- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- I2-2995-860/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01143-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis (pirm.), Beata Martišienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Mefodijos Povilaitienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2021 m. vasario 25 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. (1.34Mr) 7R-1082, kuriuo atsisakyta avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti jo prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą neturtinę žalą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad 2019 m. kovo 9 d. buvo rastas jo tėvo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), lavonas su durtinėmis žaizdomis pilvo kairiajame šone ir pilvo viršutinėje dalyje. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) Kriminalinės policijos (toliau - KP) Sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje 2019 m. kovo 9 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09771-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalyje (nužudymas), padarymo. Pareiškėjas minėtame ikiteisminiame tyrime buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o 2019 m. spalio 24 d. nutarimu – ir civiliniu ieškovu. Pažymi, kad jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu (toliau – Įstatymas), pateikė Ministerijai prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Tačiau Ministerija Sprendimu atsisakė tenkinti jo prašymą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, nurodo, kad Ministerija netinkamai aiškina Įstatymo nuostatas. Ministerija, vadovaudamasi tuo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09771-19 yra sustabdytas, teigia, kad, sustabdžius ikiteisminį tyrimą nebėra Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, t. y. teigia, kad baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo nevyksta, todėl avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nėra pagrindo. Ministerija ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1- 09771-19 sustabdymą prilygino baudžiamajam procesui, kuris nevyksta. Su tokia Ministerijos pozicija pareiškėjas nesutinka. Pareiškėjo teigimu, baudžiamasis procesas ir ikiteisminio tyrimo sustabdymo institutas skiriasi iš esmės, t. y. skiriasi savo tikslu, paskirtimi, turiniu ir forma. Ministerijos Sprendimas nelogiškas, priimtas formaliai atsakant, kad nevyksta baudžiamasis procesas. Pareiškėjo teigimu, baudžiamasis procesas vyksta, nes ikiteisminio tyrimo sustabdymas nėra tapatus baudžiamojo proceso pabaigai. Pareiškėjas pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3¹ straipsniu, net ir priėmus procesinį sprendimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą, pareiga atskleisti nusikalstamas veikas neišnyksta. Sustabdžius ikiteisminį tyrimą, tokiu atveju tiesiog nebeatliekami aktyvūs proceso veiksmai, o įtariamiesiems nustatyti išnaudojamos proaktyvios, neapsiribojančios tik vienu konkrečiu tyrimu priemonės ir metodai, t. y. veiklos prioritetai nukreipiami į kokybišką ir kompleksinį baudžiamojo proceso, kriminalinės žvalgybos bei analizės metodų panaudojimą atskleidžiant nusikalstamas veikas tiek teritoriniu, tiek visos šalies mastu (policijoje realizuota automatinė reguliari paieška informacinėse sistemose ir registruose, nuolatinė kriminogeninės situacijos stebėsena ir metodinis grėsmių vertinimas, profesionalus iš asmenų gautos informacijos vertinimas ir realizavimas). Pareiškėjo tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo sustabdymas yra tik tarpinis baudžiamojo proceso sprendimas, kurį priėmus nustojamas skaičiuoti BPK įtvirtintas ikiteisminio tyrimo terminas, kol paaiškės naujos aplinkybės, ir nebus atliekami aktyvūs proceso veiksmai.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu (patikslintu) nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad, tiek BPK, tiek Įstatymas nepateikia aiškaus vykstančio baudžiamojo proceso apibrėžimo. Teisės aktams nesuteikiant vykstančiojo baudžiamojo proceso sąvokai specialiosios reikšmės, atsakovo nuomone, ši sąvoka turėtų būti suprantama ir aiškinama pagal jos lingvistinę reikšmę. Toks teisės normų aiškinimo principas išdėstytas ir Civilinio kodekso 1.9 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad kodekse vartojami žodžiai ir jų junginiai aiškinami pagal jų bendrinę reikšmę, išskyrus atvejus, kai iš konteksto matyti, kad žodis ar žodžių junginys vartojamas specialiąja – teisine, technine ar kitokia reikšme. Nagrinėjant lingvistinę žodžių „vyksta“ ir „sustabdytas“ reikšmes, matyti, kad žodis vyksta (vykstantis, einantis) reiškia judėjimą, eigą, gi žodis sustabdytas (stovintis) yra priešingas judėjimui, todėl atsakovo tvirtinimu, vykstančiojo baudžiamojo proceso ar šiuo atveju vykstančio ikiteisminio tyrimo sąvoka pagal jos lingvistinę reikšmę negali būti tapati sustabdyto ikiteisminio tyrimo lingvistinei reikšmei. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į teleologinį aptariamų teisės normų aiškinimo metodą. Nurodo, kad Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog avansu žala kompensuojama, jeigu vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba <...> arba nustatyta Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3, 4 ar 7 punkte nurodyta aplinkybė. Pažymi, kad Įstatyme nenurodyta aplinkybė dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo, kuri įtvirtinta BPK 3¹ straipsnio 1 dalyje. Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2019 m. liepos 1 d. ir taikomos nagrinėjant prašymus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo, kai žala atsirado po 2019 m. liepos 1 d., 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte sąlyga dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo jau yra numatyta: vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba <...> arba nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 ar 7 punkte, 3¹ straipsnio 1 dalyje arba 3² straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė. Atsakovas tvirtina, kad minėtu Įstatymo pakeitimu siekta įtraukti į kompensacijos gavėjus ir tuos nukentėjusius asmenis, dėl kurių atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas sustabdytas. Toks įstatymo leidėjo ketinimas atsispindi ir Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto 4.2 papunktyje. Ministerijos teigimu, ikiteisminio tyrimo sustabdymas gali būti aiškinamas tik kaip proceso veiksmas, reiškiantis esminį ikiteisminio tyrimo proceso eigos modifikavimą, prilygstantį kitiems BPK 170 straipsnio 4 dalyje aptartiems procesiniams veiksmams, kurie žymi procesinių veiksmų ikiteisminiame tyrime pradžią arba pabaigą. Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį į BPK 3¹ straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad išnykus šio straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, ikiteisminis tyrimas atnaujinamas be atskiro nutarimo, atlikus bent vieną proceso veiksmą. Iš šios ikiteisminio tyrimo atnaujinimo taisyklės Ministerija daro išvadą, kad, iki kol neatliktas bent vienas proceso veiksmas ir ikiteisminis tyrimas išlieka sustabdytas, jokie proceso veiksmai neatliekami – taigi ikiteisminis tyrimas nevyksta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsisakymo pareiškėjui R. K. avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą teisėtumo ir pagrįstumo.
4. Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 9 d. buvo rastas pareiškėjo tėvo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), lavonas su smurto žymėmis.
Panevėžio AVPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje 2019 m. kovo 9 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09771-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje (nužudymas), padarymo.
Minėtame ikiteisminiame tyrime pareiškėjas buvo pripažintas civiliniu ieškovu (Panevėžio AVPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2 – ojo skyriaus 2019 m. spalio 24 d. nutarimas).
5. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas R. K. 2021 m. vasario 1 d. pateikė Ministerijai prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jis dėl tėvo R. K. nužudymo patyrė 1 493 Eur turtinę žalą ir 1 170 Eur neturtinę žalą.
Ministerija, siekdama gauti reikalingą informaciją Prašymui išnagrinėti, 2021 m. vasario 17 d. raštu Nr. (1.34Mr) 7R-898 „Dėl informacijos pateikimo (ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-09771-19) kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančią įstaigą – Panevėžio AVPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajį skyrių su prašymu pateikti informaciją, kiek ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09771-19 yra asmenų, pripažintų nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais, taip pat nurodyti jų giminystės ryšį su nužudytu asmeniu, bei prašė informuoti, ar šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl R. K. nužudymo.
Panevėžio AVPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba 2021 m. vasario 19 d. raštu Nr. IBPS-S-85067-21 „Dėl informacijos pateikimo (ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-09771-19)“ informavo Ministeriją, kad ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-09771-19 civiliniais ieškovais ir nukentėjusiaisiais pripažinti nužudytojo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), sūnūs, t. y. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad, vadovaujantis BPK 3¹ straipsniu, 2020 m. spalio 23 d. ikiteisminis tyrimas dėl R. K. nužudymo sustabdytas.
Ministerija, išnagrinėjusi R. K. prašymą, 2021 m. vasario 25 d. Sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino. Ministerija Sprendime nurodė, kad prašymą išnagrinėjo vadovaudamasi Įstatymo redakcija, galiojusia iki 2019 m. birželio 30 d. Sprendime nurodė, kad pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama avansu, jeigu vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, tačiau nebuvo pareikštas ieškinys dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar ieškinys paliktas nenagrinėtas, arba nustatyta Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3, 4 ar 7 punkte nurodyta aplinkybė. Sprendime taip pat nurodyta, kad vadovaujantis BPK 3¹ straipsniu, ikiteisminis tyrimas dėl R. K. nužudymo yra sustabdytas, todėl nėra Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos, taigi nėra teisinio pagrindo R. K. avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.
6. Pareiškėjas, minėta, su tokiu Sprendimu nesutinka ir skundžia jį teismui.
7. Priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu reglamentuoja Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas (nagrinėjamam ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2019 m. birželio 30 d.).
Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikta smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu samprata. Avansu smurtiniu nusikaltimu padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala kompensuojama iš specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos, kai nėra teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo iš smurtinį nusikaltimą padariusio asmens ar už jo veiką atsakingo asmens.
Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu pagal šį įstatymą turi: 1) nukentėję asmenys, kuriems padaryti smurtiniai nusikaltimai; 2) nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, tėvai, įtėviai ir išlaikytiniai. Tam, kad Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, įgytų teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensaciją avansu, turi būti išpildytos Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, tačiau nebuvo pareikštas ieškinys dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar ieškinys paliktas nenagrinėtas, arba nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 3, 4 ar 7 punkte nurodyta aplinkybė; 2) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 3) už žalą atsakingas asmuo savanoriškai neatlygino turtinės žalos arba atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio; 4) nėra nustatyta šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių.
Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog teisė į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą avansu neatsiranda, jeigu: pradėtas nukentėjusio asmens baudžiamasis persekiojimas dėl smurtinio nusikaltimo padarymo (1 punktas); nukentėjęs asmuo smurtinio nusikaltimo padarymo metu turėjo neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už smurtinį nusikaltimą (2 punktas); smurtinio nusikaltimo padarymo metu nukentėjusiam asmeniui buvo taikomi teismo įpareigojimai pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą (3 punktas); asmuo piktnaudžiauja teise į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą avansu (4 punktas).
8. Byloje ginčo, kad pareiškėjas yra nužudytojo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus ir tai, jog jis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09771-19 yra pripažintas civiliniu ieškovu, nėra.
9. Kaip matyti iš Sprendimo, avansu smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą kompensuoti atsisakyta motyvuojant tuo, jog nėra įvykdyta Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta sąlyga, t. y. prašymo pateikimo ir jo nagrinėjimo metu nevyko baudžiamasis procesas, t. y. dėl tos priežasties, jog ikiteisminis tyrimas sustabdytas.
10. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09771-19 sustabdytas BPK 3¹ straipsnio pagrindu.
BPK 3¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, ikiteisminis tyrimas prokuroro motyvuotu nutarimu gali būti sustabdytas. Prokuroro nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą per septynias dienas nuo nutarimo nuorašo įteikimo nukentėjusiajam ar jo atstovui dienos gali būti skundžiamas šio Kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pagal BPK 3¹ straipsnio 2 dalį, jeigu išnyko šio straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, ikiteisminis tyrimas atnaujinamas be atskiro nutarimo, atlikus bent vieną proceso veiksmą.
11. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad nei Įstatymas, nei BPK nepateikia aiškaus vykstančio baudžiamojo proceso apibrėžimo. Tačiau toks Įstatymo aiškinimas, kurį pateikia atsakovė, paneigtų Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu sampratą ir tokios kompensacijos tikslą, t. y. avansu smurtiniu nusikaltimu padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala kompensuojama iš specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos, kai nėra teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo iš smurtinį nusikaltimą padariusio asmens ar už jo veiką atsakingo asmens. Be to, tokiu atveju praktikoje net gi galėtų susidaryti teisiškai ydinga situacija, kad vien tik prašymo dėl avansu kompensavimo smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateikimo laikas, t. y. prašymas pateiktas iki nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą priėmimo ar jau po nutarimo priėmimo, galėtų lemti, ar nuo smurto nukentėjusiam asmeniui bus kompensuojama žala ar ne.
Teisėjų kolegijos nuomone, Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte minima formuluotė „vyksta baudžiamasi procesas dėl smurtinio nusikaltimo“, t. y. žodis „vyksta“ turi būti aiškinama plačiai, bendrąją prasme, kad baudžiamasi procesas apskritai dar nėra pasibaigęs. Tad vien tai, kad minėtame ikiteisminiame tyrime yra priimtas sprendimas dėl jo sustabdymo, Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo prasme nereiškia, jog baudžiamasi procesas apskritai nebevyksta.
12. Be to, pažymėtina ir tai, kad Įstatymo (redakcija įsigaliojusi nuo 2019 m. liepos 1 d.) 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte jau yra nustatyta, jog smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensacija avansu galima ir nustačius BPK 3¹ straipsnyje nurodytą aplinkybę. Teisėjų kolegijos nuomone, ši įstatymo leidėjo valia rodo ne naują reguliavimą, bet esančiame reguliavime buvusių neaiškumų ir spragų pašalinimą. Tai tik patvirtina šiame sprendime pateiktą Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto aiškinimą.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tad jis panaikinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismui pripažinus, jog Ministerijos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, Ministerija įpareigotina pareiškėjo prašymą, pateiktą 2021 m. vasario 1 d., nagrinėti iš naujo.
Taigi, pareiškėjo skundas patenkinamas pilnai (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
14. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
15. Pareiškėjo skundas patenkintas, t. y. sprendimas priimtas pareiškėjo naudai. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio (b. l. 3). Įrodymų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui iš atsakovės priteistina 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą patenkinti.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. vasario 25 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. (1.34Mr) 7R-1082, kuriuo atsisakyta avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, panaikinti.
Įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją R. K. 2021 m. vasario 1 d. pateiktą prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nagrinėti iš naujo.
Priteisti pareiškėjo R. K. naudai iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 30 (trisdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.