Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015-06-05 nutarimo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato (toliau - Utenos apskrities VPK Visagino PK) pareigūnai 2014-12-17, J. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 49P-23233104-14, kaltindami ją padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d., nurodant, kad 2014-11-17, 17 val., (duomenys neskelbtini), J. B., kuri vienerių metų laikotarpyje - 2014-01-06 ir 2014-04-08 bausta administracine nuobauda už tėvų valdžios nepanaudojimą ir toliau nevykdo savo pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo dukrą L. B., gim. 2001-05-25. J. B. nepanaudojo tėvų valdžios, o būtent netinkamai prižiūrėjo ir kontroliavo savo mažametės dukros elgesį, kas turėjo įtakos ir sąlygojo tai, kad jos dukra L. B. 2014-11-17 padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., t.y. sumušė mažametę A. G., gim. 2007-11-19.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-06-05 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Visagino miesto apylinkės teismui, nes teismas priimdamas nutarimą, neįvertino visų bylos aplinkybių, todėl nepagrįstai ir neteisingai priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo bylą J. B. atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, kaip vienintelį įrodymą, kuris anot teismo nėra tiesioginis, vertino tik A. M. pareiškimą apie jos dukros A. G. sumušimą, tačiau teismas nevertino jokių kitų aplinkybių, pagrindžiančių J. B. kaltę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N556-651/2008 bei 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje N438-1085/2010 yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 straipsnį, privalo būti tiriama, ar tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, tai yra, turi būti apklausiami vaiko pedagogai, surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada) bei panašūs duomenys.

Atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, Institucija buvo pateikusi užklausą į Visagino „Draugystės" vidurinę mokyklą dėl L. B. charakteristikos, prašant taip pat pateikti išsamią informaciją apie tėvų dalyvavimą vaiko auklėjime, mokymosi procese (reagavimas į pastabas dėl netinkamo vaiko elgesio, bendravimas ir bendradarbiavimas su mokyklos specialistais, klasės auklėtoju, iniciatyvumas sprendžiant iškilusias problemas). Atsakyme į užklausą dėl L. B. charakteristikos, mokyklos direktorius ir klasės auklėtoja nurodė, kad mokinei mokslai sekasi blogai, namų darbų dažniausiai neatlieka, per pamokas jai sunku ramiai išsėdėti, sunku laikytis įprastinės disciplinos. Taip pat buvo nurodyta, kad nors mergaitei ir sekasi bendrauti su kitais bendraklasiais bei būti lydere, tačiau pasitaiko ir konfliktų. Kalbant apie mergaitės mamą, buvo pažymėta, kad 2014 metais ji nė karto nedalyvavo tėvų susirinkimuose bei konsultacijose tėvams. Kaip nurodyta atsakyme į užklausą, mergaitei yra reikalinga mamos priežiūra ir globa, psichologo, socialinio pedagogo konsultacijos ir kontrolė. Apie A. M. pareiškimą dėl jos dukros A. G. sumušimo taip pat buvo informuotas Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) bei buvo paprašyta suteikti turimą informaciją apie L. B. šeimą bei išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu. Atsakyme buvo nurodyta, kad J. B. (L. B. mama) šeima yra įtraukta į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaikų nepriežiūros. Nepilnametė L. B. nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įtraukta į Skyriaus rizikos grupės vaikų apskaitą. 2014 m. sausio 2 d. ir 2014 m. lapkričio 20 d. nepilnametei buvo skirtos minimalios priežiūros priemonės. Taip pat buvo pažymėta, kad Skyriuje yra nuolat gaunami Policijos pranešimai apie L. B. daromus administracinius nusižengimus, nusikalstamas veikas, blogą mokyklos lankymą. Apie nepilnametės mamą buvo pasisakyta, kad jai stinga socialinių įgūdžių auklėjant vaikus ir yra būtina spręsti klausimą dėl J. B. įpareigojimo išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus. Taip pat renkant nepilnametę L. B. charakterizuojančią medžiagą Institucija gavo paaiškinimą iš VšĮ „Visagino socialinių paslaugų centro" darbuotojos R. N., kuri paaiškino, kad nuo 2014 m. sausio mėnesio J. B. šeimai, kuri yra įtraukta į rizikos grupę, yra teikiamos socialinės paslaugos. Šeimoje auga trys vaikai, tačiau nuo 2013 metų L. B. gyvena su močiute, mama jos gyvenime nedalyvauja, nesidomi jos laisvalaikiu, elgesiu ir visą atsakomybę už dukters elgesį permetą močiutei. Taigi atsižvelgiant į Visagino „Draugystės" vidurinės mokyklos direktoriaus ir klasės auklėtojos, Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, VšĮ „Visagino socialinių paslaugų centro" pateiktas nepilnametės L. B. charakteristikas, akivaizdu, kad jos mama J. B. savo dukters gyvenime visiškai nedalyvauja, nesilanko tėvų susirinkimuose, nesidomi, ką mergaitė veikia laisvalaikiu, kur ir su kuo lankosi. Mergaitė šiuo metu gyvena su močiute, o tai reiškia, kad mama visiškai neprisideda prie savo dukters auklėjimo, o visą atsakomybės naštą perkelia ją auginančiai močiutei. Manome, kad nepaisant to, jog L. B. gyvena su savo močiute, jos mama savo vaikui turi būti teigiamu pavyzdžiu ir užtikrinti tokias jos gyvenimo sąlygas, įskaitant auklėjimą, taip paveikti vaiką, kad jis atliktų pareigas ir būtų atsakingas už savo poelgius tiek šeimoje, tiek mokymo įstaigoje, tiek kitoje socialinėje aplinkoje.

Utenos apskrities VPK Visagino PK L. B. yra žinoma nuo 2011 metų. Skundžiamame apylinkės teismo nutarime apylinkės teismas nustatė, kad L. B. 2014 m. lapkričio 17 d. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 3 d. (fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas), sumušė mažametę A. G.. Pastebėtina, kad tai ne pirmas atvejis, kai L. B. padarė šią nusikalstamą veiką, nes vien 2013 metais ji sumušė mažamečius du kartus, už ką jos motinai J. B. buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal ATPK 181 str. (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams).

Taigi kaip matyt, J. B. jau ir anksčiau buvau bausta administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Akivaizdu, kad ji nesiima jokių auklėjamojo poveikio priemonių savo dukros atžvilgiu, yra abejinga jos elgesiui, tai yra piktybiškai nevykdo savo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti savo nepilnametę dukrą, dėl ko pasikartojo situacija, kuomet L. B. vėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d. Taip pat pastebėtina, kad J. B. neatvyko į teismo posėdį, kuriame buvo priimtas skundžiamas nutarimas, o tai tik dar kartą patvirtiną jos abejingumą savo dukters atžvilgiu.

Kaip jau buvo minėta, apylinkės teismas kaip vienintelį įrodymą vertino A. M. pareiškimą, tačiau šis įrodymas, anot apylinkės teismo, nėra tiesioginis. Protokole-pareiškime-patikslinime A. M., kaip teisėta savo dukters A. G. atstovė nurodė, kad pasak jos dukters, 2014 m. lapkričio 17 d. prieš treniruotę Sporto centre prie jos dukters pradėjo kabinėtis L. B. ir V. I.. Pastaroji pastūmė A. G., nuo ko ji trenkėsi į stulpą. Treniruotės metu tos pačios mergaitės ir toliau kabinėjosi prie A. G., pastūmė į paralono duobę, kur ji atsitrenkė į medinį duobės kraštą, vėliau V. I. spyrė į kojas, be to, A. G. atžvilgiu abi mergaitės reiškėsi necenzūriniais žodžiais. Taip pat A. M. nurodė, kad po įvykio buvo iš karto nuvykta pas medikus, kur jos dukrai buvo užfiksuotas sumušimas akies srityje, t.y. mėlynė. A. G. patyrė fizinį skausmą, buvo labai išsigandusi ir susijaudinusi.

Skunde nurodoma, kad netikėti A. M. ir jos dukros žodžiais nėra pagrindo. A. G. nė karto nebuvo pakliuvusi į Policijos akiratį, šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaikų nepriežiūros, o pati mergaitė nėra įtraukta į rizikos grupės vaikų apskaitą.

Institucija pažymi, kad tas pats Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 12 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-25-758/2015 pripažino kalta ir skyrė baudą J. I., kuri yra kitos minėto įvykio dalyvės V. I. motina. Minėtas nutarimas skundžiamas nebuvo, tai yra su šiuo nutarimu sutiko visos proceso šalys.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d. reglamentuota atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą vaiko interesams arba tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, kai veika padaryta tėvų, baustų už šio straipsnio pirmoje dalyje padarytą pažeidimą, t.y. už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas juos vertino netinkamai ir priėmė iš esmės nepagrįstą procesinį sprendimą, todėl jis naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas nustatė, kad L. B. ir V. I. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. požymių, tačiau jų atžvilgiu tyrimas nepradėtas, nesant amžiaus pagal kurį asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.

Teismo posėdyje išklausyta mažametė nukentėjusioji A. G. parodė, kad L. ir V. yra tos mergaitės, kurios ją mušė sporto mokykloje. L. yra mažesnė, o V. yra didesnė. Sakė, jog kada ji norėjo atsigerti vandens, jos jai spyrė į koją. Vėliau jos įstūmė ją į porolono duobę ir ji užsigavo galvą. O kada lauke laukė tėvo, jos ją stūmė į lempą. Tos mergaitės daug kartų lindo prie jos. Apie tas mergaites ji papasakojo mamai ir tėvui. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. M. parodė, kad A. G., gim. 2007-11-19, yra jos dukra. 2014 metų lapkričio mėnesį A. G. lankė Visagino sporto mokyklą. Į sporto mokyklą ją nuveždavo ir iš jos pasiimdavo jos tėvas. A. išleisdavo prie sporto mokyklos pastato ir ji pati nueidavo į sporto mokyklos vidų. 2014-11-17, ji taip pat buvo sporto mokykloje. 2014-11-17, apie 18 val., A. iš Sporto mokyklos atvažiavo pasiimti jos tėvas. Kada A. įsėdo į mašiną, matėsi, kad ji yra sumušta. Paklausus jos kas jai atsitiko, ji pasakė, kad ją sporto mokykloje pastūmė didesnės mergaitės ir ji užsigavo. Paminėjo, kad tos mergaitės keikėsi, jai liepė greičiau gerti vandenį. Kad ji buvo stumdoma, niekas iš trenerių nematė. A. visada bijojo tų mergaičių. A. sakė, kad ją sumušė mergaitės vardu L. ir V.. Sakė, kad jos ją stumdė. Pastūmė į stulpą ir ji užsigavo. A. sakė, kad ji tik ėjo pro šalį ir tos mergaitės pradėjo „kabinėtis“. A. sakė, kad užsiėmimų metu šokinėjant į porolono duobę, tos mergaitės įstūmė į ją duobę ir ji užsigavo. A. M. paminėjo, kad bandė patikrinti ar mergaitė nemeluoja, tačiau šiuo atveju ji sakė tiesą. Mergaitė buvo parodyta medikams, ir šie konstatavo sumušimą kaktos srityje. Žino, kad visi mažesni vaikai prisibijo šių mergaičių t.y. L.ir V., nes jos mėgsta kabinėtis prie vaikų.

Nors byloje nėra kitų tiesioginių įrodymų, kad L. B. smurtavo A. G. atžvilgiu, tačiau netikėti šiais nuosekliais A. G. ir jos atstovės A. M. parodymais nėra jokio pagrindo.

Mergaitės yra gerai pažįstamos, L. B. teigė, kad ji gyvena viename kieme su A. G. senele, tačiau nenurodė, kad jos buvo susipykusios ar konfliktavo, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta galimybę, kad A. G. siektų ją apšnekėti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. G. yra gimusi 2007-11-19, o L. B. yra gimusi 2001-05-25, todėl akivaizdu, kad ramaus būdo septynmetė nedrįstų nekaltai apšnekėti smurtauti linkusią ir itin neigiamai charakterizuojamą dvigubai vyresnę ir fiziškai stipresnę keturiolikmetę L. B., juolab, kad L. B. smurtavo jos atžvilgiu ne viena, o su panašaus amžiaus bendrininke V. I. (Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 12 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-25-758/2015 pripažino kalta ir skyrė baudą J. I., kuri yra V. I. motina). Nors L. B. tvirtino, kad su A. G. sporto mokykloje nesusitinka dėl skirtingų jų abiejų treniruočių laiko, tačiau šis argumentas atmetamas. Visagino sporto centro rašte Visagino miesto apylinkės teismui nurodyta, kad sportininkams nustatytas treniruočių laikas, tačiau jiems leidžiama ateiti ir kitu, jiems patogiu laiku. Rašte taip pat nurodoma, kad akrobatikos sporto salėje vienu metu dirba virš 10 trenerių, todėl vaikų, įvairaus amžiaus, būna labai daug ir juos sužiūrėti yra labai sudėtinga.

J. B. savo kaltės nepripažino. Ji tvirtino, jog tiki savo dukra, kuri yra jai sakiusi, kad prie A. G. nebuvo net priėjusi, tačiau jos parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Kritiškai vertintini ir L. B. bei V. I. parodymai, kurios taip pat suinteresuotos bylos baigtimi.

Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Byloje surinkta pakankamai medžiagos, rodančios, kad J. B. nepilnamete dukra L. B. nesirūpina, su mokyklos pedagogais nebendrauja.

Visagino „Draugystės" vidurinės mokyklos direktorius, pateikdamas L. B. itin neigiamą charakteristiką, nurodė, kad mergaitės mama 2014 metais nė karto nedalyvavo tėvų susirinkimuose bei konsultacijose tėvams, nors mergaitei yra reikalinga mamos priežiūra ir globa, psichologo, socialinio pedagogo konsultacijos ir kontrolė (b.l. 6).

VšĮ „Visagino socialinių paslaugų centro" darbuotoja R. N. paaiškino, kad nuo 2014 m. sausio mėnesio J. B. šeimai, kuri yra įtraukta į rizikos grupę, yra teikiamos socialinės paslaugos. Šeimoje auga trys vaikai, tačiau nuo 2013 metų L. B. gyvena su močiute, mama jos gyvenime nedalyvauja, nesidomi jos laisvalaikiu, elgesiu ir visą atsakomybę už dukters elgesį permetą močiutei (b.l. 7).

Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) nurodė, kad J. B. šeima yra įtraukta į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaikų nepriežiūros. Nepilnametė L. B. nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įtraukta į Skyriaus rizikos grupės vaikų apskaitą. 2014 m. sausio 2 d. ir 2014 m. lapkričio 20 d. nepilnametei buvo skirtos minimalios priežiūros priemonės. Taip pat buvo pažymėta, kad Skyriuje yra nuolat gaunami Policijos pranešimai apie L. B. daromus administracinius nusižengimus, nusikalstamas veikas, blogą mokyklos lankymą. Apie nepilnametės mamą buvo pasisakyta, kad jai stinga socialinių įgūdžių auklėjant vaikus ir yra būtina spręsti klausimą dėl J. B. įpareigojimo išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus (b.l. 8).

Surinkti duomenys rodo, kad J. B. dukros gyvenime visiškai nedalyvauja, nesidomi ką ji veikia laisvalaikiu. Mergaitė mokymo įstaigose dėl savo elgesio nebuvo vertinama palankiai, o motina tam buvo abejinga, nesilankė tėvų susirinkimuose, dukrą auklėjo močiutė. Taigi, nėra abejonių, kad J. B. nevykdė pareigos dorai auklėti savo dukrą L. B. t. y. nepanaudojo savo valdžios vaiko interesams, nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad jos dukra nepadarytų teisės pažeidimų, todėl L. B. veiksmai 2014-11-17 buvo dėsninga jos netrumpą laiko tarpą trukusio netinkamo elgesio išdava.

Iš byloje esančio išrašo apie registruotus administracinius teisės pažeidimus matyti, kad J. B. nepanaudojo tėvų valdžios ir jos dukra atliko neteisėtus veiksmus, galiojant ankstesnėms nuobaudoms, skirtoms jai pagal ATPK 182 str. 2 d., todėl jos veika atitinka kvalifikuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 2 d., požymius.

ATPK 181 str. 2 d. sankcija numato tėvams vienintelę nuobaudos rūšį – baudą iki 115 eurų. Nustatant jos dydį, atsižvelgiama į ATPK 30 str. numatytas nuobaudų skyrimo bendrąsias taisykles. Byloje nėra nustatyta J. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Tačiau itin neigiamai J. B. charakterizuoja tai, kad net šešis kartus bausta už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, tačiau išvadų nedaro, iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad ji visiškai nedalyvauja vaiko auklėjime. Įvertinus minėtas aplinkybes, skirtina bauda, kuri savo dydžiu yra didesnė nei sankcijoje numatytas jos vidurkis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 d. 5 p., 2 d. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015-06-05 nutarimą ir priimti naują nutarimą.

J. B. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d. ir skirti jai 100 (šimto) eurų baudą.