Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2016-09-26 · Civilinė byla Nr. 2YT-974-547/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-26
Bylos Nr.
2YT-974-547/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Pareiškėjas
M. V.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankui
Advokatai
Sigita Černienė
(S)VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 26 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Ivančikienei, dalyvaujant pareiškėjos M. V. atstovei advokatei Sigitai Černienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas V. C. V. C. mirė būdamas santuokoje su A. C.. A. C. mirė (duomenys neskelbtini) . Pareiškėja - mirusiųjų dukra. Pirmiau miręs sutuoktinis V. C. testamento sudaręs nebuvo. Po jo mirties likusį palikimą turėjo paveldėti jos įstatyminiai įpėdiniai, t. y. jo sutuoktinė A. C. bei jo vaikai. Po V. C. mirties į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė nei ją pergyvenusi sutuoktinė A. C. nei kiti įpėdiniai.

A. C. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Šis turtas yra įgytas santuokos metu, statybos būdu ir yra bendroji jungtinė mirusiojo V. C. ir mirusiosios A. C. sutuoktinių nuosavybė. Po A. C. mirties palikimą priėmė pareiškėja ir ji būdama A. C. paveldėtoja, kreipiasi į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos motina priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties, pradėdama palikimą faktiškai valdyti.

Ji patvirtino, kad jos motina nors ir per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau priėmė palikimą faktiniais savo veiksmais. Po V. C. mirties liko gyventi tuose pačiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties likusiu turtu rūpinosi A. C.. Ji mokėjo visus mokesčius susijusius su turtu, rūpinosi viso turto išlaikymu bei po V. C. mirties likusius jo dokumentus, asmeninius daiktus jos motina, A. C. perėmė iš karto.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškėjos pareiškimą ir patvirtino, kad mirus A. C. viską paveldėjo pareiškėja M. V.. Pareiškėjos motina A. C. po sutuoktinio mirties liko gyventi tame pačiame name (duomenys neskelbtini), nuolatos ir iki savo mirties ten gyveno, rūpinosi visais likusiais pastatais, juos draudė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos M. V. pareiškimą (b. l. 25-26) ir nurodė, kad susipažinęs su pareiškėjos pareiškimu, neprieštaraus jos pareiškimui, jeigu teismas išnagrinėjęs bylą įsitikins, kad A. C. priėmė V. C. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad jos motina A. C. po sutuoktinio V. C. mirties priėmė palikimą, patvirtina rašytiniai įrodymai.

V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama mirties liudijimų kopijomis (b. l. 9).

Sutuoktuvių akto įrašu patvirtinama, kad C. V., Jurgio ir C. A., S. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

Pareiškimu apie palikimo priėmimą (b. l. 10) bei testamento registro išrašu apie palikimo priėmimo faktą (b. l. 12-13) patvirtinama, kad M. V. priėmė savo motinos A. C., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), palikimą.

Testamentų registro išrašu patvirtinama, kad po V. C. mirties palikimo niekas nepriėmė bei nėra įregistruotų mirusiojo V. C. sudarytų testamentų (b. l. 11).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu patvirtinama, kad A. C. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-16). Minėtas turtas įgytas statybos būdu, esant santuokoje su V. C. ir buvo jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

V. J. 2011-01-05 atsisakė jai priklausančios palikimo dalies po jos motinos A. C. mirties (b. l. 31).

V. C. testamento nepaliko, todėl teisė paveldėti mirusiojo turtą atsiranda pagal įstatymą. V. C. mirties laiku galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai, sutuoktinis ir tėvai. Mirus V. C., buvo šie jo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai: vaikai – M. V., V. J. ir sutuoktinė A. C.. Į notarinę įstaigą dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė, tačiau V. C. palikimą faktiniu valdymu priėmė jo sutuoktinė A. C..

Bylos dokumentais patvirtinama, kad A. C. po savo vyro mirties palikimą priėmė, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Po sutuoktinio mirties ji liko gyventi (duomenys neskelbtini), jų bendruose namuose, kuriuose gyveno iki savo mirties. Ji rūpinosi likusiu turtu, mokėjo mokesčius.

Pareiškėjos tėvas mirė dar galiojant 1964 m. redakcijos civiliniam kodeksui. Kuriame palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti labai panašiai kaip ir dabar galiojančiame civiliniame kodekse. CK 587 straipsnio 2 dalyje (1964 m. red.) buvo nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).

Taigi paveldėjimas į palikėjo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50-5.51 straipsniai). Pareiškėja pateiktais dokumentais įrodė, jog jos motina A. C. palikėjo V. C. turtą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) , po sutuoktinio V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.

Teisėja Silvana Girdenienė