Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1533-287/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-09-03
Bylos Nr.
1-1533-287/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31618-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Kaltinamasis
T. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1533-287/2019m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31618-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 3 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Inetos Žilinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

T. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. B., smurtaudamas, nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, tai yra, 2019 m. liepos 25 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), savo namų virtuvėje, konflikto metu tyčia stūmė savo sugyventinę V. M., dėl ko ji griuvo ir susižalojo galvą, taip nukentėjusiajai V. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – muštinę galvos žaizdą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

2019 m. liepos 26 d. pareigūnų tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės, susijusios su T. B. panaudotu fiziniu smurtu V. M. atžvilgiu. Tarnybiniame pranešime užfiksuota vieta, kurioje matosi akivaizdus sužalojimas V. M. galvoje. Įvykio vietoje T. B. nustatytas 1,75 promilės girtumas, V. M. 2,20 promilės girtumas. (b. l. 10-13)

2019 m. liepos 25 d. – 2019 m. liepos 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios name, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. (b. l. 18-27)

2019 m. liepos 25 d. – 2019 m. liepos 26 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota V. M. dalinė kūno apžiūra. Kairėje galvos pusėje nuo ausies apie 6 cm atstumu užfiksuota kraujuojanti žaizda. Daugiau jokių sužalojimų nenustatyta. (b. l. 28-32)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta specialisto išvada Nr. G 1049/2019(04), kurioje nurodyta, kad V. M. padarytas sužalojimas: muštinė galvos žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje, galimai užduotyje nurodyto įvykio laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginiais trauminiais poveikiais. V. M. sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis. V. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 45)

Įtariamasis T. B. parodė, kad įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas, su jame nurodytomis aplinkybėmis sutinka ir savo kaltę dėl to, kad stūmė sugyventinę V., o ji griūdama užsigavo galvą, pripažįsta pilnai. V., griūdama ant virtuvinės spintelės kampo, galvą prasikirto. Psichiškai jaučiasi sveikas, psichinėmis ligomis niekada nėra sirgęs, pas psichikos gydytojus nesilanko ir mano, kad psichinės būklės tyrimas nereikalingas. Su V. M. kaip sugyventiniai gyvena apie porą metų laiko, gyvena V. motinai priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Su V. bendrų vaikų neturi, yra įsidukrinęs V. dukrą, bet jos jie irgi neaugina, ji gyvena pas globėjus. Su jais kartu gyvena ir V. tėvai. 2019 m. liepos 25 d., visi keturi, tai yra jis, V., jos tėvas R. ir mama L. pradėjo gerti alų. Kartu su jais gėrė ir V. dėdė B. Iš viso išgėrė dvylika litrų alaus. Alus nebuvo labai stiprus, 7,5 proc. stiprumo. Nors ir buvo išgėręs, bet girtas tikrai nesijautė. Begeriant pirmiausiai su mama susipyko V., o po to V. pradėjo pulti jį. Ji jam priekaištavo, kodėl jis rašinėja mobiliojo ryšio telefonu. V. buvo girta, girtesnė už jį. Iš pradžių į ją nekreipė dėmesio, bet paskui ji jį sunervino ir jis ją pastūmė. Prieš ją pastumiant, V. stovėjo kambaryje prie televizoriaus. Jis sėdėjo, bet kai ji pradėjo rėkti, kodėl rašinėjasi su kitomis, staiga atsistojo ir V. stūmė. Stumdamas ją, tiesiog norėjo, kad ji užsičiauptų ir nebekeltų triukšmo. Bet jam pastūmus V. griuvo ant virtuvinės spintelės, kuri stovėjo koridoriuje. Kai stūmė, V. stovėjo veidu į jį, o griuvo ji aukštielninka, todėl ir trenkė galvą į spintelę. Kai sugyventinė nugriuvo, jis artyn prie jos nėjo ir jai nieko nebedarė. Nuo žemės V. atsikėlė pati, ji neatrodė sužalota. Ji jam nieko nedarė ir nesakė. Gal po minutės V. pamatė, kad iš tikrųjų ji yra prasikirtusi galvą ir iš žaizdos jai bėga kraujas. Pamačiusi kraują V. mama pradėjo ant jo šaukti, klausė, ką pridarė, sakė, kad skambins policijai. Jis nieko nelaukęs išėjo iš kambario, kad būtų mažiau triukšmo, policijos laukė lauke. Pareigūnai atvažiavo labai greitai, jam ir V.nustatė girtumus. Jam buvo nustatyta daugiau kaip viena, o V. daugiau kaip dvi promilės girtumo. Buvo sulaikytas ir išvežtas į areštinę. Pilnai pripažįsta savo kaltę dėl to, kad tyčia stūmė V. ir dėl tokių jo veiksmų ji griūdama susižalojo galvą. Tikrai ją stūmė tyčia, nes norėjo, kad ji užtiltų ir ant jo neberėktų, tik negalvojo, kad ji užgrius būtent ant spintelės. Galvojo, kad ją tik stumtels ir ji sureaguos, blogiausiu atveju grius ant žemės, bet kad užgrius ant spintelės, tikrai nesitikėjo. Stumdamas ją tiesiog neapskaičiavo savo jėgos. Supranta, kad taip elgdamasis sugyventinę užgavo, sukėlė jai fizinį skausmą, greitoji ją išsivežė į Pakruojo ligoninę. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Anksčiau niekada prieš V. nėra naudojęs smurto. Jeigu būtų buvęs blaivus, tikrai nieko panašaus nebūtų įvykę, išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos tokiems jo veiksmams. Kai su V. būna blaivūs, niekada nesipyksta, sutaria gerai. Jeigu bus įpareigotas kurį laiką negyventi su savo sugyventine jos tėvų namuose ir prie jos nesiartinti, galės laikinai pagyventi pas savo brolį M. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini). (b. l. 148-149)

Įtariamasis T. B., įteikus jam patikslintą pranešimą apie įtarimą, apklausos metu parodė, kad naujas pranešimas apie įtarimą yra paskelbtas ir įteiktas, jo esmę supranta. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Pripažįsta, kad konflikto metu su savo sugyventine V. M., ją tyčia pastūmė. Pastūmė todėl, nes norėjo, kad ji užtiltų, nes garsiai šaukė. Supranta, kad neapskaičiavo savo jėgos ir supranta, kad būtent dėl jo netinkamo poelgio – pastūmimo, V. griuvo ir galva trenkėsi į spintelę bei taip sutrikdė jai sveikatą. Visus tikslesnius parodymus davė pirmos apklausos metu, juos laiko teisingais, keisti jų nenori. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Pasižada, kad ateityje taip nebesielgs. V. atsiprašė iš karto po šio įvykio. Ji atleido, bet kardomosios priemonės nepažeidė, nes kartu dabar negyvena. Nėra linkęs į smurtą, tai atsitiko pirmą kartą, kai panaudojo smurtą ir dėl to labai gailisi. Išaiškinta galimybė baigti tyrimą baudžiamuoju įsakymu ir su tuo sutinka. (b. l. 156-158)

Nukentėjusioji V. M. parodė, kad 2019 m. liepos 25 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose su sugyventiniu T. B. ir mama L. M. vartojo miegamajame kambaryje alkoholinius gėrimus. Miegamajame kambaryje stovėjo netoli įėjimo į kambarį durų ir tuo metu tarp jos ir sugyventinio T. B. įvyko konfliktas. Dėl ko įvyko konfliktas – nepamena. Tuo metu prie jos priėjo sugyventinis ir jis nieko nesakęs ją stipriai pastūmė ir tuo metu ji krito ant grindų. Krisdama į virtuvinės spintelės kampą trenkė galvą ir trenkdama galvą prasikirto. Prasikirto kairėje galvos pusėje, netoli ausies. Daugiau sugyventinis jokių smūgių nesudavė. Dėl šio įvykio jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir skauda iki dabar. Pamačiusi mama, kad jai iš galvos bėga kraujas, nieko nelaukusi paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir apie įvykį pranešė policijai ir GMP. Atvykę policijos pareigūnai išsiaiškino įvykio aplinkybes ir jos sugyventinį išsivežė. Atvykęs GMP ekipažas ją apžiūrėjo ir išsivežė į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių, kur ten susiuvo galvoje žaizdą ir išleido gydytis į namus ambulatoriškai. Su sugyventiniu kartu gyvena ir bendrą ūkį veda jau apie 2 metus. Per tuos metus jos sugyventinis nėra sumušęs, čia toks pirmas kartas. Dėl sukelto fizinio skausmo į teismo medicinos ekspertus nesikreips, civilinio ieškinio nereiškia ir pagalbos mygtukas nereikalingas. Daugiau įvykio niekas nematė – tik mama. Su sugyventiniu taikytis norės ir jam atleis. Daugiau apie įvykį paaiškinti nieko negali, pasakė viską kaip buvo ir ką pamena. (b. l. 64-71)

Liudytoja L. M. parodė, kad 2019 m. liepos 25 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), buvo kambaryje kartu su T. B. ir prie kambario durų atėjo jos dukra V. M., kuri T. kažką pasakė. Tada T. atsistojo ir pastūmė V., kuri pargriuvo ir atsitrenkė su galva į spintelės kampą. Tada pakėlė ją, pamatė, kad kraujuoja ir iškvietė greitąją pagalbą. Kiek matė daugiau jokių smūgių nesudavė. Anksčiau dukros T. B. nėra sumušęs, taip buvo pirmą kartą. Daugiau apie įvykį paaiškinti negali, pasakė viską kaip buvo. (b. l. 84-90)

Liudytoja L. M. papildomos apklausos metu parodė, kad duktė V. M. teismo nutartimi yra pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, o ji jos globėja. V. M. yra neįgali nuo vaikystės, serga epilepsija, turi 35 proc. darbingumą. Teismo nutartį pateikia prie tyrimo medžiagos. Taip pat gali patikslinti, kad V. pavardė yra M., o jos – M.. Taip yra todėl, kad senais tarybiniais laikais keičiantis pasą buvo įvelta klaida ir nuo to laiko taip išliko. Duktė V. po įvykio, kai ją pastūmė sugyventinis T. B. ir ji susižalojo galvą, buvo pristatyta tik į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių, į Šiaulių ligoninę jos nevežė. Jai buvo susiūta galvoje žaizda ir ją išleido namo. Daugiau į medikus nesikreipė. V. galvą susižalojo dėl to, kad T. ją pastūmė. Ji pati nebūtų griuvusi. V. T. skundų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia. Ji, kaip V. globėja, taip pat parodo, kad dėl V. sukelto fizinio skausmo, T. B. skundų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Tai buvo pirmas toks T. smurtas V. atžvilgiu. Jie kartu gyvena apie 2 metus ir T. nėra anksčiau smurtavęs prieš V. (b. l. 94-97)

2019 m. rugpjūčio 5 d. pateikus prašymą, L. M. prokuroro nutarimu pripažinta nukentėjusiosios V. M. atstove pagal įstatymą ir jai leista dalyvauti procese. (b. l. 57-59)

Liudytojas B. N. parodė, kad L. M. yra jo sesuo, o V. M. yra jo dukterėčia. V. sugyventinį T. B. pažinojo iš seniau, tarpusavio santykiai geri, nėra piktumų. 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje, gali būti 25 diena, laikotarpyje nuo 22.00 val. iki 23.00 val., buvo pas savo sesę L. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino. Ten vartojo alkoholį – alų. Šiuose namuose alų gėrė L. M., V. M., T. B., V. tėtis R. M.. Gėrė L. kambaryje. Pats nesijautė labai girtas. V. ir T. taip pat buvo išgėrę, bet neatrodė labai girti ir griuvinėjantys. Kol gėrė visi kartu, nei tarp vieno iš jų nevyko joks konfliktas ir jokių muštynių nebuvo. T. su V. gražiai elgėsi, kol buvo kartu tame kambaryje. Po to, jis su R. išėjo į lauką pasikalbėti. Kiek tiksliai buvo valandų, neatsimena ir pasakyti negali. Kai išeidinėjo iš kambario, jame likę V. ir T. tikrai nebuvo susipykę ir nekonfliktavo. Kambaryje taip pat dar liko L. Lauke buvo apie 10-15 minučių. Grįžo atgal į kambarį ir pamatė, kad V. iš galvos, netoli ausies, bėga kraujas. Lygtai bėgo kraujas iš kairės galvos pusės, bet to tiksliai negali patvirtinti. V. buvo sąmoninga. Dabar tiksliai nepasakys, bet kažkas iš buvusių kambaryje, pasakė, kad V. pastūmė T. ir ji griūdama užsigavo galvą į spintelės kampą. Ar V. pati ką nors apie tai pasakojo, neprisimena. T. buvo kambaryje. Ar jis ką nors kalbėjo ir aiškino, nepamena. Nepamena, kad T. su V. tuo metu, kai grįžo į kambarį, būtų konfliktavę žodžiu, taip pat nematė, kad T. suduotų smūgius V. Nusprendė, kad V. reikia medikų pagalbos ir iš savo telefono paskambino numeriu 112, kad iškviesti medikus. Pirma atvyko policija, o paskui ir medikai. Kas iš tikro įvyko kambaryje tarp V. ir T., nematė, nes kaip ir sakė, buvo lauke. Dėl kokių priežasčių T. su V. susipyko, nežino, niekas to neaiškino, o jis neklausė. Tik iškvietė medikus. Kad T. anksčiau būtų smurtavęs V. atžvilgiu, nėra girdėjęs ir matęs. (b. l. 100-103)

Liudytojas R. M. parodė, kad L. M. yra jo sutuoktinė. V. M. yra jo duktė. Ji, su savo sugyventiniu T. B., gyveno kartu su jais tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini). V. sugyventinio T. B. anksčiau nepažinojo. Jų tarpusavio santykiai geri, nėra susipykę. 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje, gali būti 25 diena, laikotarpyje nuo 22.00 val. iki 23.00 val., buvo namuose. Juose dar buvo L. M., V. M., T. B., žmonos brolis B. N., gyv. (duomenys neskelbtini). Visi gėrė alkoholį – alų. Neprisimena kuriame kambaryje gėrė. Buvo pakankamai apsvaigęs nuo alkoholio, visų aplinkybių gerai nepamena. V. ir T.s taip pat buvo išgėrę, bet kiek labai, nepasakys, sunkiai pats orientavosi aplinkoje. Kol gėrė visi kartu, nei tarp vieno iš jų nevyko joks konfliktas ir jokių muštynių nebuvo. T. su V. gražiai elgėsi, kol jis buvo kartu tame kambaryje. Po to, jis su B. išėjo į lauką parūkyti. Kiek tiksliai buvo valandų, neatsimena ir pasakyti negali. Kai išeidinėjo iš kambario, jame likę V. ir T. tikrai nebuvo susipykę ir nekonfliktavo. Ar kambaryje liko L., neatsimena. Lauke buvo apie 10-15 minučių. Kol buvo lauke, jokio triukšmo namo viduje negirdėjo. Grįžo atgal į kambarį ir pamatė, kad V. kruvina galva, tiksliau už ausies, plaukuotoje galvos dalyje. Kurioje galvos pusėje, nepamena. V. buvo sąmoninga. Neprisimena kas sakė, bet pasakė, kad V. su T. susistumdė ir V. griuvo bei trenkėsi galva į spintelę. Dėl ko jie susistumdė ir susipyko, nežino, pats nesidomėjo, jam niekas irgi nesakė. Ar V. pati ką nors apie tai pasakojo, neprisimena. T. buvo kambaryje. Ar jis ką nors kalbėjo ir aiškino, nepamena. Nepamena, kad T. su V. tuo metu, kai grįžo į kambarį, būtų konfliktavę žodžiu, taip pat neprisimena dėl girtumo. Greitąją lygtai kvietė B.. Kas iš tikro įvyko kambaryje tarp V. ir T., nematė, nes kaip ir sakė, buvo lauke bei girtas. Dėl kokių priežasčių T. su V. susipyko, nežino. Kol gyveno kartu, nėra matęs, kad T. smurtautų prieš V.. Jis yra toks lėtas ir geras vaikas. (b. l. 108-111)

Kaltinamojo T. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – muštinę galvos žaizdą šeimos narei – sugyventinei V. M..

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (b. l. 159-165), kuriame nurodyta, jog įtariamasis T. B. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį T. B. siūlė nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigoti T. B. per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 (keturių) mėnesių terminą, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis T. B. neteistas (b. l. 115-117, 119-121), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 112-114), dirba (b. l. 130), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b. l. 129). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) T. B. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės siūlomos rūšies ir trukmės bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnio 1-4 dalys, 6 dalies 1 punktas, 7 dalis), ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią programą išklausant ne vėliau, kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 6 dalis, 72² straipsnis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, T. B. į atliktos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 25 d., 22.50 val., (b. l. 135-136) iki 2019 m. liepos 26 d., 14.51 val. (b. l. 139-140), tai yra viena para, kas prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktis).

T. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 159-161), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti T. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią programą išklausant ne vėliau, kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įskaityti T. B. į atliktos bausmės laiką sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 25 d., 22.50 val., iki 2019 m. liepos 26 d., 14.51 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

T. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Rima Razumienė