- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-2140-656/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00528-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pirm.), Liuda Uckienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- V. P., E. K., V. S. K.
- Atsakovas
- N. P.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Andriaus Ignoto,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų (apeliantų) V. P., E. K. ir V. S. K. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. P., E. K. ir V. S. K. ieškinį atsakovei N. P. dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir atsakovės N. P. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai V. P., E. K. ir V. S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei N. P., kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamuoju namu, esančiame minėtame žemės sklype, tvarką, ieškovams ir atsakovei paskiriant naudotis ieškovų nurodytomis žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalimis. Atsakovė N. P. priešieškiniu prašė taip pat nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, atitinkamai paskiriant naudotis atsakovės nurodytomis dalimis.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, paskiriant: N. P. naudotis gyvenamojo namo dalimi pagal patikslintą IĮ „Aplanas“ 2011 m. sausio 26 d. parengtą gyvenamojo namo naudojimo tvarkos nustatymo schemą pažymėtą indeksais 1-5 (11,55 m²), 1-6 (14,59 m²), 1-4 (14,70 m²),1-7(22.43 kv.m) 1-13 (3,06 m²), 1-14 (0,7 m²) ir rūsio dalimi, pažymėta R1-1 (13.41 m²). Teismas paskyrė bendrai naudotis gyvenamojo namo dalimi, IĮ „Aplanas“ 2011 m. sausio 26 d. parengtoje gyvenamojo namo naudojimo tvarkos nustatymo schemoje pažymėta indeksais 1-1 (6,01 m²) ir 1-2 (8,06 m²). Teismas taip pat nustatė naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal ieškovų siūlymu ir G. Š. PĮ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą.
Pagal VĮ Registrų centro duomenis, ginčo objektu esančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendras plotas sudaro 383,61 kv. m., jo 1/6 dalies nuosavybės teise priklauso atsakovei N. P., kuri naudojasi šiomis patalpomis: 1-5(11.55 kv.m) virtuve, 1-6(14.59 kv.m.) kambariu,1-7(22.43 kv.m) kambariu, 1-4(14.70 kv.m) koridoriumi, 1-13 (3.06 kv.m) vonia ir 1-14(0.70 kv.m) tualetu. Teismas nustatė, kad ginčo šalys nesutaria dėl namo dalies, kuria faktiškai naudojasi atsakovė, naudojimosi tvarkos. Ieškovai argumentuoja, kad atsakovė faktiškai naudojasi didesne namo dalimi, nei jai priklauso pagal turto įsigijimo sandorį, todėl siekia ją sumažinti.
Ginčo šalys sutinka, kad atsakovės dalis pagal faktinį naudojimąsi kvadratiniais metrais yra didesnė, nei jai priklauso 1/6 namo dalis. Teismas vietoje apžiūrėjęs gyvenamąjį namą, nustatė, kad į ginčo 1-7 didžiausią naudojamą atsakovės kambarį galima patekti tik iš atsakovės dalies. Už šio kambario sienos yra ieškovo V. P. naudojamos patalpos. Buvę du įėjimai į šį kambarį iš V. P. dalies yra užmūryti. Teismas iš faktinių aplinkybių nustatė, kad daugiau kaip 10 metų atsakovė naudojasi nurodytomis patalpomis ir šalys žino ir žinojo apie jų realų plotą. Tai, kad kiti įėjimai į šį kambarį yra užmūryti, rodo, kad tvarka yra nusistovėjusi. Namas yra senas, įtrauktas į kultūros vertybių registrą ir nėra jokių duomenų, įrodymų kad užmūrytų įėjimų į šį kambarį nugriovimas galimas. Teismas, atsižvelgdamas į nusistovėjusią naudojimosi namu tvarką, pertvarkos galimybių nebuvimą, padarė išvadą, jog šis kambarys praktiškai negali būti skirtas naudotis kitiems asmenims, todėl minėtą kambarį (1-7(22.43 kv.m)) skyrė naudotis atsakovei.
Teismas taip pat atsižvelgė į atsakovės ketinimus parduoti jai priklausančią namo dalį ir nurodė, kad šiuo atveju bus galimas absoliutaus teisingumo įgyvendinimas, kadangi atsakovė galės gauti tik 1/6 dalį viso namo pirkimo-pardavimo kainos.
Teismui vietoje apžiūrėjus namo rūsį, nustatyta, kad atsakovė naudojasi rūsio dalimi R1-1 (13.41 kv.m.), atitinkamai ieškovai naudojasi kita likusia rūsio dalimi. Visi turi atskirus įėjimus. Teismas nustatė, kad nėra jokių įrodymų, kad tvarką tikslinga keisti, ardyti sienas, todėl naudojimosi rūsiu tvarką nustatė pagal nusistovėjusią tvarką. Taigi atsakovei priskirta naudotis namo rūsio dalis, pažymėta R2-1 (24,21 kv.m.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovai (apeliantai) V. P., E. K. ir V. S. K. apeliaciniu skundu prašo: - pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimo bei 2012 m. Sausio 30 d. nutarties dalis dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir priimti naują sprendimą – nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, priskiriant atsakovei N. P. individualiai naudotis gyvenamojo namo dalimi, pagal patikslintą IĮ “Aplanas” 2011 m. sausio 26 d. parengtą Gyvenamojo namo naudojimo tvarkos nustatymo schemą, pažymėtą indeksais 1-5 (11,55 kv. M.), 1-6 (14.59 kv.m.), 1-4 (14.70 kv.m.), 1-13 (3.06 kv. M.), 1-14 (0,70 kv.m.) ir rūsio dalimi, pagal IĮ “Aplanas” 2011 m. sausio 26 d. parengtą rūsio naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, pažymėtą indeksu “R2a-1” (12,56 kv.m.); - panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš atsakovės priteisti ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimą apeliantai prašo palikti nepakeistą.
Apeliantai nurodė, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Teismas, atsakovei paskirdamas atskirai naudotis patalpą, pažymėtą indeksu 1-7 (22,43 kv.m.) pažeidė CK 4.81 str. 1 d.. Nustatant naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, neatsižvelgta į atsakovės dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, būtent į tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso tik 1/6 gyvenamojo namo, todėl jai priskirtina naudotis minėto namo ir rūsio dalis turėtų sudaryti apie 64 kv.m. Taigi apeliantai nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo atsakovei priskirta naudotis 91,24 kv.m. gyvenamojo namo dalimi, nes tai viršija jos nuosavybės teise turimą dalį 27,24 kv.m. Apeliantų nuomone, teismas priimdamas sprendimą, taip pat neatsižvelgė į tai, kad patalpas, pažymėtas indeksais 1-7 ir 1-8, faktiškai skiria vienos plytos siena, kuri nėra atraminė. Todėl teismo išvada, jog ginčo patalpa, pažymėta indeksu 1-7, negalėtų būti skirta naudotis kitiems asmenims, nėra pagrįsta.
Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai peržengė šalių reikalavimų ribas, nustatydamas, kad atsakovei pardavus jai priklausančią gyvenamojo namo dalį, bus įgyvendintas teisingumo principas.
Apeliantų teigimu, pirmos instancijos teismui atsakovei paskyrus rūsio patalpą, pažymėtą indeksu R2-I (24,21 kv.m.), pažeistos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo tvarką. Argumentuojama, kad ieškovai yra įsirengę atskirus įėjimus į rūsį, taip pat įsivedę vietinį vandentiekį, kuris reikalingas ieškovams atliekant vandentiekio priežiūros ir remonto darbus. Atsakovė faktiškai nėra naudojusis jau paskirta naudotis rūsio dalimi. Be to, atsakovei priskirtoje naudotis rūsio dalimi yra du atskiri išėjimai į lauką, kurių vieną įsirengė patys ieškovai, o kitas išėjimas veda per žemės sklypo, kuriuo faktiškai naudojasi V. P., dalį. Naudojimasis rūsiu bei įėjimo į rūsį įrengimas turi atitikti ir faktinį gyvenamojo namo išdėstymą, ir idealiąją atsakovei priklausančią gyvenamojo namo dalį, ir faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką. Todėl teismo sprendimo dalis dėl namo rūsio naudojimosi tvarkos nustatymo taip pat nėra pagrįsta.
Be to, apeliantai remiasi CPK 93 str. 2 d. ir prašo atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys ir atsakovės priešieškinys patenkinti iš dalies, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, kadangi pirmos instancijos teismas to nepadarė.
Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos apibrėžtos apeliaciniame skunde ir yra naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, vadovaujasi adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijais, kurie suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paskelbtoje Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje (Teismų praktika Nr.32 2010 metai).
Dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad pirmos instancijos teismas paskirdamas atsakovei N. P. naudotis visą kambarį, plane pažymėtą indeksu 1-7, nustatė pažeidė adekvatumo dalims principą, nes dėl to ši bendraturtė faktiškai naudosis 27,24 kv.m. didesne gyvenamojo namo dalimi negu yra jos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Sprendžiant bendraturčių ginčus dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise svarbiausias yra adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus, nes pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje,jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi. Tais atvejais, kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis, ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis namo dalys, nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principą.
Pirmos instancijos teismas nukrypdamas nuo adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijaus, nurodė, kad atsakovė daugiau kaip 10 metų naudojasi nurodytomis patalpomis (įskaitant kambarį 1-7) ir šalys žino ir žinojo apie jų realų plotą. Tai, kad kiti įėjimai į šį kambarį yra užmūryti, rodo, kad tvarka yra nusistovėjusi. Namas yra senas, įtrauktas į kultūros vertybių registrą ir nėra jokių duomenų, įrodymų kad užmūrytų įėjimų į šį kambarį nugriovimas galimas. Teismas, atsižvelgdamas į nusistovėjusią naudojimosi namu tvarką, pertvarkos galimybių nebuvimą, padarė išvadą, jog šis kambarys praktiškai negali būti skirtas naudotis kitiems asmenims. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė išvadas, kurios nepagrįstos byloje surinktais įrodymais. Priešingai, pagal Individualios įmonės „Aplanas“ paruoštą pastato plano duomenis (b.l.59) patalpą 1-7 ir patalpą 1-8, kuria naudojasi ieškovai, konkrečiai ieškovas V. P., skiria siena, kuri nėra nešančioji ir joje galima įrengti duris. 2012 m. sausio 4 d. teismo posėdžio metu vykdant vietos (ginčo namo) apžiūrą konstatuota, kad iš V. P. patalpos buvę du įėjimai į kambarį užmūryti. Ieškovas sutinka užmūrytas pertvaras nugriauti (b.l.137). Byloje nėra duomenų, kad ginčo pastatui taikomas toks nekilnojamojo turto paveldo apsaugos režimas, kuris ribotų galimybę atkurti užmūrytas duris. Byloje nustatyta, kad iki ginčo pastate buvo atlikta daugelis pertvarkų. Minėti duomenys paneigia pirmos instancijos teismo išvadą, kad sienos tarp patalpų 1-7 ir 1-8 pertvarkymas įrengiant įėjimą negalimas. Aplinkybė, kad ieškovė iki ginčo daugelį metų naudojosi patalpa 1-7 ir kiti bendraturčiai tam neprieštaravo, neužkerta kelio pastato bendraturčiams inicijuoti sutarties dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pasirašymą, o nesutariant dėl naudojimosi tvarkos ginčą spręsti teismine tvarka. Vien naudojimasis ginčo patalpa 1-7, nesant teisiškai įpareigojančio bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi tvarkos, nesukūrė ieškovei subjektinės teisės naudotis didesne gyvenamojo namo dalimi negu yra jos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi tvarka pagal patikslintą IĮ “Aplanas” 2011 m. sausio 26 d. parengtą Gyvenamojo namo naudojimo tvarkos nustatymo schemą atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo bei naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovų pasiūlytą variantą, atsakovei N. P. tektų tik 4,81 kv.m. didesne gyvenamojo namo dalis negu yra jos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje (skirtingai nei 27,24 kv.m. dalis, jei būtų buvęs pasirinktas atsakovės pasiūlytas naudojimosi tvarkos variantas).
Dėl naudojimosi rūsio patalpomis
Pirmos instancijos teismas ginčo dalyje dėl naudojimosi rūsiu tvarkos nustatymo, tenkino atsakovės N. P. priešieškinį ir nustatė, kad atsakovė naudojasi rūsio dalimi, pažymėta R1-1 (13.41 kv.m.), o ieškovai naudojasi likusiomis rūsio patalpomis R1-2 (37,74 kv.m.) ir R2-1 (24,21 kv.m.) (b.l.92). Atsakovei pagal jos pasiūlytą variantą atiteko naudotis 18/100 dalių bendro rūsio ploto, nors faktiškai atsakovės nuosavybės dalis yra 1/6 (16,66 proc.). Pirmos instancijos teismas vadovavosi susiklosčiusios naudojimosi tvarkos išsaugojimo (stabilumo) kriterijumi, nes padarė išvadą, kad visi bendraturčiai turi atskirus įėjimus ir netikslinga keisti, ardyti sienas.
Ieškovai ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi rūsio patalpomis tvarką, pagal kurią atsakovei tektų naudotis suformuota rūsio patalpa pažymėta R2a-1 (12,56 kv.m.), kurios plotas visiškai atitinka atsakovės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t.y. 1/6 dalį 75,36 kv.m. bendro rūsio ploto. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vietos apžiūros metu bei renkant kitus įrodymus neįrodyta aplinkybė, kad atsakovė faktiškai naudojasi jos prašoma rūsio patalpa. Byloje nustatyta priešingai, kad ieškovai yra įsirengę atskirus įėjimus į rūsio patalpas R1-2, R1-1 ir R2b-1, taip pat įsivedę vietinį vandentiekį, kurio priežiūrai ir remontui būtina patekti į ieškovų norimas patalpas. Be to, rūsio patalpoje R1-1 yra du atskiri išėjimai į lauką, kurių vieną įsirengė patys ieškovai, o kitas išėjimas veda per žemės sklypo, kuriuo faktiškai naudojasi V. P., dalį. Teismas sprendžia, kad ieškovų prašoma nustatyti rūsiu tvarka (b.l.34) atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje ir naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, todėl naudojimosi rūsiu tvarka nustatoma pagal ieškovų pasiūlymą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos pažeidė materialinės teisės normas (neteisingai išaiškino ginčo santykiams taikytinų materialiosios teisės normų turinį bei netaikė materialiosios teisės normų, kurias reikėjo taikyti), ir tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti (CPK 330 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas šalių išlaidų patirtų apmokant žemės sklypų planų ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos schemas nepriteisia, nes šalys tokio prašymo nereiškė. Be to, naudojimosi tvarkos planų ir schemų sudarymas yra lygiavertis visų bendraturčių interesas. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ieškovas V. P. sumokėjo 176 Lt žyminį mokestį už ieškinio padavimą bei 1000 Lt už advokato pagalbą (b.l.7, 8). Už apeliacinį skundą R. O. P. už ieškovus sumokėjo 139 Lt (b.l.90). Pirmos instancijos teismas naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatė pagal ieškovų pasiūlytą variantą. Apeliacinės instancijos teismas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką taip pat nustatė pagal ieškovų pasiūlytą variantą, todėl visos ieškovų patirtos žyminio mokesčio ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1336 Lt) priteisiamos ieškovams iš atsakovės (CPK 93 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimo dalį (antrą rezoliucinės dalis pastraipą), kurioje teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, paskiriant: N. P. naudotis gyvenamojo namo dalimi pagal patikslintą IĮ „Aplanas“ 2011 m. sausio 26 d. parengtą gyvenamojo namo naudojimo tvarkos nustatymo schemą pažymėtą indeksais 1-5 (11,55 kv.m.), 1-6 (14,59 kv.m.), 1-4 (14,70 kv.m.),1-7 (22.43 kv.m) 1-13 (3,06 kv.m.), 1-14 (0,7 kv.m.) ir rūsio dalimi, pažymėta R1-1 (13.41 kv.m.), paskyrė bendrai naudotis gyvenamojo namo dalimi, IĮ „Aplanas“ 2011 m. sausio 26 d. parengtoje gyvenamojo namo naudojimo tvarkos nustatymo schemoje pažymėta indeksais 1-1 (6,01 kv.m.) ir 1-2 (8,06 kv.m.), panaikinti.
Priimti naują sprendimą nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, priskiriant atsakovei N. P. individualiai naudotis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, pagal patikslintą IĮ “Aplanas” 2011 m. sausio 26 d. parengtą Gyvenamojo namo naudojimo tvarkos nustatymo schemą, pažymėtą indeksais 1-5 (11,55 kv.m.), 1-6 (14,59 kv.m.), 1-4 (14,70 kv.m.), 1-13 (3,06 kv. m.), 1-14 (0,70 kv.m.) ir rūsio dalimi, pagal IĮ “Aplanas” 2011 m. sausio 26 d. parengtą rūsio naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, pažymėtą indeksu “R2a-1” (12,56 kv.m.); bendrai naudotis gyvenamojo namo dalimi schemoje pažymėta indeksais 1-1 (6,01 kv.m.) ir 1-2 (8,06 kv.m.),
Priteisti ieškovams V. P., E. K. ir V. S. K. iš atsakovės N. P. 1336 Lt bylinėjimosi išlaidų.