- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-20
- Bylos Nr.
- A6.-1872-369/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01451-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. T.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. T. tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neatvykus nurodytu laiku, nepateikus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byla, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 2 dalimi, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 211 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-1020/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. T. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2020 m. balandžio 17 d., kai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla pagal kreditoriaus VMI prie FM pareiškimą.
Visa tai rodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. kovo 17 d. buvo nemoki, jos padėtis D. T. vadovavimo laikotarpiu blogėjo, įsipareigojimai VMI prie FM didėjo.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumas yra konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi, kuria Bendrovei iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 30 d. Šioje nutartyje nurodyta, jog Juridinių asmenų registrui atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2018 metus. Įmonės pateiktame balanse už 2018 metus viso turto vertė nurodyta – 29 176,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 46 385,00 Eur (27 505,00 Eur – per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Pagal pateiktą pelno (nuostolių) ataskaitą už 2018 metus įmonė patyrė 19 079,00 Eur nuostolių. Bendrovė teismui pateikė naujus finansinės atskaitomybės dokumentus. Iš 2020 m. sausio 31d. balanso nustatyta, kad įmonė turi turto už 21 654,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 41 748,00 Eur (16 895,00 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). 2020 m. sausio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė veikia nuostolingai, nes patyrė 3 603,00 Eur nuostolių. Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus teismas konstatavo, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija įmonės turimą turtą (b.l. 19).
Minėtoje nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nurodyta, jog 2020 m. vasario 18 d. atsakovė teismui pateikė 2020 m. vasario 3 d. su UAB „A“ sudarytą prekių ir paslaugų sutartį, taip pat 2020 m. vasario 10 d. su UAB „B“ sudarytą prekių ir paslaugų pardavimo sutartį (b. l. 19). Vilniaus apygardos teismas įvertino, jog šios sutartys neįrodo nei pajamų gavimo, nei realiai vykdomos veiklos fakto. Atsakovo papildomai pateikti duomenys apie turimas transporto priemones bei skelbimų portaluose nurodytos parduodamų transporto priemonių kainos, taip pat neįrodo nei realios turto vertės, nei įmonės mokumo. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovės skoliniai įsipareigojimai didėja, didžiąją įmonės turimo turto dalį (16 500,00 Eur iš 21 654,00 Eur) sudaro trumpalaikis turtas, iš kurio 12 188,00 Eur sudaro atsargos ir kitos aplinkybės (b.l. 19)
Apibendrinat tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog D. T., daugiau nei metus laiko buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir žinojęs apie įmonės nemokumą bei didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui, taip pat žinojęs apie jos finansinę padėtį (jau nuo 2018 m.) bei tai, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes įmonė veiklos nevykdo, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės mokumą, tyčia nuo tada, kai įmonės įsiskolinimas viršijo pusę įmonės turimo turto iki bankroto bylos iškėlimo pagal VMI prie FM pareiškimą nesiėmė veiksmų dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą D. T., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), į tai, kad nenustatyta D. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, šiuo metu verčiasi individualia veikla, duomenų apie jo šeimą, turtinę padėtį teismas neturi. LITEKo duomenimis asmuo neteistas. Vis dėlto iš 2020 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandė imtis veiksmų atkurti įmonės mokumą- 2020 m. vasario mėnesį sudarė prekių ir paslaugų sutartis su UAB „A“ bei UAB „B“. Nors šios priemonės pavėluotos, nesilaikant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ir nešalina atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, vis dėlto į šią aplinkybę atsižvelgtina nustatant nuobaudos dydį, tai yra D. T. skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda (ANK 34 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pripažinti D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.