Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-03-23 · Byla Nr. Ik-1520-426/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-1520-426/2012Sprendimas · 2012-03-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. S-575-400-12Nutartis · 2012-04-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-23
Bylos Nr.
Ik-1520-426/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02627-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Rūta Miliuvienė, Nijolė Žalnieriūnienė
Pareiškėjas
D. A.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-1520-426/2012 Proceso Nr. 3-61-3-02627-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žalnieriūnienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui D. A., atsakovo atstovei Miglei Einorytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų 2011 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 28-1-1057; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 2S-4162.

Patikslintame skunde (b. l. 34) paaiškino, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. 2011 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu jam paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. 2011 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus pataisos direktoriaus nutarimu dėl psichologinio nesuderinamumo buvo perkeltas iš 6 būrio į 2 būrį. 2011 m. rugsėjo 21 d. pateikė Vilniaus pataisos namų direktoriui skundą, kuriame nurodė, kad negali atlikti bausmės paskirtame 2 būryje. 2011 m. spalio 6 d. atlikęs nuobaudą, atsisakė eiti į paskirtą 2 būrį ir dėl to buvo laikinai uždarytas į baudos izoliatorių. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 28-1-1057 jam buvo paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, D. A. jį apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 2S-4162 nusprendė, kad Vilniaus pataisos namų administracija, perkeldama pareiškėją iš 6 būrio į 2, teisės aktų nepažeidė. Mano, kad Vilniaus pataisos namų 2011 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. 28-1-1057 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. 2S-4162 yra neteisėti ir prašo juos panaikinti. Nurodo, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 str. bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 7, 43, 50 p. nuostatos.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus pataisos namai prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 61–62) paaiškino, kad nuteistajam D. A. už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 str. 2 d., 110 str. 1 d. 2 p., Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 7-211 reikalavimų pažeidimą Vilniaus pataisos namų 2011 m. spalio 10 d direktoriaus nutarimu Nr. 28-1-1057 buvo paskirta nuobauda – 15 parų baudos izoliatoriuje. 2011 m. rugsėjo 21d. įsakymu Nr. 7-211 Vilniaus pataisos namų direktorius nurodė nuteistąjį D. A. perkelti iš gyvenamosios patalpos Nr. 6-407-03 (6 būrys) į gyvenamąją patalpą Nr. 2-201-02.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 p. nustatyta, kad pataisos namuose skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius ir kameras, atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat laikomasi BVK nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Vilniaus pataisos namuose sudaryta drausmės komisija, laikydamasi šių reikalavimų, paskiria į būrius ir gyvenamąsias patalpas į įstaigą atvykusius nuteistuosius, taip pat priima sprendimus dėl nuteistųjų perkėlimo į kitus būrius ar gyvenamąsias patalpas, šie sprendimai įforminami įstaigos direktoriaus įsakymais. Į nuteistųjų pageidavimus būti paskirtam į konkretų būrį ar gyvenamąją patalpą yra atsižvelgiama tais atvejais, kai yra tam galimybė ir kai toks pageidavimas neprieštarauja minėtame Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių punkte nustatytiems nuteistųjų paskirstymo reikalavimams.

Pažymėjo, kad sprendimui perkelti D. A. į kitą būrį turėjo įtakos pasikeitęs šio nuteistojo elgesys – 2011 m. rugsėjo 17 d. atliekant kratą pareiškėjo miegamojoje vietoje buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas. Jis pripažino, kad šis daiktas priklausė jam. Už pažeidimą Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 28-1-984 D. A. skirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų.

Pareiškėjas, atlikęs nuobaudą, 2011 m. spalio 6 d. buvo paleistas iš baudos izoliatoriaus. Jis atsisakė vykdyti teisėtus Vilniaus pataisos namų administracijos nurodymus, t. y. eiti į paskirtą 2 būrį. Vėliau pareiškėjas pakartotinai atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymus eiti į jam paskirtą būrį 2011 m. spalio 7 d., 2011 m. spalio 8 d. ir 2011 m. spalio 9 d. Šiuos nuteistojo veiksmus tarnybiniais pranešimais užfiksavo Vilniaus pataisos namų pareigūnai.

Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas R. U. 2011 m. spalio 7 d. atliko tarnybinį tyrimą dėl nuteistojo atsisakymo eiti į jam paskirtą būrį. Buvo nustatyta, kad nuteistasis savo atsisakymą vykdyti administracijos nurodymus grindžia tuo, kad 2 būrio nuteistieji jį vadina „ožiu“, nes anksčiau dirbo valgykloje darbų paskirstytoju. Pasak atsakovo, pareiškėjas pats patvirtino, kad 2 būryje neturi priešų bei problemų ir šio būrio nuteistieji jam nėra grasinę. 2 būrio nuteistieji paaiškino, kad D. A. nepažįsta ir nežino, dėl kokių priežasčių jis nenori eiti į 2 būrį. Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnas nustatė, kad nėra duomenų apie tai, jog nuteistajam D. A. 2 būryje grėstų pavojus, todėl jo atsisakymas vykdyti teisėtus administracijos nurodymus yra nepagrįstas. Vadovaudamasis surinkta medžiaga ir įvertinęs esamą situaciją, Vilniaus pataisos namų direktorius 2011 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 28-1-1057 paskyrė D. A. nuobaudą. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas ir nėra jokio pagrindo jį naikinti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 41–43) paaiškino, kad D. A. su 2011 m. spalio 9 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir prašė panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus jam paskirtą nuobaudą. Išnagrinėjus su pareiškėjo skundu susijusią dokumentinę medžiagą, pareiškėjas buvo informuotas, kad BVK 12 str. 2 d. nustatyta, jog nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ar įsakymus, o 110 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus surinktą medžiagą buvo nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų Vidaus tyrimų skyrius 2011 m. spalio 7 d. atliko tarnybinį tyrimą Nr. 33-226. Tarnybinio tyrimo metu duomenų, kad pareiškėjui grėstų pavojus gyvenant 2 nuteistųjų būryje, nebuvo nustatyta. Atsisakydamas eiti gyventi į jam paskirtą būrį, pareiškėjas pažeidė BVK 12 str. 2 d., 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendime Nr. 2S-4162 buvo konstatuota, kad, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, tarnybinio tyrimo rezultatus, surinktą dokumentinę medžiagą ir vadovaudamasis BVK 142 str., Vilniaus pataisos namų direktorius nuobaudą uždaryti į baudos izoliatorių 15 parų D. A. skyrė pagrįstai. Pareiškėjas buvo informuotas, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, 65 p. nustatyta, jog pataisos namų, gydymo–pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis BVK nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Šia tvarka taip pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių ar kamerą, be to, atsižvelgiama ir į nuteistųjų elgesį atliekant bausmę. Atsakyme pareiškėjui nurodyta, kad Vilniaus pataisos namų administracija, perkeldama jį iš 6 būrio į 2 būrį, teisės aktų nepažeidė.

Tvirtina, kad Kalėjimų departamentas prie LIetuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė tinkamai, atsakymą pagrindė galiojančiais teisės aktais, nurodė apskundimo tvarką. Atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Bendrosios suimtųjų teisės nustatytos BVK 12 str. Atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o laisvės atėmimo bausmę vykdanti įstaiga arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Laisvės atėmimo bausmę vykdančių įstaigų ir pareigūnų pareiga laikytis bausmės vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 str. imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Aptartos įstatymo normos imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistais privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, o po to, jei abejoja dėl kokių nors veiksmų pagrįstumo ar teisės normų teisėtumo, gali skųstis nustatyta tvarka. Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti įstaigų režimo pažeidimų prevenciją sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai.

Pataisos įstaigoje nustatyta tvarka yra viena iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo užtikrinimo priemonių, o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos bei vykdyti įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatyme aptartos ir nustatytos nuteistųjų pareigos. Pagal BVK 142 str. nuostatas, nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, kelis kartus atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, todėl pagrįstai galima teigti, kad jis turi prisiimti visą atsakomybę už netinkamą ir neteisėtą savo elgesį. Svarbu įvertinti ir tai, kad pats pareiškėjas nurodo, jog 2 nuteistųjų būryje priešų neturi, niekas jam negrasino, taigi dėl visiškai subjektyvių ir tik gal vienam žinomų ir suprantamą priežasčių atsisakė gyventi jam Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 7-211, paskirtame būryje. Vilniaus pataisos namų administracija, organizuodama laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistiesiems ir užtikrindama šių asmenų teises, neturi pareigos atsižvelgti į visus atskirus ir individualius nuteistųjų pageidavimus juos skirstant į būrius. Nors pareiškėjas visiškai neargumentuotai ir nemotyvuotai preziumavo, kad jam kiltų grėsmė bausmę atliekant 2 nuteistųjų būryje, Vilniaus pataisos namai ėmėsi aktyvių veiksmų ir savo kompetencijos ribose objektyviai nustatė (atliko tarnybinį tyrimą), kad tuo metu pareiškėjui atlikti bausmę 2 nuteistųjų būryje nebuvo jokios grėsmės jo saugumui. Taigi nebuvo objektyvių aplinkybių, galinčių kliudyti pareiškėjui saugiai atlikti bausmę jam paskirtame būryje ar pateisinančių pareiškėjo atsisakymą vykdyti pareigūnų reikalavimus.

Posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovės atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą institucijai buvo pranešta tinkamai (b. l. 100). Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėtina trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Patikslintas skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl Vilniaus pataisos namų 2011 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 28-1-1057 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 2S-4162 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų direktorius 2011 m. spalio 10 d. priėmė nutarimą Nr. 28-1-1057 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo nuteistajam D. A. už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą skyrė nuobaudą – uždarymą į baudos izoliatorių 15 parų. Nuobauda skirta už tai, kad pareiškėjas 2011 m. spalio 7 d. apie 20.30 val., 2011 m. spalio 8 d. apie 21.20 val. ir 2011 m,. spalio 9 d. apie 22.00 val. atsisakė vykdyti pataisos namų administracijos reikalavimus eiti į jam paskirtą būrį ir tuo pažeidė BVK 12 str. 2 d., 110 str. 1 d. 2 p. ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 7-211 reikalavimus. Nutarime pažymėtos medikių išvados, kad pareiškėjas nuobaudą atlikti gali. (b. l. 48).

Dėl nutarime nurodyto atsisakymo vykdyti Vilniaus pataisos namų administracijos reikalavimus eiti į 2 būrį buvo atliktas tarnybinis tyrimas ir 2011 m. spalio 7 d. surašyta išvada Nr. 33-226, kurioje nurodyta, kad įstaigos Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai 2011 m. spalio 7 d. gavo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojos I. P. tarnybinį pranešimą Nr. 43-1-1466, kuriame pranešama, kad 2011 m. spalio 6 d. apie 17.40 val. nuteistasis D. A. atsisakė vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus bausmę atlikti paskirtame 2 būryje. Atliekant tarnybinį tyrimą nuteistasis D. A. paaiškino, kad jis negali bausmės atlikti 2 nuteistųjų būryje, kadangi anksčiau dirbo darbų paskirstytoju valgykloje ir dėl to 2 būrio nuteistieji jį laikys „ožiu“. Teigė, kad 2 būryje jis priešų ir problemų neturi, niekas iš nuteistųjų jam negrasino. 2 būrio nuteistieji negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių nuteistasis D. A. atsisako būti jam paskirtame 2 nuteistųjų būryje, kadangi jo nepažįsta. Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai neturi duomenų apie tai, kad D. A. 2 nuteistųjų būryje grėstų pavojus. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad D. A. atsisakymas bausmę atlikti paskirtame 2 nuteistųjų būryje yra nepagrįstas, todėl jį izoliuoti, vadovaujantis BVK 70 str. 6 d., nuo įstaigoje esančių nuteistųjų netikslinga. Nuteistasis D. A. savo elgesiu, t. y. nevykdydamas pareigūnų nurodymų eiti į administracijos jam paskirtą gyvenamąją vietą pažeidė BVK 12 str. 2 d., 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus (b. l. 50).

Pareiškėjas šių faktinių aplinkybių neginčija. Kaip matyti iš skundo, jis neneigia, kad 2011 m. spalio 7 d., 2011 m. spalio 8 d. ir 2011 m. spalio 9 d. atsisakė vykdyti pataisos namų administracijos nurodymą bausmę atlikti paskirtame 2 būryje. Šią aplinkybę teisme taip pat patvirtino liudytojais apklausti Vilniaus pataisos namų darbuotojai D. G. (D. G.), I. P. ir V. R. (V. R.).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

BVK 12 str., reglamentuojančio bendrąsias nuteistųjų pareigas, 2 d. nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, o 110 str., reglamentuojančio specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas, 1 d. 2 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir teisme apklaustų liudytojų D. G., I. P. ir V. R. parodymais įrodyta, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą paskirtą bausmę atlikti 2 būryje, o tai yra BVK 12 str. 2 d. ir 110 str.1 d. 2 p. reikalavimų pažeidimas, užtraukiantis atsakomybę – nuobaudos taikymą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. yra nustatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka reglamentuojama BVK 143 str. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad BVK 142 str. 1 ir 2 d. numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 202 p. nustatyta, kad tik pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems skirti nuobaudas, nustatytas BVK. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 str. 2 d. nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda. BVK 143 str. 4 d. nustatyta, kad nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. To paties straipsnio 5 d. nustatyta, kad paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo dienos, nebevykdoma. BVK 143 str. 7 d. nustatyta, kad nuobaudos – papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos šio kodekso 142 str. 1 d. numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. BVK 142 str. 2 d. numatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 143 str. 10 d. nustatyta, kad apie nuobaudos, išskyrus žodžiu skiriamą nuobaudą, paskyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 p. nustatyta, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Minėtų taisyklių 206 p. nustatyta, kad, jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu.

Remiantis ištirtais byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad minėti nuobaudos skyrimo tvarkos reikalavimai nagrinėjamu atveju pažeisti nebuvo. Aptariamos nuobaudos pareiškėjui skirtos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, t. y. nuobauda skirta tam įgalioto pareigūno ir įforminta tinkamai. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl savo elgesio. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į pažeidimų padarymo aplinkybes, nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, ji paskirta ir įvykdyta nepažeidžiant nustatytų terminų. Skundžiamame nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.

D. A. paskyrimas į 2 būrį nebuvo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu įstatymo nustatyta tvarka, o pats pareiškėjas negali nuspręsti, kad administracijos reikalavimas perkelti jį į 2 būrį yra neteisėtas. 2011 m. spalio 9 d. pareiškime D. A. nurodė, kad priešų ir problemų neturi, jam niekas negrasino (b. l. 52). Pareiškėjo paaiškinimas, kad jis yra dirbęs valgykloje darbų skirstytoju ir dėl to negali eiti į 2 būrį, nes visi jį laikys „ožiu“, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad D. A. atliekant bausmę 2 nuteistųjų būryje, kiltų grėsmė jo saugumui. Todėl nebuvo objektyvių aplinkybių, galinčių kliudyti pareiškėjui saugiai atlikti bausmę jam paskirtame būryje. Taigi Vilniaus pataisos namų administracijos nurodymai atlikti bausmę paskirtame būryje buvo teisėti, o pareiškėjo atsisakymai juos vykdyti neteisėti ir nepagrįsti. Nagrinėjant bylą teisme taip pat nenustatytos priežastys, dėl kurių pareiškėjas negalėjo būti paskirtas į 2 būrį. Bylos rašytiniais įrodymais, o taip pat liudytojų D. G., I. P. ir V. R. parodymais teisme nustatyta, kad pataisos įstaigos administracija aiškinosi pareiškėjo atsisakymo eiti į paskirtą būrį priežastis, apklausė 2 būrio nuteistuosius, tačiau nenustatė priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo būti paskirtas bausmę atlikti 2 būryje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad režimo reikalavimų pažeidimą D. A. padarė, pažeidimas įrodytas, procesinių pažeidimų, nulemiančių sprendimo neteisėtumą, nepadaryta, taigi nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatyto pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus.

Pareiškėjas prašo teismo atsižvelgti į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3508-437/2011, tačiau išanalizavus šio sprendimo turinį darytina išvada, kad minėtos administracinės bylos ir nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 17 d. sprendime konstatavo, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta neišsiaiškinus situacijos, neatlikus tyrimo ir nebaigus tarnybinio patikrinimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo grasinta, iš jo buvo pavogti daiktai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė BVK 143 str. 2 d. ir nepagrįstai pareiškėją uždarė į baudos izoliatorių. Nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo būti paskirtas bausmę atlikti 2 būryje, todėl atsižvelgti į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3508-437/2011 nėra pagrindo.

Pareiškėjo argumentai, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pažeidė BVK 6 str., numatantį lygybę taikant bausmių vykdymo įstatymus, bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 7, 43, 50 p. atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas neturi pagrindo daryti išvadai, kad su pareiškėju nebuvo elgtasi taip, kad būtų išsaugota jo sveikata ir savigarba, nesielgė ir nedirbo taip, kad savo pavyzdžiu skatintų gerą nuteistųjų elgesį ir pelnytų jų pagarbą, neaiškino jo teisių ir pareigų ar pažeidė kitas teisės aktų nuostatas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Vilniaus pataisos namų 2011 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 28-1-1057 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. 2S-4162 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo juos naikinti pareiškėjo skunde ir D. A. bei jo atstovo teisminio nagrinėjimo metu išsakytais argumentais. Pareiškėjo subjektyvus manymas, kad ginčijami sprendimai yra neteisėtas, nesudaro juridinio pagrindo juos panaikinti. D. A. skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str. teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo D. A. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasRūta MiliuvienėNijolė Žalnieriūnienė