- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-27
- Bylos Nr.
- e2S-388-372/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- G. M.
- Ieškovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5707-772/2019 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. M., teismo prašė: 1) nutraukti Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruotą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) V. M. ir G. M. santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti pavardes – M., M.; 2) priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,0495 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)); 4) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 100 proc. UAB „Gadrika“ (į. k. 304927513) akcijų, kurių skaičius yra 100 vienetų (vienos akcijos nominali vertė yra 25 Eur) bei transporto priemonę BMX X5 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5) nukrypti nuo lygių dalių principo atsakovui nepriteisiant iš ieškovės 3366,24 Eur piniginės kompensacijos; 6) modifikuoti su kreditore AB „Swedbank“ sudarytą kredito sutartį, nustatant, kad ieškovė viena pati asmeniškai atsakinga kreditorei pagal su kreditore 2016 m. liepos 21 d. sudarytą susitarimą dėl kredito sutarties pakeitimo, kuriuo buvo pakeista kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 7) nustatyti nepilnametės dukros R. M. gyvenamąją vietą su ieškove; 8) priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą po 300 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; priteistą išlaikymą vaikui uzufrukto teisėmis paskirti tvarkyti ieškovę; 8) priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą dukrai už laikotarpį nuo 2019-02-12 iki 2019-04-09.
2. Be nurodytų reikalavimų ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždrausti atsakovui atlikti bet kokius 0,0495 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pertvarkymus, remontus ar pakeitimus. Ieškovė nurodė, kad po to, kai kreipėsi į advokatą dėl santuokos nutraukimo dokumentų rengimo, atsakovas be jos žinios ir sutikimo pradėjo jiems priklausančio nekilnojamojo turto (namo) remonto darbus. Ieškovė pažymėjo, kad tokių darbų pradėjimui nėra jokio racionalaus pagrindo – būstas buvo įsigytas tik prieš trejus metus, jis buvo visiškai įrengtas, suremontuotas, apstatytas baldais, statytas 2015 metais. Ieškovė nurodė, kad visą laiką, kol ginčas yra nagrinėjamas teisme, turtą eksploatuoja atsakovas, keičia jo būklę, todėl siekiant įvykdyti būsimą teismo sprendimą, taip pat užtikrinti, kad turto būklė išliktų tokia pati, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui atlikti bet kokius turto pertvarkymus, remontus ar pakeitimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas – teismas nutarė iki įsiteisės sprendimas šioje byloje uždrausti atsakovui G. M. atlikti bet kokius 0,0495 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pertvarkymus, remontus ar pakeitimus.
4. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas atlieka sutuoktiniams priklausančio turto remonto darbus, taip keisdamas nekilnojamojo turto būklę, todėl siekiant, kad turto būklė iki bylos išnagrinėjimo teisme išliktų tokia pati, yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį, atsakovas (apeliantas) G. M. prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi ieškovės pateiktais duomenimis, kurių didelė dalis neatitinka tikrovės, todėl teismas negalėjo tinkamai įsigilinti į šalių šeimyninius santykius ir priimti teisingą procesinį sprendimą. Pažymėjo, jog neketina niokoti šalims priklausančio nekilnojamojo turto, o atlieka namo bei aplinkos gerinimo darbus, kurie yra būtini bei aptarti su ieškove. Atsakovas nurodė, kad statybos darbai yra pradėti, juos yra būtina baigti, kad nebūtų patirta nuostolių, mat statybos darbų sustabdymas daro realią žalą namų valdai, mažina šalių turto vertę. Atsakovas akcentavo, kad dėl atliekamo namų valdos gerinimo neprašys papildomos kompensacijos ar nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl, nepaisant to, jog didesne pinigų dalimi bei darbu prisideda prie turto gausinimo, sutinka, kad santuokoje įgytas turtas šalims priklauso po lygiai.
6. Atsiliepdama į atskirąjį skundą, ieškovė prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad nedavė sutikimo atlikti turto remonto bei pakeitimo darbų, atsakovas juos atlieka savavališkai, sąmoningai prieš ieškovės valią darbus tęsia, didina jų apimtis. Ieškovė pažymėjo, kad leidžiant atsakovui tęsti darbus, nėra jokios garantijos, kad jie bus atlikti gerai, kokybiškai, nepakenkiant turtui, kuris bus dalijamas santuokos nutraukimo byloje, bei jo vertei. Ieškovė nurodė, kad taikyta laikinoji apsaugos priemonė atlieka prevencinę funkciją – užkertą kelią tolesniam ieškovės teisių pažeidimui, žalos didėjimui, naujų teisminių ginčų kilimui bei turto, kuris yra dalijamas santuokos nutraukimo byloje, būklės išsaugojimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo (apelianto) atskirasis skundas atmestinas.
7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
8. Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).
9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t.y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovės V. M. ieškinyje išdėstyti reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai bei detaliai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus, todėl šiame bylos nagrinėjimo etape nebuvo jokių duomenų, kad ieškovės reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus šių reikalavimų nepagrįstumo, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).
12. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pradėjo jiems priklausančio nekilnojamojo turto remonto darbus; pateikė teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (keičiamo stogo, remontuojamos vonios nuotraukas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, taip pat tai, jog vienas iš ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų yra padalyti santuokoje įgytą turtą, sprendžia, kad byloje yra pagrindas manyti, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į būtinybę užtikrinti, jog sutuoktiniams priklausančio nekilnojamojo turto būklė iki bylos išnagrinėjimo išliktų tokia pati, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kad byloje yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki įsiteisės sprendimas uždrausti atsakovui atlikti bet kokius nekilnojamojo turto pertvarkymus, remontus ar pakeitimus.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareikštą ieškinį bei jame nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad yra galima grėsmė būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo procesinio sprendimo tinkamam įvykdymui.
14. Atsakovas (apeliantas) atskirajame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, kurių didelė dalis neatitinka tikrovės, todėl negalėjo tinkamai įsigilinti į šalių šeimyninius santykius ir priimti teisingą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.