Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „LSV Intergroup“ ieškinį atsakovui T. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti per darbovietę, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. 2021 m. kovo 24 d. teismo nutartimi nutarta taikyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 441 straipsniu numatytus ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumus. Prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka negauta, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdį šalims pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. liepos 15 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 87434 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 700 Eur vartojimo kreditas 1080 dienų terminui iki 2022 m. liepos 15 d. bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti bendrą 1387,08 Eur vartojimo kredito sumą, kurią sudarė suteikta kredito suma (700 Eur) ir bendra vartojimo kredito kaina (692,84 Eur), (bendra vartojimo kredito kaina pritaikius nuolaidą (687,08 Eur), apimanti palūkanas ir administravimo mokestį.

6. Ieškovė nurodo, kad atsakovas sumokėjo keturias kredito įmokas, vėliau įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdė. Pagal Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose Nr. 87434 nustatytą mokėjimo grafiką atsakovas yra pradelsęs mokėti keturiolika kredito įmokų. 2021 m. sausio 29 d. kreditas buvo pradelstas 411 dienų. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Sutartis nebuvo nutraukta. Palūkanų skaičiavimas atsakovui sustabdytas 2021 m. sausio 13 d. ir vėliau nebuvo atnaujintas.

7. Ieškovė pateikė įrodymus, jog atsakovui elektroniniu paštu ir trumposiomis SMS žinutėmis nurodytu anketoje reguliariai siuntė priminimus įvykdyti prievolę.

8. Siųstų SMS žurnalo išrašu nustatyta, kad 2020 m. kovo 14 d. ieškovė išsiuntė atsakovui SMS pranešimą, kuriame nurodė, kad kredito ID 87434 mokėjimų tvarkaraštis yra atšaukiamas ir paprašė apmokėti kreditą. 2020 m. spalio 11 d. ieškovė išsiuntė atsakovui SMS pranešimą, kuriuo pranešė, kad mokėjimo grafikas buvo atšauktas. Tą pačią dieną apie mokėjimo grafiko atšaukimą atsakovui buvo pranešta ir elektroniniu laišku, kuriame ieškovė nurodė, kad pradelstas įsipareigojimų vykdymo terminas 301 dieną ir paprašė padengti visą turimą įsiskolinimą (siuntimų žurnalas el. paštas).

9. Kadangi ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė, kad Vartojimo kredito sutartis nebuvo nutraukta, 2021 m. kovo 24 d. teismo nutartimi ieškovei pasiūlyta teismo nustatytu terminu patikslinti aplinkybes rašytiniais paaiškinimais bei pateikti papildomus įrodymus. Ieškovė raštinių paaiškinimų ar papildomų įrodymų nepateikė.

10. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5. punkte yra nustatyta kredito davėjo (t. y. ieškovės) teisė vienašališkai nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokesčius, palūkanas ir kitas pagal šios Sutarties ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais.

11. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsnyje reglamentuojama, kad vartojimo kredito davėjas turi teisę nutraukti vartojimo kredito sutartį, kai yra visos šios sąlygos: 1) vartojimo kredito gavėjas yra patvariojoje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu informuotas apie pradelstą mokėjimą; 2) mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės; 3) pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo papildomo patvariojoje laikmenoje parengto rašytinio pranešimo įteikimo vartojimo kredito gavėjui.

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. sausio 13 d. atsakovui periodiškai siuntė SMS žinutes bei elektroninius laiškus, reikalaujant įvykdyti prievolę. 2020 m. spalio 11 d. ieškovė išsiuntė atsakovui SMS pranešimą, kuriuo pranešė, kad mokėjimo grafikas buvo atšauktas. 2020 m. spalio 11 d. tiek SMS pranešimu, tiek ir elektroniniu laišku atsakovas informuotas apie mokėjimo grafiko (tvarkaraščio) atšaukimo faktą. Atsakovui siųstu pranešimu ieškovė prašė apmokėti visą kreditą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad jos atitinka VKĮ 19 straipsnyje nurodytas vartojimo kredito sutarties vienašalio nutraukimo sąlygas. Pažymėtina, jog atšaukusi mokėjimo grafiką (tvarkaraštį), ieškovė pareikalavo apmokėti visą kredito sumą, t. y. atsakovo atžvilgiu taikė sutarties nutraukimo pasekmes. Be to, ir į Sutarties specialiąsias sąlygas įtraukta nuostata, jog vėluojant sumokėti kredito įmoką 90 dienų mokėjimo grafikas yra atšaukiamas ir kredito gavėjas privalo grąžinti visą kredito sumą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovės atliktas mokėjimo tvarkaraščio (grafiko) atšaukimas yra vertintinas kaip vienašalis Sutarties nutraukimas nuo 2020 m. spalio 11 d.

13. Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

14. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą 700 Eur sumai, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, sumokėjęs keturias įmokas, toliau gauto kredito negrąžino. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas byloje atsiliepimo neteikė, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo, todėl vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovo priteistina negrąžinta kredito suma, t. y. 663,79 Eur.

15. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 349,87 Eur bendrą vartojimo kredito kainą. Kaip matyti iš neapmokėto kredito išrašo, Sutarties specialiųjų sąlygų, atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad 2021 m. sausio 13 d. atsakovui sustabdytas palūkanų skaičiavimas, ši suma paskaičiuota už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. sausio 13 d. ir ją sudaro administravimo mokestis (97,96 Eur) ir palūkanos (251,91 Eur).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat įstatyme numatytos vadinamosios procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau šios palūkanos yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

17. Ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje. Tačiau 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija tokią praktiką pakeitė. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad reikalavimas mokėti mokėjimo palūkanas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kurį sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Taigi, pagal naujai suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

18. Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo iki Sutarties pabaigos termino 2022 m. liepos 15 d. mokėti Sutartyje numatytas 37,41 proc. dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis, kurias ieškovė, tinkamo Sutarties vykdymo atveju, pagrįstai tikėjosi iš atsakovo gauti. Sutartį laikant nutraukta nuo 2020 m. spalio 11 d., ieškovei iš atsakovo yra priteistinos iki Sutarties nutraukimo priskaičiuotos mokėjimo (pelno) palūkanos, kurios sudaro 189,53 Eur (20,52 Eur + 20,21 Eur + 19,89 Eur + 19,55 Eur +19,20 Eur +18,83 Eur +18,45 Eur +18,05 Eur +17,63 Eur +17,20 Eur). Likusi mokėjimo (pelno) palūkanų dalis, lygi 62,38 Eur (251,91 Eur – 189,53 Eur) yra laikytina ieškovės dėl įvykdyto Sutarties pažeidimo patirtais nuostoliais (negautomis pajamomis), kurie taip pat yra priteistini iš atsakovo.

19. Pasisakydamas dėl kitos ieškovės prašomos priteisti bendros vartojimo kredito kainos dalies, kurią sudaro 97,96 Eur administravimo mokestis, teismas pažymi, kad pagal Sutarties specialiųjų sąlygų nuostatas Sutarties administravimo mokesčio dydis, tenkantis vienai vartojimo kredito dienai, yra 0,039 proc. Šis dydis atitinka VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y., neviršija šioje įstatymo nuostatoje nurodyto 0,04 proc. dydžio. Šalys Sutartyje susitarė, kad administravimo mokestis yra įtraukiamas į kiekvieną kasmėnesinę įmoką ir tuo pačiu į bendrą vartojimo kredito kainą, kurią ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti iš atsakovo, pastarajam tinkamai vykdžius Sutartį.

20. Vertinant ieškovės teikiamą reikalavimą priteisti administravimo mokestį, apskaičiuotą už laikotarpį iki 2021 m. sausio 13 d., pažymėtina, kad pagal CK 6.221 straipsnį, sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu, o paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo yra priteisiamas administravimo mokestis, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 11 d.), t. y., 73,5 Eur (7,96 Eur + 7,84 Eur + 7,71 Eur + 7,58 Eur + 7,45 Eur + 7,30 Eur + 7,15 Eur + 7,00 Eur + 6,84 Eur + 6,67 Eur), o likusi administravimo mokesčio dalis, lygi 24,46 Eur (97,96 Eur – 73,5 Eur), yra laikytina ieškovės dėl įvykdyto Sutarties pažeidimo patirtais nuostoliais (negautomis pajamomis), kurie taip pat yra priteistini iš atsakovo.

21. Atsižvelgiant į aukščiau nurodyta, ieškovės reikalavimas priteisti 349,87 Eur sumą, kurią įvardijo kaip bendrą vartojimo kredito kainą, yra tenkinamas, nustatant, kad šį dydį sudaro 189,53 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos ir 73,5 Eur administravimo mokestis, apskaičiuoti iki Sutarties nutraukimo dienos, ir 86,84 Eur (62,38 Eur + 24,46 Eur) nuostoliai (negautos pajamos) pelno palūkanų ir administravimo mokesčio, apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos, forma.

22. Ieškovė taip pat prašo priteisti 33,84 Eur palūkanas, ieškinyje įvardijamas kaip pelno. Ieškovė šį reikalavimą grindžia Sutarties specialiųjų sąlygų 13.2. punktu (kredito gavėjui praleidus Kredito mokėjimo terminą taikomos sankcijos: yra skaičiuojamos pelno (mokėjimo) palūkanos, kaip atlyginimas kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kurių dydis lygus šiose specialiosiose sutarties sąlygose nurodytai vartojimo kredito metinei palūkanų normai ir yra skaičiuojamos nuo visos pradelstos grąžinti Kredito sumos už visą pradelsimo laiką, pagal LR Vartojimo kredito įstatyme bei Bendrųjų Sutarties sąlygų nustatytas taisykles). Sutarties bendrųjų sąlygų 7.2. punkte, nurodyta, kad „Kredito gavėjui praleidus kredito, administravimo mokesčių ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos grąžinti kredito sumos už visą pradelsimo laiką, pagal LR Vartojimo kredito įstatyme bei šioje Sutartyje nustatytas taisykles. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta 37,41 proc. dydžio metinė palūkanų norma (tokį dydį ieškinyje nurodo ir pati ieškovė).

23. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019).

24. Teismas, atsižvelgęs į nurodytą kasacinio teismo praktiką, taip pat į ieškinyje nurodytų Sutarties bendrųjų ir specialiųjų sąlygų nuostatų (specialiųjų sąlygų 13.2 punkto ir bendrųjų sąlygų 6.2 punkto) turinį konstatuoja, kad ieškiniu prašomos priteisti 33,84 Eur dydžio palūkanos, paskaičiuotos atsakovui pažeidus prievolę laiku mokėti kasmėnesines įmokas, yra laikytinos ne mokėjimo (pelno) palūkanomis, kaip nurodo ieškovė, tačiau kompensacinėmis palūkanomis.

25. Nustačius, kad prašomos priteisti 33,84 Eur palūkanos yra kompensacinės, sprendžiant dėl šio reikalavimo pagrįstumo teismas atsižvelgia į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

27. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad netesybos kompensacinių palūkanų pavidalu nagrinėjamu atveju negali būti priteisiamos kartu su delspinigiais, kurių priteisimo ieškovė pateiktu ieškiniu taip pat prašo. Teismas pažymi, kad nors ieškovė šį reikalavimą teikia vadovaudamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu, bet sutartinėmis nuostatomis, tačiau tai nurodyto teisinio vertinimo dėl netesybų taikymo nekeičia. Pažymėtina, kad Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios Sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies. Toks išaiškinimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52.

28. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, yra pagrindas konstatuoti, kad Sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis (taikomas pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 7.2 punkte ir Sutarties specialiųjų sąlygų 13.2. punkte numatytą palūkanų skaičiavimo terminą už visą pradelsimo terminą) neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto draudimo skaičiuoti kitas netesybas, nei numatyta šioje įstatymo nuostatoje. Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje Sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020). Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) Sutarties bendrųjų sąlygų 7.2 punkto nuostatą (Kredito gavėjui praleidus kredito, administravimo mokesčių ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos grąžinti kredito sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme bei šioje Sutartyje nustatytas taisykles), taip pat Sutarties specialiųjų sąlygų 13.2. punkto nuostatą (kredito gavėjui praleidus kredito mokėjimo terminą yra skaičiuojamos pelno (mokėjimo) palūkanos, kaip atlyginimas kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kurių dydis lygus šiose specialiosiose sutarties sąlygose nurodytai vartojimo kredito metinei palūkanų normai ir yra skaičiuojamos nuo visos pradelstos grąžinti kredito sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme bei Bendrųjų Sutarties sąlygų nustatytas taisykles).

29. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) Sutarties bendrųjų sąlygų 7.2 punkto nuostatą, taip pat Sutarties specialiųjų sąlygų 13.2. punkto nuostatą, todėl ieškinys dalyje dėl 33,84 Eur palūkanų priteisimo atmestinas.

30. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 36,38 Eur delspinigius.

31. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą, praleidęs mokėjimų terminus, kredito gavėjas moka 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne ilgiau kaip už 180 dienų laikotarpį. Nustačius, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškove, jam, vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, kyla pareiga sumokėti ieškovei netesybas.

32. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 36,38 Eur delspinigius ir nurodo, kad jie paskaičiuoti nuo kiekvienos pradelstos įmokos sumos – 38,53 Eur neviršijant 180 dienų laikotarpio, taikant 0,05 proc. dydį, skaičiuojamą už kiekvieną dieną nuo laiku nesumokėtos įmokos. Teismas, atsižvelgdamas į VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nustatytus reikalavimus, vertina, kad nurodytas netesybų dydis (0,05 proc.) atitinka įstatymo nuostatas, todėl šis reikalavimas tenkintinas.

33. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos sumos. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. apie 97 procentų, todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 23,28 Eur žyminio mokesčio (24 Eur x 97 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. A. 663,79 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt trijų eurų septyniasdešimt devynių centų) paskolos sumą, 189,53 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus penkiasdešimt tris centus) mokėjimo (pelno) palūkanų, 73,5 Eur (septyniasdešimt tris eurus penkiasdešimt centų) administravimo mokesčio, 86,84 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus aštuoniasdešimt keturis eurus) nuostolių (negautų pajamų), 36,38 Eur (trisdešimt šešis eurus trisdešimt aštuonis centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1050,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23,28 Eur (dvidešimt tris eurus dvidešimt aštuonis centus) žyminio mokesčio ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LSV Intergroup“ naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. liepos 15 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 87434 Bendrųjų sąlygų 7.2 punkto nuostatą, kad kredito gavėjui praleidus kredito, administravimo mokesčių ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos grąžinti kredito sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme bei šioje Sutartyje nustatytas taisykles.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ) 2019 m. liepos 15 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 87434 Specialiųjų sąlygų 13.2 punkto nuostatą, kad kredito gavėjui praleidus kredito mokėjimo terminą yra skaičiuojamos pelno (mokėjimo) palūkanos, kaip atlyginimas kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kurių dydis lygus šiose specialiosiose sutarties sąlygose nurodytai vartojimo kredito metinei palūkanų normai ir yra skaičiuojamos nuo visos pradelstos grąžinti kredito sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme bei Bendrųjų Sutarties sąlygų nustatytas taisykles.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.