Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Š., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotajai atstovei Ievai Butkutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo

bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. būdamas UAB „Garbus“, įmonės kodas 122636685 (toliau – Bendrovė), vadovas ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos bei tai, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes bendrovė turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. išmokėjo bendrovės vadovui J. Š. darbo užmokestį. Tuo jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje J. Š. paaiškino, kad Bendrovės skola jam yra žinoma. Žino, kad Bendrovė yra PVM mokėtoja. Apie nepriemoką žino. Su kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis iš esmės sutinka, nors įstatymo nesupranta ir savo kaltės dėl šios situacijos neįžvelgia. Įmonės veikla – prekyba autodalimis. Bankas sužlugdė įmonę ir 20 metų kurtą verslą. Iš banko buvo paimtas kreditas (apie 160 000 Eur) apyvartinėms lėšoms. Kai 2009 metais buvo krizė, bankas nebepratęsė įmonės kreditavimo sutarties. Bankui buvo užstatytos tik įmonės atsargos, o jie pareikalavo papildomų prievolės užtikrinimo būdų. Nepaisydama nepratęsto kreditavimo, įmonė nuo 2009 m. iki 2013 m. sėkmingai dirbo, augo, tvarkingai mokėjo mokesčius. Viskas žlugo, kai 2013 m. bankas su antstoliais be jokių įspėjimų areštavo įmonės turtą. Bandė bylinėtis, tačiau nieko nelaimėjo. Žino, kad Bendrovė yra skolinga mokestinę nepriemoką biudžetui, tačiau nesupranta, kaip gali ištaisyti šią situaciją, kuri nuo jo nepriklauso. Bankas yra areštavęs visą tiek Bendrovės, tiek jo paties asmeninį turtą. Vien jo asmeninė skola bankui pagal laidavimą šiai dienai virš 100 000 Eur. Net žmonos sąskaita jau areštuota. Jis negali sumokėti nepriemokos, kol galioja areštas įmonės prekėms. Įmonės veikla visiškai sustabdyta. Nebelikę jokių darbuotojų. Tik jis vienintelis - vadovas ir akcininkas. Norėtų taip pat nutraukti darbo santykius, tačiau jam aiškinama, kad jis ir to negali. Veiklos nebėra, o įsiskolinimai kabo. Bendrovės turtas, prekės (transporto priemonių detalės) areštuotos, jos guli, realiai yra ir turi vertę, tačiau jis negali nieko parduoti ir gauti lėšų mokėjimams. Jokios derybos su VMI ir skolos sumokėjimo grafikas čia nepadės. Įmonė, nevykdydama veiklos, tiesiog negauna pajamų. Bankroto įmonei taip pat neįmanoma iškelti, nes prekių likučių vertė yra didesnė nei skolos. Nesupranta, ką jis gali padaryti, kaip direktorius. Jo paties materialinė padėtis sunki. Iš UAB Garbus“ gauna tik 50 Eur dydžio užmokestį. Negali net įsidarbinti, nes visą atlyginimą pasiims kreditoriai. Pradėjo ūkininkauti, gauna ES paramą. Ši parama teoriškai negali būti panaudota kitur. Tačiau net ir tas lėšas sugeba nusiskaičiuoti antstoliai. Nebemato prasmės ir ūkininkauti. Turi namą, tačiau jis užstatytas dar kitam bankui, jam nustatyta hipoteka. Bankas neduoda leidimo jį realizuoti. Neįsivaizduoja, kaip mokėtų baudą. Jo asmeninės sąskaitos taip pat areštuotos ir nuolat tuščios. Turi dalį sodybos, ji taip pat areštuota. Turi 5 ha žemės, ji taip pat areštuota.

J. Š. kaltė padarius LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta byloje surinktais duomenimis.

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovės 2017 m. vasario 17 d. mokestinė nepriemoka buvo 19.582,71 Eur: iš jos 18.398,98 Eur PVM mokesčio ir 1.183,73 Eur palūkanų (b.l. 9-10). Mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nesumokėjus pridėtinės vertės mokesčio už 2013 m. birželio-spalio, 2015 m. birželio-gruodžio, 2016 m. sausio, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius (b.l. 11-12). Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI prie FM viršininkas 2013 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (23.17-08)- 320-91077 išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „GARBUS“ turto (b.l. 13). Išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko.

VMI prie FM pagal 2016 m. lapkričio 18 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-8371 atliko UAB „GARBUS“ operatyvų patikrinimą, kurio metu tikrintas mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas. Iš minėto patikrinimo pažymos Nr. (23.30-08)-FR1042-8546 (b.l. 31-33) matyti, kad Bendrovė įregistruota 1994-04-26, kaip PVM mokėtoja įregistruota 1995-02-01. Pagrindinė jos veikla – variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmeninė prekyba. Bandrovės akcininkas ir vadovas nuo 2005-11-11 J. Š.. 2016-11-18 VSDFV duomenimis, Bendrovėje dirba tik vienas asmuo – vadovas. 2016-11-18 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams buvo 19632,71 Eur, iš jų 18448,98 Eur PVM ir 1183,73 Eur delspinigių. Mokestinė nepriemoka yra susidariusi nuo 2013-07-25, jos priverstinis išieškojimas vykdomas nuo 2013-09-06. Pagal pateiktą preliminarų balansą Bendrovė 2016-10-31 turėjo 147829 Eur turto, iš jo: atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 147051 Eur, per vienerius metus gautos sumos – 722 Eur pinigų ir 56 Eur pinigų ekvivalentų. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2016-10-31 sudarė 112177 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 75,9 % viso Bendrovės turto. Iš pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad Bendrovė per 2016 m. 10 mėnesių gavo 428 Eur pardavimo pajamų, 3645 Eur finansinės ir investicinės veiklos pajamų, pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos sudarė 1386 Eur, tad Bendrovė gavo 2687 Eur grynojo pelno. Pagal Bendrovės paaiškinimą, finansinės ir investicinės veiklos pajamas sudarė nurašyta 2007 m. skola tiekėjui.

Pagal pateiktus Bendrovės sąskaitų, esančių AB SEB banke ir „Swedbank“ išrašus per laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-10-31 , pinigų likutis 2015-11-01 dienai buvo 0,00 Eur, gauta pajamų 377,14 Eur, padaryta išlaidų 376,08 Eur, iš jų antstoliui 182,77 Eur, VMI- 177,05 Eur, banko ir VĮ Registrų centro mokesčiai – 16,26 Eur, likutis 2016-10-31 – 1,06 Eur.

Bendrovė patikrinimui pateikė Kasos knygos išrašą už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. Nustatyta, kad pinigų likutis kasoje 2015 m. lapkričio 1 d. buvo 68,89 Eur, gauta pajamų - 735,62 Eur, padaryta išlaidų - 749,60 Eur, iš jų: išmokėtas darbo užmokestis - 599,60 Eur, išmokėtas avansas atskaitingiems asmenims - 150,00 Eur, likutis 2016 m. spalio 31 d. - 54,91 Eur.

Pagal pateiktas avanso apyskaitas Bendrovė vadovui 2016-07-01 buvo skolinga 2337,88 Eur, laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-10-31 avanso gauta 0,00 Eur, padaryta išlaidų 98,26 Eur (sumokėtas socialinio draudimo mokestis). Bendrovės skolos likutis atskaitingam asmeniui (vadovui) 2016-10-31 d. – 2436,14 Eur.

Pati Bendrovė per laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Bendrovės pervedė 320,00 Eur (įmokos kodai 1001 ir 1311), VMI prie FM priverstinai išieškojo 97,04 Eur (įmokos kodas 8230).

Bedrovės įsiskolinimas tiekėjams 2016-10-31 sudarė 7243,37 Eur, pirkėjų įsiskolinimas Bendrovei – 722,20 Eur.

Minėto patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. išmokėjo Bendrovės vadovui J. Š. darbo užmokestį (2016-05-31 – 54,60 Eur, 2016-06-30 – 54,60 Eur, 2016-07-31 – 54,60 Eur, 2016-08-31 – 57,20 Eur, 2016-09-30- 51 Eur), tuo ji nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises. Minėtas aplinkybes patvirtina Bendrovės kasos knygos išrašai (b.l. 15-23).

Rašytiniame paaiškinime Valstybinei mokesčių inspekcijai J. Š. nurodė, kad mokestinė nepriemoka susidarė todėl, kad SEB bankas 2009 m. vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį su UAB „Garbus“. 2009-2013 m. Bendrovė sėkmingai dirbo ir mokėjo mokesčius. Tačiau 2013 m. bankas areštavo Bendrovės atsargas ir pradėjo išieškojimą. Atitinkamai Bendrovė buvo priversta veiklą sustabdyti. Nevykdydama veiklos Bendrovė negali sumokėti įsiskolinimo VMI (b.l. 27).

Administracinė teisena J. Š. Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimo pagrindu buvo pradėta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Iki 2017-01-01 analogiškas pažeidimas buvo numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Byloje esantys rašytiniai duomenys, tai yra operatyvaus patikrinimo pažyma, VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, bendrovės kasos knygos išrašai, rašytinis J. Š. paaiškinimas ir žodinis paaiškinimas teisme, patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI prie FM, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui bei neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

Bendrovės vadovas J. Š., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI prie FM bei tai, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovei nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, todėl jai buvo privalu laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų.

Bendrovės vadovas kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas tiek pagal Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalį, tiek pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį laikytina kreditoriaus teisių pažeidimu.

Pažeidimas padarytas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytas (paaiškėjo) tebegaliojant Lietuvos Respublikos ATPK. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. J. Š. padarytos veikos požymiai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, tačiau šios teisės normos sankcija yra griežtesnė nei analogiško pažeidimo pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcija, todėl pagrindo veikos kvalifikavimui pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nėra.

Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika nėra perkvalifikuojama, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartis byloje Nr. 2AT-37-2013, 2AT-54-2014).

Teismas atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (įmonės veikla sustabdyta, kadangi turtas areštuotas, įmonė neturi galimybės nei realizuoti turimų prekių ir gauti pajamų, nei skelbti bankroto, nes areštuoto turto vertė didesnė nei įsipareigojimai kreditoriams, vieninteliam įmonės darbuotojui – vadovui – buvo išmokėtos itin nedidelės simbolinės darbo užmokesčio sumos), į tai, kad J. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvina jo atsakomybę, kad pažeidimą pripažino ir gailisi dėl jo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nebuvimą duomenų, kad jis būtų buvęs anksčiau traukiamas administracinėn atsakomybėn už šios rūšies pažeidimus, į pažeidėjo turtinę padėtį (turi didelių kreditorinių įsipareigojimų, turtas areštuotas arba įkeistas) mano, kad šiuo atveju netgi minimali sankcijoje numatyta bauda neatitiktų padaryto pažeidimo pavojingumo, todėl atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir skirtina žymiai mažesnė bauda nei sankcijos minimumas.

Vadovaudamasis ATPK 24 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. Š. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti jam 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400 ar bet kurią kitą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą kituose bankuose. Įmokos kodas 1001.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.