Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4176-837/2009 pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui V. T., trečiajam asmeniui Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notarei L.M. Kamarauskaitei dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių, jų atstovų paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad nors 2006-12-14 privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutartyje pardavimo kaina buvo nurodyta 3 000 Lt, tačiau faktiškai atsakovas M. J. sumokėjo 15 000 Lt. Konstatavo, jog notaro patvirtinti dokumentai yra oficialūs, nurodyti faktai nustatyti ir neįrodinėjami kol nėra nuginčyti, tačiau ieškovė notarinio veiksmo neginčija, sandorio pripažinti negaliojančiu neprašo. Nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas suklaidino pirkimo – pardavimo sutartį patvirtinusią notarę, nurodydami, kad atsakovas pinigus sumokėjo prieš pasirašant sutartį, taip pat sutartyje nurodydami žymiai sumažintą pirkimo kainą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šalių surašytas raštelis, įvardintas kaip sutartis, neatitinka įstatymų reikalavimų, iš jo turinio negalima suprasti, ko šalys siekė jį pasirašydamos, už ką pinigai nesumokėti, kokia suma nesumokėta ir koks sumokėjimo terminas, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios 2006 m. gruodžio 14 d. sudarytos privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė M. J. pardavė, o atsakovas V. T. nupirko 1,80 ha iš 612/1612 dalių žemės sklypo, kurio bendras plotas 16,12 ha. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad žemės sklypas su pastatais yra parduodamas už 3 000 Lt, kuriuos pirkėjas sumokėjo grynais prieš pasirašant sutartį ir šalys tarpusavyje yra pilnai atsiskaitęs (b.l. 6-7). Ieškovė neginčija šios tarp šalių sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties, tačiau nurodo, kad už parduotą 1ha žemės atsakovas nesumokėjo 3 000 Lt, nes ieškovė neturėjo geodezinių planų. Šiam faktui patvirtinti 2007-04-02 šalys sudarė paprastos rašytinės formos sutartį, kurioje nurodė, jog V. T. iš M. J. nupirko 80 arų žemės su pastatais ir už juos sumokėjo, o už hektarą žemės pinigai M. J. nesumokėti (b.l. 5). Vadovaujantis minėta sutartimi, ieškovė ir prašė teismą priteisti iš atsakovo skolą. Atsakovas pripažįsta, kad sandorio sudarymo metu nebuvo padaryti žemės sklypo geodeziniai matavimai, todėl žodžiu tarėsi su ieškove, žemės sklypo bendraturte, kad ji atliks matavimus ir paaiškėjus jų kainai, papildomai M. J. sumokės už 1 ha žemės sklypą. Pirmosios instancijos teisme, atsakovas nurodė, kad patvirtinus pirkimo-pardavimo sandorį, dėl papildomai mokėtinos sumos už žemės sklypą vyko derybos ir šalys susitarė jog sudarius geodezinius planus jis sumokės papildomai 2 500 Lt (b.l. 29-31, 61-65). Aplinkybę, jog ieškovei nėra pilnai sumokėta už žemės sklypą, kuris šiuo metu atsakovui priklauso nuosavybės teise ir tai, jog 2007-04-02 sutartis buvo surašyta jo paties, V. T. pripažino ir apeliacinės instancijos teisme. Sutarties laisvės principas, kaip vienas iš civilinių santykių reglamentavimo principų leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių Civilinio kodekso nuostatose tiesiogiai nenumatyta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (CK 1.2 str., 6.156 str.). Sutarties laisvės ribos yra imperatyvios teisės normos, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti ar panaikinti. Tuo atveju, kai iš sutartinių santykių kyla ginčas, visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, tai yra išsiaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 1d., 2 d.). Įvertinus 2007-04-02 sutarties turinį, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, šalys sudarė papildomą susitarimą dėl 1 ha žemės sklypo kainos ir šį susitarimą patvirtino 2007-04-02 rašytine sutartimi (b.l. 5-7). Iš šios sutarties matyti, kad joje nėra nurodyta konkreti suma, kurios atsakovas už 1 ha žemės sklypą ieškovei nesumokėjo bei atsiskaitymo terminai, tačiau teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme metu atsakovas patvirtino, jog žodžiu buvo susitarta, kad pilnai su ieškove bus atsiskaityta M. J. atlikus geodezinius matavimus (b.l. 29-31, 61- 65). Atsakovas nurodo, jog jis nesumokėjo ieškovei už 1 ha žemės sklypą 2 500 Lt, tačiau savo prievolės nevykdymą sieja su ieškovės įsipareigojimu atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus. Nors šią aplinkybę ieškovė neigia ir 2007-04-02 šalių pasirašytoje sutartyje nėra nustatytos sąlygos, kad atsakovas už žemės sklypą sumokės ieškovei atlikus minėtus matavimus, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo metu įsigyto žemės sklypo planas nebuvo paruoštas (b.l. 5). Įvertinus, jog atsakovui buvo parduota 1,80 ha iš bendro 16,12 ha žemės sklypo, darytina išvada, jog susitarimas dėl galutinio atsiskaitymo, atlikus geodezinius planus tarp šalių vyko, ką patvirtino ir liudytoja J. U. (b.l. 63). CPK 178 str. nustato, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Kolegija konstatuoja, jog ieškovė M. J. neįrodė, kad 2007-04-02 sutartimi V. T. įsipareigojo papildomai už 1 ha žemės sklypą sumokėti 3 000 Lt ir, esant ginčui nepateikė jokių duomenų apie žemės sklypų rinkos kainą sutarties sudarymo metu, todėl priteisti ieškovės prašomą 3 000 Lt skolą nėra pakankamo pagrindo, nes atsakovas pripažįsta tik 2 500 Lt skolą (CK 6.198 str.1 d., 6.313 str.1 d.). Duomenų, kad jis šį faktą pripažįsta dėl suklydimo, grasinimų, teismui nepateikta, todėl laikytina, kad pripažintas faktas yra nustatytas (CPK 187 str.). Be to, aplinkybę, kad su ieškove nėra pilnai atsiskaityta, iš dalies patvirtina ir teismui pateikta atsakovo surašyta sutartis, todėl kolegija daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant jos naudai 2 500 Lt skolą bei įstatymo nustatytas palūkanas (CPK 177-179 str.str.). Aplinkybė, jog sutartyje nėra nurodytas konkretus atsiskaitymo terminas, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį (CK 6.39, 6.199 str.). V. T. teigia, jog žodžiu buvo susitarta atsiskaityti ieškovei sudarius geodezinius planus, tačiau byloje esantys duomenys bei šalių paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad atsakovui V. T. buvo žinoma, jog ieškovė žemės sklypus pardavė ir užsakyti geodezinius planus atsisako. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog paaiškėjus nurodytai aplinkybei V. T. atsirado pareiga pilnai atsiskaityti su ieškove. Be to, 2009-02-25 ieškovė pateikė prašymą atsiskaityti per 10 dienų, todėl atsakovas nustatytu terminu privalėjo sumokėti sutartą likusią sumą už žemės sklypą, nors ieškovė savo įsipareigojimo ir neįvykdė, nes atsakovas, kaip protingas ir atidus asmuo, sudarydamas sandorį dėl sklypo pirkimo nesant planų, prisiėmė riziką ir pareigą pats užsakyti geodezinius planus.

Dėl aukščiau paminėtų motyvų, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai neįvertino 2007-04-02 tarp šalių sudarytos sutarties, neišsiaiškino tikrųjų sutarties šalių ketinimų, neatsižvelgė į sutarties esmę ir tikslą,jos sudarymo aplinkybes, todėl be pagrindo atmetė ieškovės reikalavimus (CPK 330 str.). Ieškovės teiginys, kad su ja pagal 2006 m. gruodžio 14 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį buvo atsiskaityta iš dalies jau po sutarties sudarymo, nepaneigtas, o įvertinus M. J. amžių bei aplinkybę, jog ji gerai nemato ir negirdi, neatmestina, kad ieškovė nesuprato sutarties 3 punkto apie pilnutinį atsiskaitymą svarbos. Ieškovė neginčija gavusi pirkimo sutartyje nurodytas lėšas, todėl esant atsakovo sudarytai rašytinei sutarčiai dėl įsiskolinimo atmesti jos reikalavimą dėl skolos, nėra pagrindo.

CK 6.210 straipsnis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė prašo priteisti 150 Lt palūkanų už praleistą terminą iki ieškinio padavimo dienos, tačiau šis reikalavimas tenkintinas iš dalies, nes sutartyje nesant nurodyto atsiskaitymo termino, palūkanos skaičiuotinos nuo 2009-03-09, t.y., pasibaigus ieškovės 2009-02-25 prašyme V. T. nustatytam terminui atsiskaityti iki ieškinio teismui padavimo dienos, kas sudaro 12,60 Lt. Reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo įvykdymo, tenkintinas (CK 6.37 str.).

Įvertinusi nurodytas aplinkybes sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinį tenkinant iš dalies.

Kadangi šalims teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir šalys atleistos nuo žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų, minėtos išlaidos iš ieškovės ir atsakovo nepriteistinos (b.l. 1, 14-15, 19, 27, 33, 79-81, CPK 96 str. 4 d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso teisėjų kolegija 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės M. J. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės M. J. (a.k.(duomenys neskelbtini)) naudai 2 500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) skolą, 12,60 Lt palūkanų bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-04-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.