- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-16
- Bylos Nr.
- 1-51-282/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43638-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. 2016-09-13, apie 19.00 val., savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia panaudojo fizinį smurtą: peiliu dūrė savo šeimos nariui – sugyventiniui R. S. į kairįjį žastą, dešinę blauzdą ir krūtinės ląstos dešinę pusę, taip sukeldama R. S. fizinį skausmą ir padarydama sužalojimus – durtinę-pjautinę žaizdą kairiame žaste, dešinėje blauzdoje, durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės dešinės pusės žaizdą su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės dešinėje pusėje, poodyje, ir taip dėl durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės dešinės pusės žaizdos su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės dešinėje pusėje, poodyje, sunkiai sutrikdė R. S. sveikatą.
Kaltinamoji V. V. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. vakare, apie 19 val., savo namuose ji su sugyventiniu R. S. girtavo. Tą dieną jis buvo gavęs invalidumo pašalpą. Ji atsigulė miegoti, o jis ją žadino, kad dar nueitų į parduotuvę, tempė iš lovos, tempdamas suplėšė jos naktinius marškinius. Tada ji pakilo ir sudavė atbula ranka jam per veidą. Tuo metu jis sėdėjo fotelyje. Tada jis pakilo ir kumščiu sudavė jai į nugarą. Ji nugriuvo ant stalo, ten buvo padėtas peilis, čiupo jį, pasilenkusi stovėdama prieš sėdintį fotelyje sugyventinį, užsimojo prieš jį rankoje laikydama peilį, pasakė, kad jis ramintųsi ir jos nedaužytų, ir, nežiūrėdama kur, dūrė tada jau vėl sėdinčiam fotelyje R. S., pataikė jam į dešinę ranką. Kas buvo paskui, nepamena, nes buvo išgėrusi stipriai – dviese buvo išgėrę 5 bambalius 7,5 stiprumo alaus. Kai įdūrė jam į ranką, R. S. suėmė ją už dešinės rankos, nes joje ji laikė peilį, net buvo likę jo pirštų žymės ant jos rankos. Jis norėjo iš jos atimti peilį, gal tada besigrumiant ji įdūrė jam į krūtinę. Kada įdūrė į blauzdą, nežino. Kai dūrė, R. S. iš fotelio nebuvo atsistojęs, visus tris kartus peiliu jam smūgiavo sėdinčiam, o jis laikė jos ranką, bandė iš jos atimti peilį. Konflikto metu su R. S. jie buvo dviese, namuose daugiau nieko nebuvo. R. S. yra neįgalus dėl stuburo ir kojų – jis sunkiai vaikšto, laiptais nulipdavo į pirmą aukštą įsikibęs į turėklus, kai gerai išgeria, nebepaeina ir pasidaro labai agresyvus. R. S. girtas būdavo agresyvus, prieš ją smurtavo. Jeigu jis ją mušdavo, tada ji gindavosi. Gintis nuo R. S. jai reikėjo dėl to, kad, kai R. S., bandydamas ją pažadinti, tampė ją ir suplėšė naktinius, ji supyko ir trenkė jam per veidą, tada jis pakilęs ją jau griebė piktai, jo akys buvo išsprogintos ir ji jau žinojo, kad gaus mušti. R. S. sėdėjo fotelyje atsirėmęs. Jis užsimojo kumščiu bei pradėjo koneveikti ją necenzūriniais žodžiais, paskui ir pakilo. Nematė, kad jis būtų laikęs rankoje peilį. Civilinį ieškinį pripažįsta. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi. Kai buvo nuėjusi į ligoninę, R. S. atsiprašė, jis sakė, kad dovanoja.
Nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su V. V. kartu gyvena apie 13 metų, abu nedirba, dažnai kartu išgeria, sutaria gerai, tik išgėrę kartais susipyksta. 2016-09-13 po pietų abu prigėrė alaus, o alui pasibaigus sugyventinės prašė dar nupirkti, tačiau ji nesutiko, dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jis sėdėjo fotelyje prie stalo, o sugyventinė sėdėjo ant lovos prie stalo. Konflikto pradžios nepamena, nepamena, ar sugyventinei sudavė į nugarą. Kaip ir dėl ko sugyventinė konflikto metu paėmė peilį, kuris buvo ant stalo, jis nežino. Kaip sugyventinė jam smūgiavo ir jį sužalojo, jis dėl girtumo nepamena, ar ji taip padarė tyčia ar netyčia, jis nežino. Pamena, kad konflikto metu gynėsi nuo sugyventinės, laikė jos ranką, kurioje ji laikė peilį. Jos ranką su peiliu laikė suspaudęs, todėl galėjo jai sužaloti ranką. Apsiginti jam nepavyko, buvo sužalotas peiliu į dešinę koją ir į krūtinę du kartus. Konflikto pabaigos dėl girtumo taip pat neprisimena. Prisimena, kaip sėdėdamas fotelyje įkvėpė oro ir jam krūtinėje ties dešinėje pusėje esančia žaizda kažkas sušvokštė. Galėjo būti sužalotas ir grumtynių metu. Sesuo jam iškvietė greitąją pagalbą. (duomenys neskelbtini) ligoninėje jam buvo atlikta operacija. Sugyventinė prašo atleidimo, bet jis mano, kad ji tai daro nenuoširdžiai. Prieš jį girtą pati būdama girta sugyventinė smurtauja ne pirmą kartą. Prieš sugyventinę jis niekada nesmurtauja. Įvykio niekas daugiau nematė, nes jie gyvena dviese (b. l. 38–39). Tai, kad V. V. už sužalojimą neatleidžia, R. S. patvirtino ir Šiaulių apygardos teismui pateiktame prašyme nagrinėti bylą jam nedalyvaujant dėl prastos jo sveikatos būklės (135 b. l.).
Liudytoja G. P. parodė, kad R. S. yra jos brolis, kuris apie 13 metų gyvena kartu su V. V.. Brolis su sugyventine dažnai geria, mušasi, abu niekur nedirba, gyvena asocialiai. Brolis gauna invalidumo pašalpą. Invalidumą jis gavo dėl kažkokių problemų su stuburu, o pagrindinė jo liga yra polineuropatija, jam „atima“ kojas, bet tai irgi yra girtavimo pasekmė, buvo jau taip, kad jis tik ant užpakalio pašliauždavo, iš fotelio sunkiai atsistodavo. Jeigu kažkiek laiko jie neturėdavo pinigų ir negirtaudavo, jis ant kojų truputį pastovėdavo – sunkiai, įsirėmęs, įsikibęs į sienas kojas pavilkdavo, bet, jeigu nors truputį išgerdavo, jam kojas „atimdavo“ visiškai. 2016-09-13 ji paskambino broliui apie 19 val. Brolis jai pasakė, kad pykstasi su sugyventine ir kad ji jį padūrė peiliu. Kadangi jie dažnai mušasi ir visada atsisako pagalbos, ji brolio žodžių rimtai nepriėmė, bet netrukus ji dar kartą broliui perskambino, klausė, kas pas juos nutiko. Brolis jai tada pasakė, kad yra sužalotas peiliu ir kad kažkas jo kūne švokščia. Ji paprašė duoti pasikalbėti su brolio sugyventine. V. V. telefonu neneigė, kad peiliu sužalojo jos brolį, aiškino, kad taip pasielgusi, nes brolis ją sunervinęs. Po pokalbio ji paskambino telefonu 112 ir iškvietė broliui pagalbą. Dabar brolis gyvena globos namuose, nebegirtauja, yra pastatytas ant kojų, vaikšto su ratukais. Dėl liekamųjų reiškinių po įvykio jis nesiskundė.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) butas, kambaryje ant spintelės rastas ir paimtas metalinis peilis, ant kurio yra panašaus į kraują skysčio pėdsakai. Buto galiniame kambaryje lovoje rasti ir paimti baltos spalvos marškinėliai, ant kurių yra panašaus į kraują skysčio pėdsakai ( b. l. 7–11).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. S. nustatytos durtinės-pjautinės žaizdos kairiame žaste, dešinėje blauzdoje, durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės dešinės pusės žaizda su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės dešinėje pusėje, poodyje. Sužalojimai padaryti galbūt įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti mažiausiai trim smūgiais. Sužalojimai padaryti duriančiu-pjaunančiu įrankiu, pvz., peilio geležte. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir tokio pobūdžio, kaip pateikto peilio, geležte. Durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės dešinės pusės žaizda su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės dešinėje pusėje, poodyje, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 29–30).
Parodymų patikinimo vietoje metu kaltinamoji V. V. parodė savo butą, parodė, kur su sugyventiniu gėrė ir susipyko, parodė, kaip ji stovėjo, kai R. S. jai kumščiu sudavė į nugarą, kaip ji nuo smūgio užvirto ant stalo, parodė, iš kur nuo stalo pagriebė peilį, parodė, kokioje padėtyje jai būnant, laikant peilį dešinėje rankoje bei grasinant sugyventiniui, R. S. jai sugriebė už dešinės rankos, kaip ji muistėsi norėdama ištrūkti ir kaip sužalojo sugyventinį peiliu, parodė, kur ir kaip fotelyje konflikto metu sėdėjo sugyventinis R. S. (b. l. 57–63).
Specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. V. nustatyta poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz., ranka, rankų pirštais, kokiais aplinkos daiktais ir pan., mažiausiai trim smūgiais ar trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti galbūt įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir nurodytu laiku. Mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti griūvant ir atsitrenkiant į kokį pagrindą, daiktą. Didesnė tikimybė, kad sužalojimai padaryti smūgiuojant, dengiantis nuo smūgių. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 99).
Alkoholio matuoklių parodymų šaknelėse užfiksuota, kad 2016 m. rugsėjo 11 d. 19.40 val. kaltinamajai V. V. nustatytas 2,69% promilės girtumas, o nukentėjusiajam R. S. 2016 m. rugsėjo 13 d. 19.59 val. nustatytas 2,05% promilės girtumas (b. l. 12).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūros metu paimtų peilio ir marškinėlių apžiūra, kurios metu ant apžiūrimų daiktų rasta į kraują panašių dėmių (b. l. 20–21).
Kaltinamoji V. V. pripažįsta savo sugyventiniui R. S. peiliu padariusi sužalojimus, nurodytus kaltinime. Kad būtent V. V. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina ne tik kaltinamosios parodymai, bet ir nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, specialisto išvada bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Kaltinamosios versija, kad ji R. S. sužalojo netyčia, gindamasi nuo R. S., atmetama. Iš visumos įrodymų, tarp jų ir iš kaltinamosios parodymų, matyti, kad kilus konfliktui pirmoji smūgį sudavė būtent V. V., kad R. S. viso konflikto metu sėdėjo fotelyje ir dėl neįgalumo sunkiai galėjo iš jo pakilti, rankose peilio ar kitokio įrankio neturėjo, kaltinamoji stovėdama net tris žaizdas peiliu padarė sėdinčiam fotelyje nukentėjusiajam. Be to, kaltinamoji pripažino, kad konflikto metu R. S. laikė ją už rankų bei mėgino iš jos atimti peilį, tai patvirtina, kad ne kaltinamoji, o nukentėjusysis gynėsi nuo kaltinamosios smurto. Taigi, spręsti, kad V. V. R. S. sužalojo būtinosios ginties sąlygomis, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į kaltinamosios amžių, gyvenimišką patirtį, panaudotą įrankį bei sužalojimų skaičių bei lokalizaciją, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad nukentėjusįjį V. V. sužalojo savo sugyventinį dėl neatsargumo. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei tai, kad V. V. sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinio – sveikatą, jos veika kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nėra pagrindo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino R. S. padariusi sužalojimus, nes, siekdama palengvinti savo padėtį, tvirtino jį sužalojusi netyčia, gindamasi nuo nukentėjusiojo, t. y. nebuvo nuoširdi, prisipažino sužalojusi nukentėjusįjį dėl visumos neginčijamų įrodymų. V. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant V. V. bausmę atsižvelgiama į tai, kad ji įvykdė vieną labai sunkų nusikaltimą, kad nusikaltimas sunkių liekamųjų padarinių nesukėlė, kad nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, kad pripažino sužalojusi nukentėjusįjį, tačiau nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nors kaltinamoji tvirtina, kad atsiprašė nukentėjusiojo ir kad jis jai atleido, nukentėjusysis R. S. tai paneigė (b. l. 135). Taip pat atsižvelgiama į V. V. asmenybę – administracine tvarka nebausta (b. l. 75), neteista, (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad V. V. gauna socialinę pašalpą, už kurią atlieka visuomenei naudingus darbus, miesto seniūnija iš gyventojų nėra gavusi nusiskundimų dėl V. V. elgesio ar gyvenimo būdo ( b. l. 88), jai nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (b. l. 77); specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios V. V. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, V. V. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 82). Įvertinus paminėtas aplinkybes V. V. skiriama minimali sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė, nes nėra įstatyminių sąlygų, numatytų BK 62 straipsnyje, ir nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti V. V. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl išlaidų, patirtų apmokėjus R. S. gydymo išlaidas, tenkintinas, nes pagrįstas pateiktais dokumentais (b. l. 122–124), ieškinį pripažįsta ir R. S. sužalojimus padariusi kaltinamoji V. V..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilis ir marškinėliai, paimti įvykio vietos apžiūros metu, saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato daiktų saugykloje (b. l. 22), sunaikintini kaip beverčiai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. 20.00 val. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. 13.45 val.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos faktinio sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos. Kardomąją priemonę V. V. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Priteisti iš V. V. Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM 2014,52 eurų R. S. gydymo išlaidų.
Prie bylos pridėtus daiktus – peilį ir marškinėlius, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.