vertė yra 20 Lt, ji yra firminė. Kamera yra, bet nebuvo filmuojama, nežino, kas išėmė atminties kortelę. Apsauga buvo kviečiama, nežinojo, kas ją iškvietė, bet vėliau paaiškėjo, kad iškvietė M. V.. Iš A. M. reikalavo 50 Lt už taurę, šiam nurodė, kad jis nustato vidaus taisykles, tuo metu nežinojo, kad A. M. jau sumokėjo už taurę 20 Lt. M. V. nėra pavaldus jam, jų nesieja draugiški santykiai (t. 1, b. l. 137-138).Apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. J. parodė, kad I. B. jam paskambino ir pasakė, kad klientas sudaužė taurę ir yra nepatenkintas bei reikalauja, kad jis būtų iškviestas išsiaiškinti. Suprato, kad klientas nenorėjo susimokėti už sudaužytą taurę. Vėliau paaiškėjo, kad klientas jau buvo sumokėjęs už sudaužytą taurę, bet įvykio metu to nežinojo. Atvykęs atėjo prie baro, barmenas jam parodė pirštu į sėdinčią keturių vaikinų grupę. Jis atsisuko, jie turbūt suprato, kad jis atvyko kaip baro savininkas. Prie jo priėjo A. M. ir pradėjo reikšti nepasitenkinimus, kodėl reikia mokėti tokią sumą. A. M. sakė, kad kažkam paskambins, kad jam čia kažkas bus. Jis nenorėjo, kad bare vyktų konfliktai, todėl stengėsi A. M. išprašyti iš baro, jie apsižodžiavo. Pasakė jam, kad eitų iš baro, tačiau šis jo neklausė, todėl paėmė A. M. už jo rankos dilbio, norėdamas išvesti, ir tada pajuto smūgį į nosį, veido sritį. Įvyko grumtynės, jis stengėsi A. M. sulaikyti, liepė barmenui iškviesti policiją. Dėl A. M. atsidūrimo ant žemės momento, tai įvyko po to smūgio, kai jis pajautė, kad jam iš nosies bėga kraujas, jis viena ranka stengėsi sulaikyti kraujavimą, o kita ranka stengėsi patį A. M. sulaikyti, kad šis nepasišalintų. Negali atsakyti į klausimą, kokiu būdu A. M. atsirado ant žemės, ar jis šį pervertė, ar šis pats nugriuvo. Nelaikė A. M. galvos keliu prispaudęs prie žemės, A. M. buvo prispaudęs prie sienos. Net kai apsauga atvažiavo, A. M. buvo prispaustas prie sienos, ir jis šį laikė. Atvykus apsaugai, A. M. jiems perdavė ir nuėjo apsivalyti, nes buvo visas kruvinas. Nereikalavo 50 litų iš A. M. už atvykimą. A. M. buvo išgėręs, tačiau kiek stipriai, negali pasakyti, buvo nusiteikęs didvyriškai. Kiek jam žinoma, barmeną vadino „pupuliuku“ ar kažkaip kitaip įžeidinėjo. Nežino, kuriuo metu buvo priėjęs M. V., nes buvo susikoncentravęs į A. M. sulaikymą. A. M. sužalojimų nepastebėjo, negali patvirtinti, kad A. M. iš nosies bėgo kraujas. A. M. nespardė. Buvo vasaros sezonas, ir jis buvo apsirengęs šortais ir šliurėmis per pirštą, todėl jam net nepatogu būtų spardyti. Kai atvyko į barą, sėdėjo dar moteris su vyru, tačiau po konflikto jų nebematė. Į gydymo įstaigą jį vežė draugė. A. M. jam skambino po kelių dienų ir klausinėjo, ar jis rašys pareiškimus, sakė, kad nereikia čia jokių pareiškimų, pradėjo klausinėti apie vaizdo įrašą. Pasakė A. M., kad yra tas įrašas, nors pats to įrašo nebuvo matęs. Manė, kad tikrai tas įrašas yra, bet vėliau paaiškėjo, kad kameroje nėra SIM kortelės, dėl ko nebuvo ir įvykio įrašo. Mano, kad A. M. jam skambino, kad išsiaiškintų, ar jis planuoja rašyti pareiškimą. Jis tuo metu jau buvo parašęs pareiškimą. A. M. draugai buvo prie jų, tiksliau jam už nugaros apie 1 metro atstumu, jie prašė A. M. paleisti, ir jie išeis, tačiau jiems atsakė, kad atvažiuos policija ir tegul viską aiškinasi. Kai buvo sulaikęs A. M., nebuvo išsiaiškinęs, kad jie yra užsisakę picų ir jų laukia. M. V., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaltu neprisipažino, parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad atėjo į piceriją vaikinai, tai buvo dienos metas, galėjo būti 2014 m. rugsėjo 17 d., kaip ir parašyta kaltinamajame akte. Vaikinai užsisakė picų ir nuėjo prie baro, jiems nuėjus, dužo taurė. A. M. buvo pasakyta, kad reikės už taurę sumokėti, bet šis nesutiko, liepė iškviesti direktorių, o kol pastarasis vyko, A. M. grasino barmenui I. B.. A. M. galėjo būti neblaivus, nes elgėsi agresyviai, jo balso tonas buvo pakeltas, su niekuo nesutiko, prieštaravo dėl visko, šaukė necenzūriniais žodžiais, žemino barmeną visų akivaizdoje. Kokia buvo įvardinta suma už sudaužytą taurę, nežino. Vėliau atvyko E. J. ir aiškinosi toliau, ar reikia už bokalą mokėti. Jis pokalbio negirdėjo, dirbo prie aparatų, kurie skleidė triukšmą. Pamatė, kad situacija nevaldoma, matė, kad A. M. draugai sustojo aplink E. J., prasidėjo muštynės, todėl iškvietė apsaugą. Pamatęs A. M. draugus apstojus ratu E. J., galvojo, kad gali pastarąjį sumušti, jautė iš vaikinų agresiją, todėl atėjo prie A. M. ir E. J.. E. J. buvo įspraustas į kampą. Ką kalbėjo nukentėjusiojo draugai, negirdėjo, nes jis pats labai garsiai šūkavo. Kai jis spyrė A. M., šis buvo susikabinęs su E. J., jam atrodė, kad nukentėjusįjį E. J. laikė už marškinėlių. Kai spyrė A. M., šis stovėjo prie baro, kartą spyrė, buvo su „kroksais“, spyrė į nugarą, o gal į priekinę kūno dalį. Gynė E. J. nuo A. M. draugų, bet reikalo spirti nebuvo, taip pasielgė iš reflekso. Atvyko apsauga, policija ir greitoji medicinos pagalba, apžiūrėjo nukentėjusįjį, ir visi išsiskirstė. Jis iškepė picas vaikinukams. Fizinis konfliktas tarp nukentėjusio ir E. J. buvo, matė juos vieną į kitą įsikibusius rankomis. Kuris į kurį buvo įsikibę, neatsimena. Su E. J. pažįstamas tik darbiniais santykiais, su juo nebendraudavo, bendraudavo su savo viršininkais. Tą dieną be personalo picerijoje žmonių nebuvo, picos buvo telefonu užsakytos, turėjo iškepti keturias picas. Viskas vyko bendrose patalpose, nuo baro iki jo yra apie pusantro metro. Suprato, kad situacija nevaldoma, nes nukentėjęs grasino barmenui, sakė: „kaip tau pisiu baudą, tai žinosi, kas ta bauda“. Visi atvykę su A. M. buvo normaliai nusiteikę, tik vienas A. M. triukšmavo, grasino. Greitoji iškviesta buvo gal todėl, kad E. J. ir A. M. kraujavo. Nuo ko patyrė sužalojimą A. M., nežino, kad E. J. būtų sudavęs A. M., nematė. Labai gailisi, kad spyrė nukentėjusiajam, jo supratimu, jis gynė E. J.. Pačios pradžios jų susikabinimo nematė, kuris pirmas sudavė smūgį, nežino. A. M. buvo liepta išeiti iš baro, jam sakyta, kad „nekipišuotų“. Su E. J. A. M. taip pat nekultūringai kalbėjo, pakeltu tonu. Paties pokalbio negirdėjo, tik pakeltas tonas buvo, o E. J. tonas buvo ramus (t. 1, b. l. 136-137). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. V. parodė, kad įvykio dieną į barą atėjo keturi jaunuoliai, pas jį užsisakė picas ir nuėjo prie baro užsisakyti alaus. Išgirdo, kad sudužo taurė. Jis su barmenu susižvalgė, atstumas nuo jo darbo vietos iki baro yra apie 1,5 metro. A. M. reiškė nepasitenkinimą, tačiau tuo metu nežinojo, dėl ko. Su draugu A. M. buvo prie baro ir aiškinosi su barmenu. Paskui jie visi nuėjo atsisėsti, pradėjo šūkauti ant barmeno, vadino barmeną „pupuliuku“ ir panašiai. Paskui A. M. priėjo prie baro ir bandė užeiti už baro pas barmeną, kažką kalbėjo apie baudas. Girdėjo, kaip A. M. su nepasitenkinimu paprašė iškviesti savininką, kad išsiaiškintų dėl tos taurės. Toliau jie prie baro sėdėjo, šūkavo, rėkavo. Atvažiavo E. J., nuėjo prie baro, su barmenu kažką kalbėjosi, atėjo A. M., kažką kalbėjo, o paskui tik pamatė, kad jie laikosi vienas į kitą už rankų įsikibę. Jis prabėgdamas paspaudė apsaugos mygtuką ir nubėgo padėti E. J. apsiginti, nes A. M. visi draugai nuo stalo pakilo ir bėgo prie E. J., todėl jis prabėgdamas spyrė A. M., nes šis mosikavosi rankomis, ir griebė kažkokį A. M. draugą, kad pastarasis nemuštų E. J., nes jie buvo keturiese, o E. J. vienas. Paskui tie draugai pasakė, kad nieko čia nedarys, kad nenori nemalonumų, todėl jis nuėjo į savo darbo vietą, nes turėjo užsakymų iškepti picų. A. M. spyrė kažkur į šoną, galbūt į klubą, tuo metu A. M. stovėjo. Tiek A. M., tiek E. J. buvo kruvini, mėlynių nematė. E. J. laikėsi susiėmęs už nosies, taip pat laikė A. M.. A. M. draugai prašė paleisti, bet E. J. sakė, kad paleis, kai atvažiuos apsauga ir policija. Kas kam sudavė kokius smūgius, nematė. Matė tik, kaip A. M. mosikavosi rankomis, nežino, ar šis taip bandė griebti ar trenkti. Nematė, kad E. J. suduotų A. M., matė, kaip E. J. laikė A. M. už kaklo palenkęs. A. M. nubrozdintos kaktos nematė. Trijų A. M. draugų stovis buvo geras, nepasakytų, kad jie būtų išgėrę, bet apie A. M. galėtų tokią išvadą padaryti, nes jautėsi agresyvumas nuo pat pradžių, kai tik numetė tą taurę, iš karto prasidėjo barmeno įžeidinėjimai, ėjimas ir brovimasis pas jį. Viskas labai greitai vyko, A. M. draugai aplinkui stovėjo, todėl suveikė kažkoks gynybos instinktas, kad reikia ginti E. J.. Kai tik pamatė, kad viskas eina link muštynių, tai iš karto iškvietė apsaugą ir griebė ginti. Nukentėjusysis A. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad po paskaitų su draugais 2014 m. rugsėjo 17 d., apie 13 val. 30 min., sugalvojo užkąsti picerijoje. Užsisakė picas, pamatė, kad alumi prekiauja, tai nuėjo prie baro užsisakyti alaus. Dėdamas ranką ant baro, užkliudė ten stovėjusią stiklinę taurę, kuri nukrito ir sudužo, barmenas tuo metu toliau pylė alų, o centai ir stiklinės nukrito į barmeno pusę, todėl negalėjo padėti jų surinkti. Barmenas pasakė iš pradžių, kad viską tuoj sutvarkys, o po to pareikalavo 20 Lt už sudaužytą taurę, jis iš karto sumokėjo, nesiginčijo. Šnekėdami su draugais aptarė, kad neverta ta stiklinė taurė tokių pinigų, todėl kiek vėliau nuėjo ir pasakė barmenui, kad galimai permokėjo už stiklinę ir paprašė 10 Lt gražinti, nes yra studentas ir jam trūksta pinigų, o barmenas pasakė, kad tokia tvarka ir liepė su direktoriumi kalbėti, kaip suprato, paskambino direktoriui. Nemano, kad kalbėjo įžeidžiančiais žodžiais, barmenas irgi nebuvo piktai nusiteikęs. Atvykęs asmuo, kaip vėliau paaiškėjo - direktorius, nuėjo prie barmeno, kuris parodė į jį. E. J. priėjo prie jo, pareikalavo 50 Lt, kad teko čia atvažiuoti, tačiau jis pasakė, kad nemokės, o E. J. jam liepė staigiai duoti pinigus ir sakė išeiti iš baro. Jis atsakė, kad neis, nes laukia picų, už kurias sumokėjo. E. J., tiesiai stovint, sudavė jam vieną smūgį, jis atsidūrė ant žemės ir jo galva buvo E. J. koja prispausta prie žemės. Jis daug kur juto smūgius, kur jie buvo suduoti tiksliai, neatsimena, gal į kaklą ir kuprą, jis tik galvą saugojo. Juto smūgį iš kojos į nugarą, du smūgius juto, nematė, kas spyrė, bet draugai pasakė, kad barmenas. Jis nebent gindamasis netyčia alkūne galėjo suduoti E. J., negalėjo nosies sulaužyti. Gavus smūgį nuo E. J., suveikė instinktas gintis, todėl jis stengėsi gintis ir eiti link durų. Kai atvyko apsauga, E. J. pasišalino. Jo kairėje akyje buvo mėlynė ir iš nosies bėgo kraujas, todėl jį išvežė greitoji pagalba į klinikas. Gėrė alaus bokalą, nebuvo blaivus. Nematė, ar M. V. skyrė. Bare buvo mergina su vaikinu, dar vyresnio amžiaus moteris, bet jų nepažinojo. Neatsimena, ar E. J. pasakė, kad jau yra sumokėjęs už taurę 20 Lt. Į ekspertą kreipėsi po 7 dienų, nes buvo išvykęs į kaimą, gėda su ,,mėlyne“ buvo Kaune vaikščioti, buvo atostogos. Neatsimena, ar ekspertui pasakė, kur suduoti smūgiai, ekspertas apžiūrėjo jį, fotografavo. Kiti sužalojimai nustatyti nebuvo gal todėl, kad per savaitę jie užgijo, kakta sužalota nuvertus jį ant žemės arba nuo smūgio su žiedu. Lūpa mėlyna buvo, „mėlynė“ po akimi, nugaroje raudona žymė buvo, bet po savaitės nieko neliko. Žalos nereiškia, nes rūbai išsiskalbė. Iki atvykstant apsaugai, E. J. jį laikė už rūbų. Pretenzijų M. V. neturi, matė draugai, kad M. V. jam spyrė. Sportuoja sunkiąją atletiką (t. 1, b. l. 138-140). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. M. parodė, kad tą dieną iki ėjimo į barą buvo paskaitose, kartu su Ž. R. laikė koliokviumą. A. Ž. su jais mokėsi viename fakultete, be to, jie visi trys yra iš Kėdainių rajono, o V. G. sutiko bendrabutyje. Į barą nuėjo blaivus. Bare visi išgėrė tik po bokalą alaus, kurį buvo užsisakę. Neatsimena, ar visą bokalą išgėrė. Vežamas į ligoninę alkoholio nevartojo. Negali paaiškinti, kodėl 16.55 val. buvo nustatytas 2,09 promilės girtumas. Dėl klinikų kortelėje įrašyto sakinio: „A. M. miglotai prisimena kaip susimušė“, gali paaiškinti, kad jam buvo labai didelis šokas ir stresas. Jis prisimena smūgį, po to - kaip buvo ant žemės ir po to kaip buvo prie pat baro, kai laikė jį ir neleido niekur išeiti, kol atvažiuos apsauga. Dėl po savaitės atsiradusio kaktos sužalojimo – kakta buvo nubraukta per vidurį nuo pat pradžių. Klinikose jam liepė nesiprausti tol, kol jo neapžiūrės, nes ant kaktos matėsi lyg ir kažkoks antspaudas. Pas ekspertą nuėjo tik po savaitės, nes jam buvo universitete atostogos, ir jis buvo namuose. Vėliau jis gavo šaukimą į policijos komisariatą, atvyko, ir tada jam davė siuntimą. Kai kreipėsi su pareiškimu, jam to siuntimo nedavė. Jam buvo nubrozdinta kakta, prie akies mėlyna iš kairės pusės ir iš nosies bėgo kraujas. Baro savininkui skambino siekdamas išsiaiškinti, ar yra filmuota medžiaga. Kai skambino, jau žinojo, kad pareiškimas policijai yra parašytas. Jo draugai iš kažkur kitą dieną sužinojo, kad E. J. yra parašęs pareiškimą. Apie E. J. parašytą pareiškimą sužinojo iš Š. Č.. Jam draugai sakė, kad jei yra filmuota medžiaga, tai joje matysis, kad E. J. jam pirmas trenkė, ir viskas išaiškės. Jis po skambučio nuvyko pareiškimo parašyti. Negali pasakyti, kokius konkrečius veiksmus jo atžvilgiu atliko E. J., tik pajautė smūgį į akies pusę ir, kai susigniaužė, tai jį už striukės apykaklės laikė, bandė pargriauti. Iš instinkto besimuistydamas gal ir pataikė E. J. į nosį. Nematė, kaip M. V. jam spyrė. Smūgį gal kažkokį ir buvo pajutęs, bet kad šis jam spyrė, pasakė draugai, nes jis buvo susigniaužęs žemyn, kad apsaugotų veidą. E. J. prašė jo išeiti iš baro. Jo reikalavimo nepaklausė, nes laukė picų. Atsimena tik vieną smūgį. Kai E. J. jam sudavė, jie buvo tiesiai vienas prieš kitą. Negali pasakyti, kiek smūgių jam sudavė. Juto smūgį koja į nugarą. Tikriausiai buvo du smūgiai į nugarą. Nežino, kodėl jo sužalojimų niekas nematė, gal dėl to, kad savaitę buvo kaime. Prieš tai, kai prispaudė jį prie sienos, E. J. buvo pargriovęs jį ir laikė. E. J. jį vieną sykį pastūmė pečių srityje, iš karto nieko nesakęs vieną kartą kumščiu trenkė į veidą ir pataikė į kairį skruostą. Tada jis iš karto užsidengė veidą. Taip pat juto, kaip E. J. kumščiais jam sudavė dar keletą smūgių į veidą. Viena ranka laikė sugriebęs už pakarpos, o kitu kumščiu daužė veidą. Nematė, kaip jo draugai buvo pribėgę ir bandė atitraukti juos vieną nuo kito. Kad buvo atbėgę draugai, jie patys pasisakė. Nukentėjusiuoju pasijautė po telefoninio pokalbio su E. J., šiaip nelabai būtų linkęs labai aiškintis. Lemiamą įtaką jo apsisprendimui rašyti pareiškimą turėjo tai, kad sužinojo, jog yra įrašas, nes manė, kad baro savininkas nebus nubaustas. Kad įrašas yra, buvo pasakyta dar tada, kai jį išvežė į ligoninę, ir draugai, kurie buvo likę tame bare, vėliau atvykę su kitu automobiliu į ligoninę, pasakė, kad yra viskas įrašyta ir kad viskas bus gerai. Liudytojas V. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad pažįsta A. M., kuris yra jo draugas, kaltinamųjų nepažįsta. Atėjo į piceriją pavalgyti keturiese - jis, A. M., A. Ž. ir Ž. R.. Užsisakė picų ir nuėjo alaus. A. M. užkliudė stiklinį bokaliuką arbatpinigiams dėti, barmenas paprašė sumokėti 20 Lt baudą už taurę. A. M. sumokėjo 20 Lt, picų laukė toliau prie stalo. Iškilo diskusija, kad kitose picerijose už sudaužytą taurę reikia sumokėti 10 Lt. A. M. paklausė barmeno, kodėl tiek daug reikia sumokėti už taurę, o barmenas pasakė, kad gali iškviesti savininką. E. J. atvyko, ir kilo konfliktas, E. J. trenkė M.. Daugiau nei metai praėjo nuo įvykio, nelabai atsimena smulkmenų. Savininkas sakė, kad dėl kiekvieno asilo nevažinės, dar duok 50 Lt, kilo ginčas, E. J. trenkė A. M., tada atbėgo tas, kur kepa picas - M. V.. Smūgių neskaičiavo, savininkas A. M. trenkė į petį ar ausį. E. J. iš karto nemandagiai elgėsi, net nepasisveikino, paklausė, kuris čia nemoka už taurę. Barmenas buvo toks „mandras“, šykštus ir pašaipus, kai pradėjo ginčytis E. J. su A. M., barmenas stovėjo ir juokėsi. M. V. gal ėjo skirti E. J. ir A. M., bet pamatė, kad nieko nesigaus. Po įvykio su A. M. jie susitiko kitą dieną, matė sužalojimus ant A. M. veido, bet kur tiksliai, neatsimena, mėlynių nematė, bet veidas patinęs buvo. Jie ne kambariokai, buvo pas jį kambaryje, A. M. nesakė, kad važiuos namo, anksčiau apie važiavimą namo kalbėdavosi, bet tada apie tai nekalbėjo. Jie visi keturi buvo blaivūs. A. M. buvo blaivus, nėjo į paskaitas neblaivus, nes į piceriją atėjo po paskaitų. Jie pasiėmė po bokalą alaus 0,5 l ir išgėrė, nieko daugiau A. M. negėrė. 3-4 dienos po įvykio, ar matė A. M., neatsimena, nežino, ar A. M. buvo išvykęs namo. Mokosi dieniniame skyriuje, eilinės mokslų dienos buvo, nebuvo atostogų. Įvykį nuo stalo stebėjo, konflikto vietoje nebuvo, matė atstumu per 5-6 metrus. Matomumo niekas neužstojo (t. 1, b. l. 189-190).Apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. G. parodė, kad su draugais ėjo pavalgyti į piceriją. Užsisakė picų prie vieno baro, nutarė alaus užsisakyti. A. M. sudaužė bokalą su arbatpinigiais. Barmenas pareikalavo pinigų. A. M. sumokėjo, bet po to pagalvojo, kad per daug 20 litų, nuėjo paklausti, kodėl tiek. Pokalbis išsirutuliojo, kad pakvies savininką. Atvažiavo savininkas ir kilo konfliktas. Atvažiavęs savininkas paklausė, kuris čia toks. Barmenas parodė į A. M.. Tuomet A. M. nuėjo su savininku kalbėtis. Savininkas atrodė agresyviai nusiteikęs. Šnekėjo, pastūmė A. M. ir trenkė nukentėjusiajam. Neprisimena, kur trenkė. Pirminių parodymų metu geriau prisiminė. Negali pasakyti, ar trenkė nukentėjusysis E. J.. A. M. gynėsi – sukiojosi, galvą dengė. E. J., pargriovęs ant žemės nukentėjusįjį, laikė galvą keliu prirėmęs. Barmenas sakė, kad yra filmuojama. Po to atvažiavo policija ir greitoji. Tuomet barmenas su savininku nuėjo į kažkokią patalpą. Su draugais išeinant iš picerijos, paklausė barmeno: ,,gal neištrynėt tos vaizdo medžiagos, kai buvot išėję?“, sakė: „ištrynėm, koks jūsų reikalas“. Abu konfliktuojantys buvo susižaloję, kruvini. E. J. valėsi kraują. A. M. prašė nusivalyti servetėlių, bet nedavė. Kaip buvo sužeistas E. J., negali pasakyti, neprisimena, gal kai nukentėjusysis sukiojosi, galvą dengėsi. Jis matė A. M. sužalojimus po ligoninės, buvo veidas lyg patinęs, kaip po muštynių. Rugsėjo mėnesį nebuvo atostogų. M. V. spyrė A. M. vieną kartą, kai šis gulėjo ant žemės. Tuo metu bare buvo dar kažkokia šeimyna, prie kurios jis priėjo ir paklausė, ar galėtų paliudyti. Atsakė, kad nenori kištis. Liudytojas Ž. R., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad po paskaitų ėjo į „Trolių picą“ Noreikiškėse, keturiese – jis, A. M., A. Ž., V. G.. Užsisakė picas, tada nuėjo prie alaus baro, pasiėmė alaus, ir A. M. alkūne ar ranka užkliudė stiklinę ir ją sudaužė. Barmenas paprašė pinigų už tai, gal 20 Lt. Kai buvo apklaustas pas tyrėjus, tai viską sakė teisingai, dabar visko prisiminti negali. Bare dar buvo 2-3 žmonės. A. M. kas spyrė – nematė, matė, kad M. V. buvo priėjęs. Jie bare gal garsiai kalbėjo, bet ne piktybiškai. A. M. gėrė vieną alaus bokalą, daugiau nieko negėrė, buvo blaivus. Po įvykio A. M. matė tą pačią dieną, jo veidas buvo patinęs. Gyvena jie viename kambaryje. A. M. žandas kairys buvo patinęs, nosis raudona, visas veidas bendrai kitoks buvo. Pati nosis mėlyna buvo, po akim mėlynės nebuvo, gal vėliau buvo, bet namo savaitgaliui važiavo kitą dieną. Tą savaitgalį namie sutikęs A. M. nebuvo, jie kiekvienas turi ūkio darbų. Kada grįžo į bendrabutį, neatsimena. Įvykis trečiadienį buvo, gal ketvirtadienį išvažiavo namo. Ilgiausiai namie buvo 4-5 dienas. Jis matė mėlyną A. M. nugarą, bet kurioje vietoje buvo „mėlynė“, neatsimena, veidas A. M. jau susitvarkęs buvo gal po savaitgalio, kai šis grįžo iš savo kaimo (t. 1, b. l. 191).Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Ž. R. parodė, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo, A. M. pažinojo, nes kartu mokėsi Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakultete, gyveno bendrabutyje viename kambaryje. Įvykio bare metu, kai prasidėjo konfliktas dėl taurės, jie buvo kartu. Į barą keturiese nuėjo pavalgyti pietų. Ėjo iš koliokviumo. Buvo blaivus. A. M. taip pat buvo blaivus. Jis užsakė picas, o A. M. ir A. Ž. lyg nuėjo užsisakyti alaus. Konfliktas bare įvyko dėl stiklinės ir dėl to, kad nesutiko sumokėti 20 litų. Tą stiklinę sudaužė A. M., ji labiau kaip taurė atrodė. Tuos 20 litų paprašė sumokėti barmenas. Pinigus A. M. sumokėjo. Jie atsisėdo prie stalo ir A. M. pagalvojo, už ką tuos 20 litų reikia mokėti, dėl to nuėjo aiškintis su barmenu, ir šis sakė, kad pakvies viršininką. Nuo stiklinės sudaužymo iki E. J. atvykimo į barą praėjo apie 15-20 minučių. Tuo metu jie gėrė alų. Išgėrė vieną 0,5 l tūrio bokalą, į alų nieko nepylė, jokios degtinės ir pan. Nieko negali paaiškinti dėl A. M. nustatyto girtumo. Kai atvažiavo E. J., pastūmė abiem rankomis A. M. į krūtinę, nes jis buvo prie pat, ir tuo metu A. M. trenkė į veidą, neatsimena, kuria ranka, o tada A. M. atsakomai trenkė viršininkui į nosį. Pradėjo jie kraujuoti, labiau muštis. Abu nesimušė, nes A. M. už E. J. buvo silpnesnis. E. J. nebandė išvesti iš baro A. M.. E. J. trenkė A. M. į durų staktą, todėl šis parkrito ant žemės, paskui E. J. nukentėjusįjį laikė su koja prispaustą ant žemės. Per muštynes jis buvo šalia, norėjo išskirti, bet neišėjo. Jis nematė, kad M. V. spirtų nukentėjusiajam, bet taip sakė kartu buvę draugai. Jie prašė A. M. paleisti, sakė, kad šis niekur nebėgs, tačiau nukentėjusįjį paleido tik tada, kai atvyko apsauga. Kai apsauga atvyko, E. J. nuėjo apsivalyti, o A. M. pastatytą laikė, kol atvyko policija, greitoji. Atvažiavusi greitoji apžiūrėjo abu, A. M. išvežė į ligoninę. A. M. buvo mėlynė ant nugaros, visas veidas patinęs, kakta buvo truputį nubrozdinta, daugiau sužalojimų nematė. Iš ligoninės A. M. grįžo kitą dieną, jis pastarąjį matė. Tvarsčių nebuvo, matėsi tik mėlynės po akimis. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme jis geriau prisiminė nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Negali pasakyti, kiek kartų sudavė baro savininkas nukentėjusiajam. Vieną tą pirmą smūgį ir paskui keletą. Sudavė į veidą, kiek smūgių – neatsimena. Kitą dieną po pietų važiavo namo. Jie su A. M. važiavo atskirai. Žino, kad A. M. skambino E. J., bet pats tame nedalyvavo. Kiek suprato, skambino dėl filmuotos medžiagos. Kai grįžo po savaitės, matė, kad ant A. M. nugaros mėlynė buvo, ir šiaip visas nenatūraliai atrodė. Policijai neskambino, nes viskas labai greitai įvyko. Telefoną turėjo, juo nefilmavo, nes tuo metu nesuvokė, kad prireiks. A. M. parašė pareiškimą, nes nenorėjo likti kalčiausias. Tuo metu A. M. atžvilgiu pareiškimas jau buvo parašytas. Jam atrodo, kad V. G. domėjosi vaizdo įrašu. Pradžioje sakė, kad yra tas įrašas, tik vėliau paaiškėjo, jog įrašo nėra. Nežino, iš kur nukentėjusysis sužinojo E. J. telefono numerį. A. M. parašė pareiškimą, kai žinojo, kad nėra įrašo. Liudytojas A. Ž., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad A. M. pažįsta, kaltinamųjų nepažįsta, pykčių ar noro apkalbėti neturi. Įvykio dieną visi keturi – jis, A. M., V. G. ir Ž. R. nuėjo pavalgyti į piceriją „Trolių pica“, Akademijos miestelyje, užsisakė picas ir po vieną alaus. A. M. netyčia sudaužė bokalą, barmenas liepė mokėti 20 Lt. A. M. sumokėjo prašomus pinigus, o jie prie stalo pradėjo diskutuoti, kodėl būtent tokią sumą reikia mokėti. To A. M. paklausė barmeno, o barmenas pasakė, kad atvyks savininkas ir paaiškins. Negirdėjo A. M. pokalbio su barmenu. Atvyko E. J., buvo piktai nusiteikęs, pasakė, kad dėl kiekvieno asilo nevažinės, liepė dar 50 Lt duoti. Prasidėjo konfliktas, E. J. pradėjo pulti A. M., nors šis jau buvo sumokėjęs 20 Lt. E. J. trenkė A. M., o šis dengdamasis užtaikė E. J. į veidą. Kai parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, tai viską atsiminė geriau. Jis galvojo, kad barmenas nori užsidirbti, gal sau pasiliks 10 Lt ir 10 Lt atiduos savininkui. Atvykęs E. J. nesiaiškino su klienu apie taurę, nusiteikęs buvo iš karto agresyviai, atrodė lyg išgėręs. Konflikto su barmenu nebuvo, jokių keiksmažodžių nebuvo iki kol savininkas neatvyko. A. M. prašė E. J. paleisti, springo nuo kraujo, bet E. J. nereagavo. E. J. laikė A. M., paskui parvertė ant žemės, gal tada M. V. priėjęs spyrė A. M.. M. V. priėjo ir skyrė juos, neleido atsistoti A. M.. Pats buvo per 5-6 metrus nuo muštynių, priėjo arčiau, kai prašė, kad A. M. paleistų. E. J. jokių reikalavimų neišsakė, viskas be žodžių vyko. Bare dar buvo žmonių, kiek, neįsidėmėjo, jie baigė valgyti ir išeidinėjo. Po įvykio A. M. matė ligoninėje, paskui kitą dieną, matė patinusį žandą gal, nors tiksliai neatsimena. Grupės draugas Š. Č. ėjo į barą sužinoti savininko telefono numerio, jis tą padaryti pasiūlė, nes norėjo paklausti, ar dera taip elgtis savininkui. Grupės draugas sakė, kad yra filmuota medžiaga, nebūtų rašę pareiškimo policijai, jeigu medžiagoje matytųsi, kad A. M. pirmas trenkė. Jie galvojo, kad jeigu medžiagoje matyti, kad A. M. trenkė, nerašys pareiškimo. Matė kamerą virš baro, V. G. klausė, ar filmuojama, jam atsakė, kad yra filmuota, buvo ramūs, kad viskas bus aišku. Į policiją kreipėsi A. M. gal kitą dieną, o gal po dviejų dienų, neatsimena. Jis pats dėl konflikto jautėsi nemaloniai. (t. 1, b. l. 190-191).Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. Ž. parodė, kad su A. M. 2014 metais gyveno tame pačiame bendrabutyje. Einant į barą, A. M. stovis buvo normalus. Matė A. M. ligoninėje, po įvykio buvo gal valanda ar dvi praėjusios. Dėl A. M. kraujyje rastų daugiau nei dviejų promilių girtumo paaiškino, kad jie bare buvo pasiėmę po vieną alaus bokalą. Jei žmogus yra nevartojantis alkoholio, tai mano, kad po alaus bokalo gali būti jo toks girtumas. Kiek atsimena, jie dar nebuvo spėję pavalgyti, gal tai labiau įtakojo alkoholio koncentraciją kraujyje. Ligoninėje matė A. M. patinusią nosį. Kitų kūno vietų nematė, nes šis buvo apsirengęs. Kitą dieną matė A. M. nosį patinusią, lyg patinęs žandas buvo. Sėdėdami toje kavinėje jie laukė atvykstančio šeimininko. Kai E. J. atvyko, barmenas kažkaip parodė link jų staliuko, jie suprato, kad tai baro savininkas. Tada A. M. pats nuėjo prie savininko, ir prasidėjo konfliktas. A. M. E. J. trenkė į veido sritį, į žandą, kurios pusės, negali pasakyti. Prieš tai E. J. paprašė pinigų, sakė, kad dėl kiekvieno asilo nevažinės, ir kad A. M. turi susimokėti 50 litų. A. M. pradėjo sakyti, už ką čia tie pinigai, taip ir prasidėjo konfliktas. Nuo A. M. ir E. J., kai jie kalbėjo, pats buvo apie 4-5 metrų atstumu. E. J. vieną kartą A. M. trenkė į veido sritį, paskui A. M. nuvedė prie sienos, esančios prie išėjimo durų, lyg paėmęs už peties, tiksliai neatsimena. E. J. nukentėjusįjį parvertė ant žemės. Kokiu būdų parvertė, nežino, tik atsimena, kad E. J. buvo prispaudęs koja A. M. veido sritį. Jie priėję prašė, kad paleistų. Kai apsauga atvažiavo, A. M. buvo paleistas. Šiai dienai prisimena vieną E. J. suduotą smūgį A. M., gal buvo ir daugiau smūgių. M. V. prie išėjimo spyrė koja į nugarą A. M.. Jie stovėjo šalia, kai M. V. bandė skirti E. J. su A. M.. Jie nebandė jų skirti, tik žodžiais buvo prašoma, kad paleistų. Vieną smūgį sudavė E. J. ir vieną – M. V.. Antrą smūgį galėjo užfiksuoti kaip pargriovimą ant žemės. Pirma A. M. buvo pargriautas, paskui pastatytas prie sienos. A. M. trenkdamasis į sieną nugriuvo. A. M. jo neprašė aiškinti kažkaip kitaip, nei buvo iš tikrųjų. Kai žmogui yra trenkiama, tai jis automatiškai dengiasi, o kai dengėsi, tai gal automatiškai trenkė ir E. J., dėl ko šiam buvo sulaužyta nosis. Kaip nukentėjusysis dengėsi veidą, negalėjo parodyti, rodė įvairius veido dengimo variantus. Prieš išeinant iš baro draugas paklausė, ar yra vaizdo įrašas, sakė, kad yra. Jie paprašė Š. Č. nuvažiuoti į tą barą ir išsiaiškinti, ar yra kameros. Š. Č. grįžęs pasakė, kad kameros yra. Žino, kad A. M. skambino E. J. dėl kamerų. Liudytojas I. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad E. J. yra jo darbdavys, jis dirba barmenu picerijoje, Pilėnų g. 1, Akademijos miestelis. Įvykio metu dirbo, kai atėjo neblaivus vaikinas – A. M., galimai apie pietus, atėjo su trimis draugais. Matėsi, kad A. M. neblaivus, tai matė iš veido ir elgesio. Picerijoje užsisakė picą, jis A. M. pripylė alaus. Moteris su dukra dar buvo atėjusi į piceriją, nukentėjusysis jai kažką pasakė užgauliodamas. A. M., mokėdamas už alų, nuvertė ir sudaužė stiklinę taurę nuo baro. Tuo metu bauda už tai buvo 20 Lt, A. M. susimokėjo baudą, nuėjo ir atsisėdo prie stalo. Tuomet A. M. pradėjo jį užgaulioti ir jam grasinti, sakė: ,,tas šūdas tiek nevertas, reikia grąžinti dalį pinigų“, sakė: „pupuli, mažuli“, jis jautėsi įžeistas. Jis paskambino darbdaviui, kuris važiavo pro šalį. Atvyko E. J. ir pradėjo ginčytis su A. M., pokalbis buvo dėl baudos. E. J. liepė A. M. eiti iš baro, bet šis nesutiko, tada pagriebė šiam už rankos, o nukentėjusysis trenkė dešine ranka E. J. į veidą. Trenkė kumščiu, jie susigrūmė, E. J. liepė jam iškviesti policiją, tada jis ėjo į sandėlį, nes viduje buvo triukšmas. Nukentėjusįjį pradėjo skirti draugai. Matė, kad abu buvo kraujuoti. Nematė, kad M. V. dalyvautų šiame įvykyje. E. J. nukentėjusysis pataikė kelis smūgius į šoną. A. M. buvo neblaivus, alaus pardavė neblaiviam, jo darbas įpilti alų, negalvojo, kad A. M. bus problematiškas. Įvykio metu buvo per 3-4 metrus, matė, kaip A. M. trenkė E. J., A. M. trenkė pirmas į veido sritį. Jis tuo metu stovėjo ir žiūrėjo, viskas labai greitai įvyko, pamatė kraują ir puolė skambinti policijai. Nežino, kiek taurė verta, tokios baro taisyklės, kokia tikroji taurės vertė, nesvarbu. Matė, kad ir A. M. sužeistas, nematė, kaip šis galėjo patirti sužalojimų. A. M. gulėjo ant pilvo, rankos buvo suimtos už nugaros, buvo prispaustas koja ant nugaros, galva A. M. šonu buvo ant žemės, ant galvos nieko nebuvo jam uždėta. Policiją kvietė būdamas sandėlyje, kelis kartus buvo išėjęs, dar išėjo greitosios pasitikti, neatsimena, kiek laiko užtruko lauke. A. M. buvo pasiūlyta išeiti iš kavinės, norėjo šį išprašyti iš baro, kad nebūtų triukšmo, savininkas pats paprašė iškviesti policiją. Jam atrodė, kad nuo nukentėjusiojo ir jo draugų kilo įžūlus triukšmas, apsaugą jis iškvietė iš karto, kai jie sėdėjo prie stalo ir triukšmavo, E. J. dar nebuvo atvykęs. Bare vaizdo kameros yra, bet ne visada yra kortelė, todėl ne visada filmuoja (t. 1, b. l. 187-188).Liudytojas E. L., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad dirba apsaugos tarnyboje, buvo paspaustas pavojaus mygtukas. Atvykus kartu su N. S. į objektą gal per 7-8 min, pasitiko barmenas ir savininkas, kurie paaiškino, kad studentai sukėlė triukšmą, susipyko, neatsiskaitė už sudaužytą bokalą. Jis pats matė kraują, savininkas buvo kruvina nosimi ir ranka kruvina, bet jau buvo apsivalęs. E. J. pats nuvyko į medicinos įstaigą. Buvo dar 3-4 studentai, kažkas dar reiškė pretenzijas, kažkas dar kraujavo, neskyrė ir dabar neskiria, kas iš jų nukentėjo, o kas kaltinamasis. Visi aiškino savo versijas, nesipriešino, sulaukė policijos. Ar studentai buvo blaivūs, nežino, nenustatinėjo. Studentų daug buvo, tarp jų buvo ir nukentėjęs, neatsimena, ar šis buvo sužalotas. Negirdėjo kalbos apie filmuotą medžiagą. Į vietą atvyko pirmi, policijos dar nebuvo, greitoji atvyko vėliau. Pavojaus signalas spaudžiamas, kai kyla pavojus saugojamam objektui, o kas ten įvyko, nežino. Apsauga turi užtikrinti tvarką, kad žala toliau nebūtų daroma, ir sulaikyti asmenį, bet nebuvo ką sulaikyti, nes niekas nesišalino, buvo ramu. Kad studentai yra kalti, taip pasakė savininkas, nebuvo aišku, kas kaltas, nes kiekvienas savo versijas sakė. E. J. perdavė jiems A. M., kurį jis laikė, bet sulaikinėti nieko nereikėjo, nes A. M. niekur nebėgo. Apsaugai pastarasis nesipriešino, vyko ginčas ir aiškinimasis (t. 2, b. l. 18-19).Liudytojas A. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad dirba policijos patrulių rinktinėje, kaltinamųjų nepažįsta, pykčių, skolų neturi. Gerai nepamena įvykio, gavo iškvietimą, kad vyksta muštynės, vyko su kolega. Kai atvyko, viskas jau buvo pasibaigę. Kiek pamena, tai įvyko kažkoks konfliktas, ar buvo sužeistų, nepamena. Vienas iš įvykyje dalyvavusių įsėdo pas juos į automobilį, kitas į medicinos pagalbos automobilį. Neatsimena, dėl ko kilo konfliktas, vienas pasakojo vieną versiją, kitas - kitą. Jokių pareiškimų nepaėmė. Nepamena, ar rašė tarnybinį pranešimą. Medicininę pagalbą kvietė, nes kažkuris prašė, atrodo, kad vienas buvo kruvinas. Šio įvykio dalyvių veidų negali atpažinti. Matėsi, kad asmenys po konflikto, tačiau ar buvo girti, nesimatė. Jokių tyrimo veiksmų neatliko. Pareigūnai konfliktavusių asmenų nevežė, nes abu pageidavo medicinos pagalbos. Jokių įrašų, daiktų neėmė, kažką minėjo apie vaizdo įrašą, kad kavinė filmuojama. Jokių priemonių imtis nereikėjo, nes nebuvo priežasties. Prieš tai buvo atvažiavusi apsaugos tarnyba ir, tikriausiai, visus apramino. Apsauga į komisariatą nepristatinėja žmonių, o tik išskirsto konfliktą, tačiau jie kviečia policiją, jei yra pretenzijų. Kiek pamena, kvietė dėl klientų, kad elgėsi ne taip, kaip derėtų, ir kad, norint apraminti, kilo konfliktas. Viena pusė sakė, kad pats baro savininkas prisikabino, o kita sakė atvirkščiai (t. 2, b. l. 26-27). Liudytojas N. S., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, giminystės ryšių nėra, noro apkalbėti taip pat. Dirba saugos tarnyboje UAB „G4S“ apsaugos darbuotoju. Įvykio smulkiai negali papasakoti. Picerija, kurioje buvo įvykis, yra jų saugomas pastatas. Tą dieną buvo gautas iš centro pavojaus signalas, jiems atvykus jau buvo kraujo bala ant žemės, buvo žmonių, buvo suaugęs asmuo. Tik atvykę iškvietė medicininę pagalbą, kas kalti, nežino, nes nieko nematė, jau viskas buvo po įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes geriau prisiminė. Supranta, kad E. J. baro savininkas, atvykus pamatė, kad E. J. valėsi veidą ar rankas. Baro savininkas, kai jie atvyko, elgėsi ramiai, nei jis puolė ant jų, nei nurodinėjo, ką reikia daryti, jokių aplinkybių nepasakojo. Jaunesni vaikinukai skundėsi, kad jiems liepė susimokėti už bokalą. Kai jie atvyko, tai jaunesni vaikinukai buvo jau išsiskirstę. Iš baro gavo signalą, greičiausiai pavojaus mygtukas naudojamas tik darbuotojų. Mygtukas buvo paspaustas, kur mygtukas įrengtas, nežino. Pavojaus mygtukas paspaudžiamas tada, kai kyla koks nors pavojus, kyla netvarka, ar kas sąskaitos neapmoka, visi jį naudoja įvairiai. Jiems paliepimą vykti davė iš centrinio pulto, bet jis nežino, ar pagrįstai kyla pavojus, ar ne, šiuo atveju pagrįstai, nes buvo kraujo. Ar nukentėjusysis buvo įvykio vietoje, negali pasakyti. Kuris kruvinas asmuo buvo, negali pasakyti, negalėtų šio atpažinti. Negali pasakyti, ar kaltinamasis, jiems atvykus, perdavė jiems nukentėjusįjį (t. 2, b. l. 40-41).Ekspertas Gregoire Abi Chaker, apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad savo pateiktas abi byloje esančias išvadas tvirtina pilna apimtimi. Išvadą surašė dalyvaujant E. J., jį apžiūrėjo, taip pat buvo pateikti medicininiai dokumentai. Šis sužalojimas atsitiko dėl traumos, turėjo kontaktą su daiktu judant arba pačiam judant atsitrenkė į daiktą. Sužalojimas galėjo atsirasti kito asmens atliekama jėga, užtenka vieno judesio. Smūgis neturi būti stiprus, kad atsirastų nosies lūžis, ginantis nuo smūgio toks sužalojimas galėjo atsirasti, bet nustatyti, dėl ko jis atsirado, negali. Smūgis galėjo būti suduotas mosikuojantis, nereikia tiesioginio smūgio nosies lūžiui. Kartais būna kraujavimas iš nosies, kai lūžta nosis, apžiūros metu kraujavimo nebuvo. Veide sužalojimų nebuvo, negalėjo nustatyti, kiek trauminių poveikių buvo. E. J. kreipėsi rugsėjo 18 d., po pietų, atlikta apžiūra, kurioje matėsi nosies lūžis. Kai būna senas lūžis, rašoma, kad gyjantis arba senas lūžis. Blaivumas E. J. nenurodytas, dažniausiai pats ekspertas tai teigia, arba būna juntamas kvapas, šiuo atveju jam šių duomenų nusistatyti nereikėjo. Pateiktą specialisto išvadą dėl A. M. taip pat tvirtina. Išvada teikta apžiūrint A. M., taip pat buvo pateikti medicininiai duomenys, asmenį ryte apžiūrėjo ir nustatė nurodytus sužalojimus. Lyginant abi išvadas, matosi, kad nosies lūžis dėl kontakto, nukentėjusiajam ir kitam asmeniui padarytos traumos, nubrozdinimas būdingas muštynių metu. Galėjo nukentėjusysis A. M. pats nugriūti, galėjo turėti kontaktą su daiktu ir nusibrozdinti, kaip sužalojimai padaryti, tiksliai negali pasakyti. Kartais sužalojimas turi formą, pagal kurią galima pasakyti, kokiu daiktu jis padarytas, šiuo atveju nėra formos, pagal kurią galima nustatyti sužalojimų būdą. Su ranka nusibrozdinti negalima, rankoje galėjo būti kažkoks daiktas, kaip žiedas. Priklauso nuo kampo, smūgis nebūtinai gali būti stiprus, rankoje esantis daiktas gali palikti sužalojimą veide ar kūne. Apžiūrėtas asmuo A. M. ką kalbėjo, neaprašė, tik parašyta, kad jis buvo sumuštas. A. M. sakė, kaip buvo sužalotas, bet jis negali atskirti, kokiu būtu padaryti sužalojimai, tai galėjo būti nuo batų, nuo kelio – kūno dalies ir nuo grindų. Kad būtent rugsėjo 17 d. galėjo patirti sužalojimą, negali tvirtinti, bet prieš daugiau kaip dvi paras iki apžiūros. Pradžioje būna sužalojimas be šašo, po poros ar dviejų parų jis būna su šašu ir kyla į odos viršų, aukščiau už odos šonų. Po savaitės šitas vaizdas galėjo būti toks, kokį jis ir matė, šašas gali būti po 10 dienų, pati oda jau gali būti užgijusi. Požymiai rodė ir pagal vaizdą matė, kad praėjo daugiau nei dvi paros nuo sužalojimų padarymo, bet ar nuo 5 iki 10 dienų, negali pasakyti, nes pas žmones skirtingai gyja kūnas. Apžiūros metu atliko galvos, kaklo apžiūrą, viso kūno apžiūrėti neturi galimybės, nebent jam nurodo, kad yra kitose kūno vietose sužalojimų, šiuo atveju A. M. nesakė ir nieko kito nenurodė. Atsižvelgė į tai, kuo asmuo skundžiasi, arba mato pats sužalojimus, jei asmuo apsirengęs būna ir pasako, kad nieko neskauda, jis neliepia jam nusirenginėti. Užfiksuoti sužalojimai tik veide. A. M. išvada dėl nugaros sumušimo nesikeistų, ji išlieka tokia pati. Asmuo kreipėsi, nurodė, kad turi nusiskundimų, sakė, kad sumuštas ir skaudėjo nosį, vadinasi, buvo traumos galvos srityje. Smegenų sukrėtimas yra neapčiuopiamas, jo pamatyti negalima, yra audinių sutrikimas. Reikia įvertinti ir nustatyti diagnozę, kitų sužalojimų nėra nustatyta. Pas A. M. yra dar senas randas galvoje. Tiriamajam nustatyta galvos trauma, kraujas bėga iš nosies kraujagyslių, o tam turi būti priežastis arba kitos ligos. Šiuo atveju kraujas bėgo dėl kontakto konflikto metu, todėl galima teigti, kad kraujas A. M. bėgo dėl smūgio, o ne ligos. Nuo vieno smūgio galėjo būti padarytas sužalojimas. Nuo smūgio į nosį galėjo atsirasti abiejose akių pusėse hematoma. Čia yra jo paties teigimu, nebuvo pažymėta, kad po akimi buvo hematoma. Apžiūrimas asmuo ir laikomas įstaigoje buvo apie 7 val. su puse. Kada atsirado kraujosruvos, negali pasakyti, įvykis 17 dieną, o jis apžiūrėjo rugsėjo 24 d. Yra praktikoje buvę, kad po tokio laiko tarpo jau mažai matosi sužalojimai. Šiuo atveju jis nematė kraujosruvų, jos išnyksta gal per 7 paras. Galėjo kraujosruvos atsirasti vėliau po apžiūros. Medicininiuose dokumentuose girtumas fiksuotas 16.55 val., nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Esant tokiam girtumui, nosis kraujuoti gali nuo alkoholio ir nuo kontakto, bet turint duomenų, kad muštynių metu kraujavo nosis, tai kraujavimas buvo nuo nosies traumos. Dažniausiai būna, kad priėmimo skyriuje nebūna nustatyti visi sužalojimai, o tik vėliau ekspertas nuotraukoje tai mato išsamiau. Jei medicininiuose dokumentuose parašyta, kad nėra nubrozdinimo, tai nereiškia, kad jo nebuvo. Nustatant girtumą praėjo apie 2,5 val., nėra duomenų, kad galėjo toliau vartoti alkoholį, galėjo būti, kad įvykio metu buvo asmeniui sunkus girtumas, jeigu iš karto po įvykio darytų alkoholio nustatymo testą. Papildomai ekspertas nurodė, kad E. J. atžvilgiu pateiktose nuotraukose - pirmoje ir antroje matyti, kad vizualiai sužalojimų nesimato, nuotrauka padaryta iš priekio, sužalojimo irgi nesimato, kitose nuotraukose sužalojimų išoriškai nesimato, o iš vidaus nustatyti nėra galimybių. A. M. atžvilgiu pateiktose nuotraukose Nr. 1 matyti pakitimai kaktoje, Nr. 2 nuotraukoje matyti paraukimai, Nr. 3 nuotraukoje matyti, kad veido kairėje pusėje nematyti pakitimų, Nr. 4 nuotraukoje lūpos vidinėje, viršutinėje dalyje pakitimų nematyti, Nr. 5 nuotraukoje lūpos vidinėje, apatinėje dalyje pakitimų nematyti, Nr. 6 nuotraukoje matyti kaktoje padarytas nubrozdinimas, Nr. 7 nuotraukoje matyti bendras nugaros vaizdas, kuriame pakitimų taip pat nematyti. A. M. sužalojimai padaryti nurodytu išvadoje laikotarpiu, kontaktuojant daiktui arba kūnui, sužalojimas formos neturi, negalima tiksliai nustatyti, ar žmogus atsitrenkė į daiktą ar daiktas į žmogų. Sužalojimas padarytas nuo 2 iki 8 parų prieš apžiūrą. Šis sužalojimas būdingas padarant kumščiu ir batais. Kraujosruva – tai, kai plyšta kraujagyslė, ar gali būti mėlynių, priklauso nuo smūgio kampo ir jėgos. Galėjo asmuo atsitrenkti į daiktą, koks tas daiktas, negali pasakyti, jis gali būti bet koks, sužalojime nesimato dažų ar kitų duomenų, patvirtinančių konkretų daiktą. Sužalojimų nėra, pagal kuriuos galima nustatyti sužalojimą laiką. Visuma požymių būdinga kūnui judant ir daiktui judant, atskirti nėra galimybių. Nosis lanksti, joje kraujotaka taki, judinant kremzles ar lūžtant kaului šalia esančios kraujagyslės plyšta, todėl kraujavimas gali būti dėl kontakto su nosimi. Judinant kūnui, nosyje kraujavimas teka į išorę (laukan). Esant kraujavimui iš nosies, tikimybių mėlynėms atsirasti veide nesumažėja, kraujas išsilieja ten, kur jam lengviau. Kraujavimas iš nosies A. M. buvo tik dėl fizinio kontakto, nes yra duomenys, kad buvo konfliktas, o kitų duomenų apie stresą ar didelį darbo krūvį nėra. Girtumas atsiradusiam kraujavimui iš nosies be traumos neturėjo reikšmės, girtumas galėjo turėti įtakos didesniam kraujo išsiliejimui, bet neturi įtakos jautrumui kraujagyslių. Jis nerašė, kad A. M. bėgo kraujas iš nosies, o A. M., ar tai sakė, neatsimena (t. 1, b. l. 186-187, 188-189, t. 2, b. l. 17-18).Pareiškimu dėl sumušimo (t. 1, b. l. 1) nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. A. M. pranešė apie tai, kad 2014 m. rugsėjo 17 d., apie 14.30 val., su draugais atvykęs į piceriją papietauti, netyčia sudaužė arbatpinigių stiklinę, už padarytą žalą sumokėjo 20 litų, paprašė iškviesti direktorių E. J., nes norėjo sužinoti, ar barmenas turi teisę prašyti iš jo pinigų. Atvykęs E. J. pareiškė, kad dabar jis turės susimokėti 50 litų, jis atsisakė, jie susikoliojo ir tada E. J. jam trenkė į veidą, jis gynėsi, stengdamasis išvengti smūgių. E. J. jį sumušti padėjo picas kepantis vyrukas. Kai jie nustojo jį mušti, laikė prispaudę prie sienos, kol atvažiavo apsauga, po to policija ir greitoji, kuri išvežė jį į ligoninę. Kai sumuštas gulėjo ant žemės, jie jį spardė ir uždėjo ant jo galvos koją, taip neleido atsistoti.Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyresniojo patrulio A. P. tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 27) nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 17 d. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės. Atvykus minėtu adresu buvo rasti du tarpusavyje susimušę piliečiai – A. M. ir E. J., kurie paaiškino, kad muštynės tarp jų kilo dėl sudaužyto tuščio alaus bokalo. Abu asmenis medicinos pagalba išsivežė į klinikas.Įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 30-33) nustatyta, kad įvykio vieta yra baras „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini). Baro viduje matosi raudonos spalvos stalai ir prie kiekvieno stalo po du medinius suolus. Priešais įėjimą į kavinės patalpas, stovi biliardo stalas, keturi žaidimų automatai. Dešinėje biliardo stalo pusėje, prie sienos matosi įrengtas baras. Nuo aptarnaujamos dalies jis atskirtas 1,50 m aukščio plokšte, už kurios yra įrengta alaus pilstymo sistema, stovi šaldytuvai, lentynos su buteliais, užkandžiais. Ant viršutinės lentynos, dešinėje pusėje, matyti pastatyta juodos spalvos vaizdo kamera. Kairėje baro pusėje, sienoje, matyti rudos spalvos durys, pro kurias patenkama į sandėlį. Dešinėje patalpos pusėje matyti durys, pro kurias patenkama į tualetą. Toje pačioje patalpoje, kaip ir „(duomenys neskelbtini)“, yra įrengta kita kavinė-picerija „T.“.Specialisto išvada Nr. G2439/14(02) (t. 1, b. l. 8) nustatyta, kad 2014-09-24 nukentėjusiajam A. M. nustatyta nubrozdinimas kaktos dešinėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau kontaktų. Sužalojimo vaizdas rodo, kad jis galėjo būti padarytas prieš daugiau nei dvi paras iki teismo medicininės apžiūros. Šis sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvada Nr. G2376/14(02) (t. 1, b. l. 35) nustatyta, kad 2014-09-18 E. J. konstatuotas nosies kaulų lūžis, kuris galėjo būti padarytas daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau kontaktų. Sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.Akistatos protokolu (t. 1, b. l. 45) nustatyta, kad atlikta akistata tarp E. J. ir A. M., tačiau prieštaravimų jų parodymuose pašalinti nepavyko. E. J. aiškino, kad A. M. bandė išprašyti iš baro, tuo metu šis jam trenkė į nosį, grumtynių metu jis stengėsi sulaikyti A. M.. Nukentėjusysis aiškino, kad jam trenkė pirmas E. J., tuomet įvyko grumtynės, kurių metu jis gynėsi. Akistatos protokolu (t. 1, b. l. 46) nustatyta, kad atlikta akistata tarp E. J. ir A. Ž., tačiau prieštaravimai šių asmenų parodymuose liko nepašalinti. E. J. teigė, kad pirmas fizinį smurtą pradėjo naudoti A. M., o A. Ž. teigė, kad pirmasis nukentėjusįjį stūmė ir jam trenkė E. J..Akistatos protokolu (t. 1, b. l. 47) nustatyta, kad atlikta akistata tarp E. J. ir V. G., tačiau prieštaravimai dėl konflikto pradžios ir fizinio smurto naudojimo aplinkybių nepašalinti.Akistatos protokolu (t. 1, b. l. 48) nustatyta, kad atlikta akistata tarp E. J. ir Ž. R., tačiau prieštaravimai dėl konflikto pradžios ir fizinio smurto naudojimo aplinkybių nepašalinti.2015 m. kovo 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės nutarimu (t. 1, b. l. 54-60) nustatyta, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-01339-14 dėl tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiajam E. J. išaiškinta teisė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo kreiptis į apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka. A. M. ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. A-4106754 duomenimis (t. 1, b. l. 145-155) nustatyta, kad A. M. apžiūrai buvo siųstas dėl muštynių. Skundėsi nosies skausmu. A. M. taip pat atliktas skubus galvos smegenų tyrimas, kurio metu ūmių traumai būdingų židininių tankio pakitimų nerasta, rasta senų potrauminių pakitimų. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu A. M. 2014-09-17 16.55 val. nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, atliekant tyrimus pastarasis nurodė, kad gėrė alaus, neatsimena, kiek tiksliai bokalų išgėrė, miglotai atsimena, kaip susimušė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šių duomenų visuma nepatvirtina, jog E. J. ir M. V. pažeidė viešąją tvarką, t. y. bare-picerijoje „(duomenys neskelbtini)“ kitų asmenų akivaizdoje sumušė A. M., dėl ko šis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis kilusio konflikto iniciatorių, nukentėjusiojo elgesį su nuteistaisiais, E. J. bei M. V. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, atliktų veiksmų paskatas ir motyvus, taip pat turėjo būti įvertinti konfliktavusių asmenų tarpusavio santykiai, liudytojų parodymų visuma. Visų proceso dalyvių parodymai turėjo būti gretinami su jų anksčiau tyrimo metu duotais parodymais, o konkrečios išvados daromos tik visų bylos duomenų kontekste, nesureikšminant kurio nors vieno duomens. Nagrinėjamu atveju šie aspektai nebuvo pakankamai išsamiai išanalizuoti, todėl padarytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, kurio pasekmė realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.Byloje nekyla ginčo dėl to, kad fiziniu smurtu pasibaigęs konfliktas vyko viešoje vietoje, tačiau pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas yra paremtas ne visapusišku susidariusios situacijos išnagrinėjimu, bet iš esmės nukentėjusiojo bei jo draugų parodymais. Teismo nuosprendis taip pat yra grindžiamas prielaidomis dėl E. J. veiksmų ir įvykio vietoje buvusios kameros užfiksuoto vaizdo įrašo galimo ištrynimo. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti teiginiai: „E. J. galėjo atlikti visus veiksmus, kurie jam yra išvardinti kaltinime“ bei ,,Galimai E. J. peržiūrėjus vaizdo įrašą, paaiškėjo, jog šis fiksavo kaltinamajam nepalankias tos dienos įvykio aplinkybes, todėl ir buvo ištrintas“, yra paremti tik spėjimu ir pažeidžia asmens nekaltumo prezumpcijos principą bei iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą, t. y. imperatyvų reikalavimą visas abejones aiškinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apylinkės teismas pažymėjo, kad E. J. yra I. B. darbdavys, todėl pastarojo parodymus vertino kritiškai, tačiau A. M. draugų parodymus visa apimtimi priėmė kaip teisingus ir nuoseklius, nors šie taip pat nėra visiškai neutralūs, pašaliniai įvykio stebėtojai. Toks dviprasmiškas įrodymų vertinimas negali būti laikomas tinkamu bei užtikrinančiu asmeniui teisę į teisingą teismą. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju būtina vertinti dviejų pusių parodymus, t. y. A. M. ir jį palaikančių draugų – A. Ž. (su nukentėjusiuoju įvykio metu gyveno tame pačiame bendrabutyje), V. G. (gyveno tame pačiame bendrabutyje) ir Ž. R. (kartu su nukentėjusiuoju mokėsi Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakultete, gyveno viename bendrabučio kambaryje) bei E. J. ir įvykio vietoje dirbusių asmenų – I. B. (dirbo barmenu, su E. J. yra siejamas darbinių, pavaldumu grįstų, santykių), M. V. (dirbo picų kepėju, E. J. nėra jo viršininkas, pavaldumo santykių nėra). Jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta kitų įvykį tiesiogiai stebėjusių liudytojų, todėl šių liudytojų bei pačių kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymai turi būti vertinami itin atidžiai, nesuteikiant išskirtinumo nė vienos grupės parodymams.Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminis tyrimas dėl bare „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugsėjo 17 d. kilusio konflikto iš pradžių buvo pradėtas pagal tą pačią dieną pateiktą E. J. pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad jam paprašius neblaivaus piliečio išeiti iš baro, šis pradėjo konfliktuoti. Jis paėmė pilietį už kairės rankos ir norėjo išprašyti, bet šis trenkė jam į nosį, tuomet jis bandė apsiginti ir sulaikyti pilietį. Buvo iškviesta saugos tarnyba, policija ir greitoji medicinos pagalba (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 65-1-01339-14, b. l. 2). 2014 m. rugsėjo 17 d. buvo suformuluota užduotis specialistui dėl sveikatos sutrikdymo masto E. J. nustatymo, tyrimas buvo pradėtas kitą dieną ir pateikta išvada dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nustatymo. A. M. pareiškimas dėl sumušimo pateiktas 2014 m. rugsėjo 18 d. (t. 1, b. l. 1), jame nurodyta, kad įvykio metu jis netyčia sudaužė arbatpinigių stiklinę, už tai barmeno buvo paprašytas susimokėti 20 litų. Jis susimokėjo ir paprašė iškviesti direktorių. Atvykęs E. J. pareiškė, kad už tai, jog atvyko, jis turi duoti šiam 50 litų. Jis atsisakė mokėti, jie susikoliojo ir tada E. J. jam trenkė į veidą, jis gynėsi. E. J. jį mušti padėjo picas kepantis asmuo. Jie abu jį mušė, tada laikė prispaudusį prie sienos, kol atvažiavo apsauga, policija ir greitoji. Dar pridūrė, kad, kai sumuštas gulėjo ant žemės, jie jį spardė ir uždėjo ant galvos koją, taip neleidžiant atsistoti. A. M. medicininis tyrimas atliktas tik po savaitės laiko nuo įvykio, t. y. 2014 m. rugsėjo 24 d. jam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kaktos nubrozdinimo dešinėje pusėje. Šiuos pirminius pareiškimų teiginius teisėjų kolegija laiko itin reikšmingais, kadangi tai iš esmės pirminės versijos, kurios vėliau buvo detalizuojamos, pildomos bei keičiamos. Atkreiptinas dėmesys, kad konfliktas bare „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjo ne E. J. ir A. M. apsižodžiavimu, tačiau konfliktine situacija tarp barmeno I. B. ir nukentėjusiojo A. M.. I. B. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, jis aiškino, kad prie baro priėjęs A. M. paprašė jo įpilti alaus, matėsi, kad šis buvo išgėręs, nes skėsčiojo rankomis, užkliudė ant baro stovėjusią taurę, kuri nukrito ir sudužo. Klientą jis informavo, kad turės sumokėti 20 litų baudą už padarytą žalą. Pažymėtina, kad barmenas veikė pagal baro vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas UAB „R.“ direktoriaus E. J. 2013 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-63 (t. 1, b. l. 185), kurių 8 punktas draudžia gadinti ar kitaip pažeisti baro inventorių (padarius žalą – privaloma atlyginti). A. M. susimokėjo už sudaužytą taurę, tačiau netrukus vėl sugrįžo, pakeltu tonu reiškė pretenzijas, kodėl turėjo sumokėti 20 litų „už šitą šūdą“, reikalavo grąžinti pinigus, tačiau I. B. atsisakė tai padaryti. Tuomet A. M. užėjo pas jį už baro, pasakė: „dabar pisiu tau į galvą“, klausė: „ką tu man padarysi?“, t. y. atvirai provokavo konfliktą, trukdė barmenui dirbti, atitraukė šį nuo darbo. Be to, A. M. pradėjo prašyti kviesti viršininką ir I. B., matydamas, kad agresyviai nusiteikusio jaunuolio, atėjusio su kompanija, gali vienas nenuraminti, paskambino baro savininkui E. J.. Aukštesniojo teismo vertinimu, jei situacija barmenui būtų atrodžiusi sukontroliuojama, jis nebūtų be pagrindo trukdęs baro savininko, be to, pagal pareigas aukštesnio rango asmens įsikišimo reikalavo pats nukentėjusysis. A. M. net ir laukdamas atvykstančio barmeno viršininko, I. B. įžeidinėjo, o kartu su A. M. buvę draugai pastarąjį ramino, sakydami nedaryti nesąmonių. Tai, kad konfliktą dėl prašymo susimokėti už sudaužytą taurę iniciavo A. M., iš esmės patvirtino ir nukentėjusiojo draugai. Tiek V. G., tiek Ž. R. ir A. Ž. pripažino, jog A. M. buvo nepatenkintas dėl prašomos sumokėti sumos – 20 litų, t. y. manė, jog ši suma yra per didelė, todėl nuėjo pasiaiškinti su barmenu. Atkreiptinas dėmesys, jog baro savininką reikalavo iškviesti būtent A. M., tai jis nurodė savo pirminiame pareiškime policijos įstaigai, tačiau vėliau savo parodymus pakeitė, t. y. aiškino, jog pats barmenas jam dėl taurės vertės liepė kalbėtis su direktoriumi ir šiam paskambino. Pažymėtina, jog aiškintis dėl sudaužytos taurės ir prašyti grąžinti pinigus ar jų dalį prie baro A. M. nuėjo vienas, jo draugai liko prie stalelio, t. y. tiesiogiai pokalbyje nedalyvavo. Nepaisant to, jų parodymai nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo dėl E. J. sužalojimo metu Ž. R. teigė, kad A. M. nuėjus prie baro, barmenas pasiėmė mobilaus ryšio telefoną ir kažkam paskambino, tuomet išgirdo, kad tuoj atvažiuos viršininkas, t. y. ar A. M. prašė iškviesti baro savininką, ar barmenas tai padarė savo iniciatyva, jis negirdėjo (medžiaga Nr. 65-1-01339-14, b. l. 41-42), tačiau ikiteisminio tyrimo dėl A. M. sumušimo metu Ž. R. aiškiai nurodė, kad girdėjo, kaip barmenas pasakė, jog kvies viršininką (t. 1, b. l. 17-18). Iš esmės analogiškai parodė ir kiti nukentėjusiojo draugai, t. y. iš pradžių aiškino, jog pokalbio tarp I. B. ir A. M. negirdėjo, nes bare grojo muzika ir pan., o vėliau nurodė, jog savininkas buvo iškviestas vien barmeno iniciatyva, nes A. M. su barmenu bendravo mandagiai, nesiginčijo. Tai rodo, jog nukentėjusiojo draugų parodymai buvo derinami tarpusavyje. Taigi, E. J. į barą atvyko būdamas informuotas, jog bare keliamas triukšmas, reiškiamos nepagrįstos pretenzijos, užgauliojamas darbuotojas, t. y. baro savininkas į įvykio vietą vyko tikėdamasis numalšinti kilusį konfliktą, stabilizuoti baro darbą, o ne įplieksti dar didesnį konfliktą, kuris sutrikdytų visuomenės rimtį bei tvarką. Darytina išvada, jog E. J. atliktų veiksmų kryptingumas, jo tyčia nebuvo nukreipta į viešosios tvarkos pažeidimą. Tačiau tolesnės įvykių sekos nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepavyko tiksliai atskleisti, t. y. nepavyko pašalinti esamų prieštaravimų, kas turi būti vertinama nuteistųjų naudai. E. J. viso proceso metu aiškino, kad, atvykęs į barą, rado agresyviai nusiteikusį A. M., kuris aiškino, jog sudaužyta taurė buvo ne vietoj padėta. Jis pasakė nukentėjusiajam, kad šis turi susimokėti už taurę, o vertę jis, kaip baro savininkas, gali nustatyti pats. Tačiau A. M. neketino gražiuoju tartis, pradėjo jam grasinti, kad kažkas bus. Tuomet jis paprašė nukentėjusiojo išeiti iš baro ir šis jo reikalavimas buvo teisėtas, t. y. numatytas baro taisyklių 5 punkte: „Baras turi teisę be paaiškinimo išprašyti asmenis, kurie netinkamai elgiasi ar kelia pavojų kitiems baro lankytojams“. E. J., ragindamas A. M. išeiti, paėmė jį už rankos dilbio ir iš karto pajuto smūgį į nosį, tuomet įvyko grumtynės, E. J. stengėsi išlaikyti A. M., kad šis nepasišalintų, tačiau nukentėjusysis priešinosi, mosikavo rankomis. Tai, kad E. J. liepė A. M. išeiti iš baro, o pastarasis nepakluso, patvirtino ir I. B., šios aplinkybės neginčijo ir pats nukentėjusysis bei jo draugai. Pasilikimo bare priežastį A. M. įvardijo tai, kad laukė užsakytų picų, už kurias sumokėjo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš baro buvo prašomas išeiti tik nukentėjusysis, jo draugai nekonfliktavo nei su baro personalu, nei su baro savininku, todėl pastarųjų atžvilgiu jokie prašymai nebuvo reiškiami, jie galėjo atsiimti picas. Tad ši priežastis laikytina mažareikšme ir nesuteikiančia teisę nukentėjusiajam nepaklusti baro savininko nustatytoms taisyklėms. Nors A. M. ir jo draugai liudytojai vieningai teigė, kad pirmasis fizinį smurtą pradėjo naudoti E. J., o nukentėjusysis tik gynėsi dengdamasis galvą ir mosikuodamas rankomis, dėl ko netyčia galėjo pataikyti ir E. J., tačiau jų veiksmai paneigia tokią versiją. Pažymėtina, jog nė vienas nukentėjusiojo draugas nepuolė ginti A. M., taip pat nekvietė policijos ar greitosios medicinos pagalbos, t. y. nukentėjusysis nesulaukė pagalbos ginantis nuo neva agresyviai nusiteikusio baro savininko. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo draugai aiškino, kad neįsivaizduoja, kaip E. J. galėjo būti sulaužyta nosis, nes A. M. šiam nesmūgiavo, tik pats gūžėsi ir dengėsi galvą. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojai jau pripažino, kad smūgis vis dėlto buvo, tačiau tai buvo atsakomasis, automatiškas smūgis (tokius parodymus apeliacinės instancijos teisme davė Ž. R., A. Ž.) arba buvo aiškinama, kad negali pasakyti, ar nukentėjusysis trenkė E. J. (taip teigė V. G.). Taigi, vieninga A. M. draugų versija teisme nebebuvo tokia nuosekli ir neprieštaringa. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojai Ž. R., A. Ž., V. G., duodami parodymus pirmosios instancijos teisme, vieningai nurodė tik pačią konflikto pradžią, t. y. sudaužytą taurę, baro savininko atvykimą ir E. J. smūgį A. M., tačiau tolesnės įvykių sekos teigė neprisimenantys, ir tik pagarsinus jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino, apeliacinės instancijos teisme taip pat negalėjo nuosekliai nurodyti tiek nuteistųjų, tiek nukentėjusiojo veiksmų. Ši aplinkybė patvirtina, kad liudytojai, būdami jauni, geros sveikatos, baigę aukštąjį mokslą, negalėjo pamiršti tikrų įvykio aplinkybių, o tiesiog negalėjo prisiminti savo duotų suderintų parodymų apie įvykį.A. M., V. G., A. Ž. ir Ž. R. parodymai išsiskyrė ir dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdžio, suduotų smūgių skaičiaus, kitų fizinio kontakto aplinkybių. A. M. aiškino, kad jam buvo suduotas vienas smūgis į galvą (veido sritį) stovint, kiti smūgiai suduoti jam pasilenkus bei gulint ant grindų. Smūgiai buvo į kaklą ir į kuprą, tikslaus smūgių skaičiaus nurodyti negalėjo, E. J. jam ant galvos, ant kairio žando, buvo uždėjęs koją. Taip pat juto du smūgius į nugarą. Vėliau nukentėjusysis maišėsi, teigė, jog į nugarą buvo spirta vieną kartą, kaklo bei kupros sužalojimų nebeminėjo. Nukentėjusiojo draugai ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad smūgiuota A. M. buvo daug kartų, tačiau kur buvo smūgiuota, negalėjo tiksliai nurodyti, į nugarą šiam įspyrė M. V. ir tik kartą, vėliau teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta, jog iš esmės prisimenamas tik vienas smūgis – pats pirmas E. J. smūgis A. M.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surengtos akistatos tarp E. J. ir nukentėjusiojo bei šio draugų, tačiau visi akistaton suvesti asmenys pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų, t. y. kas pirmasis sudavė smūgį neišsiaiškinta, todėl E. J. atžvilgiu baudžiamajai atsakomybei kilti nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas laiko nustatytomis aplinkybes, kad konfliktas kilo dėl prašymo padengti turtinę žalą už sudaužytą barui priklausančią taurę, pirmasis nepasitenkinimą nustatyta baro tvarka išreiškė A. M., kuris reikalavo iškviesti baro savininką. Šiam atvykus, nukentėjusysis aiškiai suvokė, kas atvyko ir dėl ko atvyko. A. M. pirmasis priėjo prie E. J. ir pradėjo reikšti savo nepasitenkinimą, jo buvo paprašyta palikti baro patalpą, tačiau jis nepakluso šiam teisėtam reikalavimui ir tęsė konfliktą. Šie nukentėjusiojo veiksmai patvirtina, kad jis nebuvo nusiteikęs rasti kompromisą, elgėsi provokuojančiai, be to, buvo neblaivus. Nors A. M. ir jo draugai vieningai teigė, kad visi į barą po paskaitų atėjo blaivūs ir nuo 0,5 l bokalo alaus negalėjo labai apgirsti, tačiau medicininiai dokumentai rodo priešingai. Iš karto po grumtynėmis pasibaigusio incidento A. M. buvo nustatyta 2,09 promilės neblaivumas, tai yra vidutinis girtumo laipsnis, be to, nukentėjusiojo elgsena, būsena apibūdinta kaip dirglus, atmintis kiek miglota, apsunkintas pataikymas į nosies galą, neatsimena, kiek tiksliai bokalų išgėrė, miglotai atsimena, kaip susimušė. Ekspertas Gregoire Abi Chaker pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio metu A. M. galėjo būti sunkaus girtumo būsenos, todėl nukentėjusiojo, kaip įvykio metu buvusio neblaivaus asmens, parodymai turėjo būti itin kruopščiai tikrinami ir vertinami. Esant tokiems duomenims, ypač svarbūs, vertinant įvykio vietoje buvusią situaciją, tampa bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo I. B. parodymai, kuriais nustatyta, kad, priešingai nei nurodo pats A. M. bei liudytojai V. G., A. Ž. ir Ž. R., nukentėjusysis įvykio metu nesielgė ramiai ir mandagiai nesiaiškino susiklosčiusios situacijos, o pats sukėlė konfliktą.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apžiūrimas gydytojų įvykio dieną A. M. skundėsi tik skaudama nosimi, teigė, kad jam bėgo daug kraujo, tačiau apžiūrėjus pacientą nustatyta, kad ūmių traumai būdingų židininių tankio pakitimų nėra, intrakranijinio kraujavimo nematyti, rasti seni potrauminiai pakitimai (t. 1, b. l. 146-148). Po savaitės nuo įvykio apžiūrėtas teismo medicinos eksperto A. M. šiam apie nugaros sumušimą nepasisakė, nors, sprendžiant iš byloje esančių nuotraukų (t. 2, b. l. 12, 14-16), nugaros sritis taip pat buvo apžiūrėta ir sužalojimų joje nerasta. Be to, ekspertas negalėjo patvirtinti, kad nubrozdinimas kaktoje buvo padarytas būtent 2014 m. rugsėjo 17 d., nustatyta, kad šis sužalojimas buvo padarytas prieš daugiau kaip dvi paras iki apžiūros. Pažymėtina, jog nukentėjusysis iš karto po įvykio nerašė nei pareiškimo policijai, nei vyko medicininei apžiūrai, po incidento bare jis išvyko į namus Kėdainių rajone. Be to, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paaiškėjo, jog kreiptis į teisėsaugos institucijas A. M. nusprendė tik po to, kai išsiaiškino, jog nėra įvykio vietoje buvusios kameros filmuotos medžiagos, todėl nėra galimybės išsiaiškinti, kuris iš susimušusių asmenų dėl fizinio smurto panaudojimo kito atžvilgiu sako tiesą, o kuris meluoja. Baro savininkas žinojo, kad bare yra filmavimo kamera, todėl manė, jog bus ir vaizdo įrašas, tačiau vėliau paaiškėjo, jog kameroje nėra SIM kortelės, dėl to jokie įrašai nebuvo užfiksuoti. Kas turėjo pasirūpinti, jog kameroje būtų SIM kortelė, tyrimo metu nenustatyta, taip pat nenustatyta, ar kas nors po incidento galėjo išimti buvusią kortelę ir ją sunaikinti. Faktas yra tai, jog vaizdo medžiagos, kuri galėtų padėti išsklaidyti byloje esančias abejones, nėra. Šią aplinkybę aiškinti E. J. nenaudai nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog vaizdo įrašo buvimas nukentėjusiojo draugus domino dar tą pačią įvykio dieną, buvo teirautasi, ar patalpa filmuojama, bet barmenas jiems neva atsakė, kad medžiagą ištrynė, ir koks čia jų reikalas. Tačiau, jei iš tiesų dar įvykio dieną būtų išsiaiškinta, kad vaizdo įrašo nėra, tuomet A. M. nebūtų reikėję skambinti E. J. į asmeninį mobilaus ryšio telefoną ir bandyti tartis, kad nereikia kreiptis į policiją, bei teirautis dėl įrašo buvimo. Tai, kad baro savininko telefono numerį sužinojo nukentėjusiojo draugas Š. Č., patvirtino tiek liudytojas A. Ž., tiek ir A. M., nurodydami, kad Š. Č. kitą dieną po incidento nuėjo į barą ir ten buvusio darbuotojo paprašė E. J. telefono numerio. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Ž. R. pripažino, kad A. M. pareiškimą parašė tik tada, kai išsiaiškino, jog nėra jokio įrašo. Pats nukentėjusysis tai pat pripažino, jog nukentėjusiuoju pasijautė tik po pokalbio su E. J., šiaip nelabai buvo linkęs kažką aiškintis. Liudytojas A. Ž. apeliacinės instancijos teisme stebėjosi susidariusia situacija tuo aspektu, kad jei A. M. būtų žinojęs apie esantį vaizdo įrašą, nejaugi būtų rašęs pareiškimą policijai. Taigi, minėti liudytojai netiesiogiai patvirtino, jog esant vaizdo įrašui, A. M. nebebūtų nukentėjusysis, o E. J. nuteistasis. Teisėjų kolegija pritaria apelianto E. J. skundo teiginiams, kad A. M. padaryto kūno sužalojimo mechanizmas nėra atskleistas. Nukentėjusiojo teigimu, jam buvo smogta į veido sritį, tačiau įvykio dieną jokie veido paraudimai nenustatyti, o po savaitės konstatuotas kaktos nubrozdinimas, kurio padarymo laikas konkrečiai nenurodytas. Dėl A. M. padarytų sužalojimų nesutarė ir pastarojo draugai: V. G. nurodė, kad nukentėjusiojo veidas lyg buvo patinęs, Ž. R. matė patinusią nosį, mėlyną nugarą, nors kurioje konkrečiai nugaros vietoje buvo mėlynė, nesugebėjo nurodyti, A. Ž. matė patinusį žandą, tačiau nė vienas liudytojas nenurodė po įvykio matęs nubrozdintą A. M. kaktą. Pats A. M. teigė, kad po konflikto jo lūpa buvo mėlyna, taip pat „fanarą“ po akimi turėjo, nugaroje buvo raudona žymė, tačiau nei sutinusios lūpos, nei mėlynės po akimi jo draugai nepastebėjo, šie sužalojimai nebuvo nustatyti ir medicininės apžiūros metu. Be to, jau minėta, A. M. apžiūra atlikta tik po savaitės laiko, nes šiam neva buvo atostogos, todėl jis buvo išvažiavęs į namus Kėdainių r. Tačiau nukentėjusiojo draugai patvirtino, kad jokių atostogų rugsėjo mėnesį jiems nebuvo, kadangi mokslo/studijų metai dar buvo tik prasidėję, jie visi studijavo dieniniame skyriuje. Taigi, byloje nėra neabejotinų objektyvių įrodymų, kad A. M. nubrozdinimas kaktos dešinėje padarytas kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje bei kad jį padarė E. J. ar M. V..E. J. apeliaciniame skunde teigia, kad jo veiksmai atitiko BK 29 straipsnio 1 dalį, t. y. teisėtą asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad BK 29 straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos padarymas sulaikomam asmeniui neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės, jis turi atitikti ir sąlygas, apibūdinančias sulaikomo asmens elgesį, veiksmus, apie kuriuos taip pat nurodyta minėtoje BK normoje. Teisėtas sulaikymo pagrindas – nusikalstamos veikos (nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) padarymas. Be to, toks asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, aktyviai bando išvengti sulaikymo. Analizuojamu atveju, nors A. M. reiškė nepagrįstas pretenzijas dėl neva per didelės privalomos sumokėti už sudaužytą taurę sumos, nepagarbiai bendravo su barmenu I. B., nepasišalino iš baro paprašytas baro savininko, tačiau šie viešoje vietoje nepriimtini veiksmai nelaikytini nusikaltimu. A. M. trikdė baro tvarką ir jei konfliktas nebūtų peraugęs į grumtynes, jis būtų atsakęs administracine tvarka. Be to, bylos duomenimis nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų bandęs bėgti iš baro ar kitaip aktyviai šalintis tuo metu, kai buvo sulaikomas. Todėl E. J. veiksmai nelaikytini atitinkančiais teisėtą asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymą. Jau minėta, kad išnaudojus visus įmanomus įrodymų tyrimo veiksmus, nepavyko nustatyti, kuris iš konflikte dalyvavusių asmenų pirmas pradėjo naudoti fizinį smurtą: A. M. - dėl nepasitenkinimo turima susimokėti suma ir bandymo išprašyti jį iš baro ar E. J. - dėl baro kliento neįvykdyto reikalavimo išeiti ir baro darbo trikdymo. Tačiau byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad pirmasis konfliktą pradėjo neblaivus nukentėjusysis A. M., byloje nėra objektyvių įrodymų, kad A. M. nustatytą sužalojimą padarė E. J. ir kad šis sužalojimas buvo padarytas kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, E. J. veiksmų kryptingumas, jo tyčia nebuvo nukreipta demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir taip pažeisti viešąją tvarką ar rimtį, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. J. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalies, subjektyviosios pusės, taigi, nėra ir šio nusikaltimo sudėties, todėl E. J. išteisintinas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Apeliantas M. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog pribėgęs įspyrė A. M. į nugaros sritį, tačiau taip pasielgė, nes norėjo apginti E. J., kuris buvo susimušęs su baro klientu, o aplink juos buvo sustoję nukentėjusiojo draugai. Apeliantas mano, jog veikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl prašo jį išteisinti. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Asmens veiksmai laikomi padaryti esant būtinajai ginčiai, jei jie atitinka būtinosios ginties teisėtumo sąlygas. Sprendžiant klausimą, ar buvo būtinosios ginties situacija, didelę reikšmę turi tikslus įvykio faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas. Pagal susiformavusią teismų praktiką būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi būti realus ir akivaizdus. Pavojingas kėsinimasis yra tokia veika, kuria besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje – asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-313/2012, 2K-P-135-648/2016, 2K-64-696/2017).Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju M. V. susidarė įspūdis, kad E. J. reikalinga pagalba atremti A. M. smurtinius veiksmus. M. V. viso proceso metu nuosekliai aiškino, kad girdėjo, kaip nukentėjusysis reiškė pretenzijas dėl įvardytos sumos už sudaužytą taurę, įžeidinėjo bei žemino barmeną, grasino šiam, bandė užeiti pas barmeną už baro, prašė kviesti savininką. Atvykus E. J., jie kažką kalbėjosi, ką negirdėjo, nes buvo savo darbo vietoje, todėl incidento visą laiką nestebėjo. Pamatė tik kai abu buvo įsikibę vienas į kitą, E. J. tuo metu bėgo kraujas iš nosies, tuo metu A. M. draugai taip pat pakilo nuo stalo ir ėjo į konfliktuojančių asmenų pusę, todėl M. V. pagrįstai išsigando, kad E. J. gali būti sumuštas, kadangi pastarasis buvo vienas, o A. M. pusėje stojo dar trys jauni, fiziškai stiprūs vaikinai. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad M. V. sureagavo spontaniškai, siekė apginti baro savininką ar bent padėti susigrūmusius asmenis išskirti. Tai, kad nuteistasis nesiekė įsijungti į muštynes, rodo ir tai, kad prabėgdamas jis paspaudė apsaugos mygtuką. Pribėgęs spyrė A. M. kažkur į šoną, gal klubą ar nugarą, bandė skirti E. J. su A. M., tačiau pamatęs, kad nukentėjusiojo draugai tik stovi ir žiūri, jokių aktyvių fizinių veiksmų nesiėmė, jis taip pat atsitraukė ir grįžo į savo darbo vietą laukti apsaugos. Tai, kad M. V. skyrė besimušančius asmenis, patvirtina liudytojai A. Ž. ir V. G.. Pažymėtina ir tai, kad M. V., bėgdamas ginti E. J., matė pastarojo sukruvintą veidą, jog šis yra įspraustas į kampą ir gali būti dar labiau sužalotas, todėl veikė būtinosios ginties sąlygomis. Be to, tyrimo metu liko nenustatyta, kad nuo M. V. spyrio A. M. patyrė konkretų sužalojimą. Nei nugaros, nei šonų skausmais jis nesiskundė, todėl darytina išvada, kad spyris nebuvo stiprus, paliekantis kokias nors sveikatą trikdančias žymes. Nors po kurio laiko M. V., apgalvojęs savo veiksmus, pripažino, kad galėjo bandyti sukonfliktavusius asmenis skirti žodžiais ir nesivelti į gynybos veiksmus, tačiau įvykio metu jis veikė instinktyviai, refleksiškai, t. y. matydamas nelygias jėgas – A. M. yra gerokai jaunesnis už E. J., todėl ir fiziškai pajėgesnis, bei šiam į pagalbą ateinančius draugus (M. V. negalėjo objektyviai įvertinti ir numatyti, ar draugai velsis į muštynes, ar ne), nusprendė padėti baro savininkui. Itin svarbu tai, kad vos tik supratęs, kad nukentėjusiojo draugai nepuls E. J., M. V. iš karto atsitraukė ir savo fizinių veiksmų netęsė. Tai patvirtina, kad susidariusi situacija iš šalies atrodė grėsmingai, todėl buvo pagrindas ginti kitą asmenį nuo pradėto realaus, akivaizdaus, pavojingo kėsinimosi. Todėl M. V., nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, kad jis veikė būtinosios ginties situacijoje ir neperžengė būtinosios ginties ribų (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys), baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėtus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neįvertino įrodymų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumos, todėl padarė nepagrįstas išvadas, paremtas prielaidomis, dėl E. J. ir M. V. kaltės, padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis E. J., kuriuo baudžiamoji byla M. V. nutraukiama.Priimant išteisinamąjį nuosprendį, naikinama abiem apeliantams taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis). M. V., nutraukiant jam baudžiamąją bylą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos dėl jo gynimo pirmosios instancijos teisme nepriteisiamos (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistųjų E. J. ir M. V. apeliacinius skundus tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo:

E. J. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. V., nustačius, kad jo veikoje yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas, BK 28 straipsnio 1, 2 dalys), baudžiamąją bylą dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Panaikinti E. J. ir M. V. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų dėl M. V. gynimo pirmosios instancijos teisme iš M. V. nepriteisti.

Ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 65-1-01339-14 grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.