Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5 000 litų neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 5).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Alytaus pataisos namuose nuo 2012-07-15 iki 2014-03-04 gyveno 3 būrio 1 miegamajame, kuriame šalta, drėgna, nuo sienų laša vanduo, sienos apipelijusios, patalpoje jaučiamas nemalonus drėgmės – pelėsių kvapas, vienam asmeniui tenka mažiau nei nustatyta teisės aktais gyvenamojo ploto.Nuo 2014-03-04 formaliai perkeltas į geresnes sąlygas, tačiau pataisos namų administracija neatsižvelgė į jo prašymą perkelti į tą gyvenamąją patalpą, kurią jis buvo nurodęs, todėl gyvena toje pačioje gyvenamojoje patalpoje. Tokios kalinimo sąlygos jam, kaip sergančiam ŽIV, yra apgailėtinos. Pareiškėjo nuomone, tai yra akivaizdus baudimas kankinant. Gyvenamojoje patalpoje taip pat nėra užtikrintas natūralus apšvietimas, o tai kenkia regėjimui. Taip pat gyvenamosiose patalpose rūkantieji turi gyventi kartu su nerūkančiaisiais. Tai žemina asmens orumą bei tyčia pareigūnų veiksmais sudaromos konfliktinės situacijos tarp įkalintųjų asmenų. Dėl per mažo ploto kyla konfliktinės situacijos. Gyvenamosiose patalpose šmirinėja tarakonai. Dėl šių neteisėtų Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų patyrė neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad Alytaus pataisos namai neužtikrino tinkamų gyvenimo sąlygų, higienos normų, miegamieji nuolat perpildyti, patalpose tamsu, drėgna šalta, pelėsis. Neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, netinkamo pareigūnų elgesio bei nuolatinių provokacijų. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ir žeminantį orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų patyrė didžiulę emocinę psichologinę neturtinę žalą. Kalinimo sąlygos, pažeidžiančios žmogaus teises, negali būti pateisinamos finansavimo stygiumi ar įstaigų perpildymu (b.l. 4-5).

Atsakovas pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą Alytaus pataisos namai nurodė (b.l. 9-12) ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas į pataisos namus atvyko 2012-07-10 ir gyvena bendrabučio tipo miegamosiose patalpose (ne kameroje), todėl dienotvarkėje nustatytu laiku gali laisvai judėti įstaigos teritorijoje - lokalinio sektoriaus kieme, žaisti įstaigos futbolo, krepšinio, tinklinio aikštynuose, sportuoti 1-ojo lokalinio sektoriaus sporto salėje. Visi nuteistieji, vadovaujantis HN 76:2010 58 punktu, privalo patys nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 134 straipsnį, nuteistieji pagal sudarytą grafiką įtraukiami į nemokamus pataisos įstaigos teritorijos tvarkymo bei buities sąlygų gerinimo darbus iki dviejų valandų per dieną. Patalpų oro temperatūrą, santykinį oro drėgnumą, apšvietimą tikrina valstybės įgaliotos institucijos. Pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje nėra pelių ar žiurkių. Kenkėjų dezinfekcija ir deratizacija atliekama periodiškai pagal poreikį. Rūkančiųjų asmenų apskaita įstaigoje nevedama. Lietuvos higienos normos HN 76: 2010 „Laisvės atėmimo vietos bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose. Vieta rūkymui įrengta kiemuose. Kadangi nuteistieji laikomi ne kamerose, o bendrabučio tipo nerakinamuose miegamuosiuose, todėl jie bet kada gali išeiti parūkyti į nustatytą vietą rūkymui. Nuteistųjų rūkymą uždaroje zonoje bei bendro naudojimo patalpose numato Alytaus PN direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas Nr. 1-175 „Dėl nuteistųjų laikymo uždarojoje zonoje bei rūkymo bendro naudojimo patalpose". Alytaus PN direktoriaus įsakymu yra paskirtos kameros nerūkantiems uždarojoje zonoje. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės bei patalpų apšvietimo matavimus atlieka Visuomenės sveikatos centro specialistai. Didelių nukrypimų nuo normų nenustatyta. Lokalinių sektorių pasivaikščiojimui skirti kiemai yra dideli, nuteistiesiems yra sudaroma galimybė būti gryname ore neribotą laiką, išskyrus miegui skirtą laiką. Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose buvo atliktas kapitalinis remontas. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Tačiau bausmę atliekantys nuteistieji piktybiškai gadina ir laužo kamerose esantį inventorių, baldus, šviestuvus, duris, langus ir elektros instaliaciją, radijo taškus ir prižiūrėtojo iškvietimo sistemą. Visose uždarosios zonos kamerose laikoma tiek nuteistųjų, kad kiekvienam nuteistajam tektų ne mažiau kaip 3,6 m2 gyvenamojo ploto. Alytaus PN leidžiamas laikyti nuteistųjų skaičius neturi viršyti 1460 nuteistųjų. Kadangi šis skaičius nėra viršijamas, todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, jog pataisos namai yra perpildyti. Pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, siekdamas žalos atlyginimo, nepateikė. Pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių teisės aktų, kuriuos pažeidė Alytaus PN pareigūnai, o tik reiškia pretenzijas apie abstrakčias ir deklaratyvias teisės normas, kurios, jo subjektyviu manymu, yra pažeistos. Atsakovas nurodė, jog Alytaus PN dėl nepagrįstų pareiškėjo reikalavimų patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš pareiškėjo.

Tretysis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l.46-51) nurodė, jog pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui. Pažymėjo, jog pareiškėjas konkrečiai dėl netinkamų laikymo Alytaus PN sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau Alytaus PN) netinkamomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Higienos normas jis buvo laikomas perpildytose patalpose, kuriose nebuvo užtikrintos higieninės ir sanitarinės sąlygos.

Asmens bylos Nr. 13158 duomenys patvirtina, kad pareiškėjas R. B. į Alytaus PN atvyko 2012 m. liepos 10 d. (b.l. 13).

Sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2014 m. liepos 8 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl jo kalinimo perpildytose patalpose, kurių plotas neatitinka nustatytų higienos normų.

Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Konvenciją. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmė, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinčio asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir kt.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ (Toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 m² vienam žmogui.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčo laikotarpiu nuo 2012-07-15 iki 2014-03-04 pareiškėjas gyveno 3 būrio 30 brigadoje 1 miegamajame (b.l. 4, 64, 66), kurio plotas 52,57 kv.m., miegamųjų vietų yra 20 (I t., b.l. 73, 75), todėl vidutiniškai jam teko 2,6 kv.m. gyvenamosios patalpos ploto, t.y. 0,4 kv.m. mažiau negu nustato higienos norma. Nuo 2014 m. kovo 4 d. pareiškėjas buvo perkeltas į 4 miegamąjį, kurio plotas 44,28 kv.m., miegamųjų vietų yra 19 (b.l. 64,65), todėl vidutiniškai jam teko 2,3 kv.m. gyvenamosios patalpos ploto, t.y. 0,8 kv.m. mažiau negu nustato higienos norma.

2014-12-02 Alytaus PN pažyma apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus ( b.l. 121) bei 2014-12-05 pataisos namų teismui pateikti duomenys ( b.l. 99) patvirtina, jog R. B. buvo paskirtos nuobaudos - uždarymas į baudos izoliatorių: 2012 m. rugpjūčio 1 d. - 15 parų, 2012 m. rugpjūčio 16 d. - 15 parų. Nuobaudas atliko 11 kameroje, kurios plotas - 12,14 kv. m, joje yra 3 lovos, todėl jam teko 4,04 kv.m. ploto. Pareiškėjas Nuteistųjų skirstymo komisijos 2012 m. gruodžio 18 d.nutarimu buvo perkeltas į baudos izoliatoriaus 7 kamerą 15 parų. 7 kameros plotas yra 8,51 kv. m, joje yra 2 lovos, todėl jam teko 4,2 kv. m. ploto. Taigi pagal esamus duomenis darytina išvada, kad Taisyklių 11¹.2 punkto reikalavimas dėl 3, 6 kv.m. ploto užtikrinimo asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose, ginčo laikotarpiu nebuvo pažeistas.

Tačiau byloje nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjui atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, o būtent, dėl sąlyginai mažesnio vienam asmeniui tenkančio ploto pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų fizinių nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Pareiškėjas savo skunde nurodė, jog gyveno antisanitarinėmis sąlygomis, 3-io būrio 1 miegamajame buvo drėgna, šalta, trūko apšvietimo, ant sienų buvo pelėsis, reiškia pretenzijas dėl netinkamos ventiliacijos. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, jog pataisos namuose buvo atliktas dalinis remontas, tačiau 1-o lokalinio sektoriaus 3-o būrio nebuvo rekonstruotos, nes neskirtas tam finansavimas, jose gyvenimo sąlygos patenkinamos. 2013-11-04 Alytaus visuomenės sveikatos centro 2013-11-04 patikrinimo akte Nr. PA-329 ( b.l. 80-81) nurodyta, jog minėtas bendrabutis yra labai senos statybos, jam reikalingas kapitalinis remontas. Tualetai ir prausyklos apleisti, laiku nevalomi, todėl pataisos namai įpareigoti, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalėtų nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. 2014-08-07 Alytaus visuomenės sveikatos centro rašte Nr. R1-1512 ( b.l. 43-44) nurodyta, jog patikrinus pagal R. B. prašymą I-o lokalinio sektoriaus 3-o būrio 1 miegamojo patalpas, buvo nustatyta, jog lokalinis sektorius įkurtas bendrabutyje, kurio visoms gyvenamosioms ir pagalbinėms patalpoms reikalingas kapitalinis remontas. Šio lokalinio sektoriaus 3-o būrio l-e miegamajame skaidraus stiklo langai, langų rėmai seni, supuvę. Miegamasis vėdinamas natūraliu būdu per atidarytus langus, nepažeidžiant HN 76:2010 24 p. reikalavimų. Patikrinimo metu nustatyta, kad sienos ir lubos tinkuotos, apdulkėjusios. Vienos sienos tinkas pūslėtas ir ištrupėjęs. Grindų danga nekokybiška ir savalaikiai nevaloma. Aukščiau minėtos higienos normos 58 punktas nurodo, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, taigi tvarka ir švara kambariuose priklauso nuo čia esančių nuteistųjų. Šio lokalinio sektoriaus tualetams būtinas remontas, juos valo paskirti tvarkiniai. Apšvietimo, drėgmės, ventiliacijos higienos normų pažeidimų nenustatyta. 2013-10-30 bei 2014-06-06 natūralios apšvietos bei šiluminės aplinkos matavimų protokolais higienos normos pažeidimų nenustatyta (b.l. 82-89).

Visuomenės sveikatos centro rašte NR. R1-1512 nurodyta, jog patikrintame miegamajame bei kitose pagalbinėse patalpose tarakonų, žiurkių ar pelių nepastebėta. 2010-01-27 bei 2013-01-30 pirkimo – pardavimo sutartys patvirtina, jog atsakovas su V. M. IĮ yra sudaręs deratizacijos ir dezinsekcijos prekių pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurias atsakovas perka pagal poreikį prekes deratizacijos ir dezinsekcijos darbams (b. l. 111-120). Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie duotų pakankamą pagrindą išvadai, jog paminėtų sutarčių šalys nesilaiko sutarčių sąlygų arba naudoja gautas priemones ne pagal paskirtį, arba jų apskritai nenaudoja patalpų dezinsekcijai.

Rašte NR. R1-1512 taip pat nurodyta, jog Alytaus apskrities viršininko 2008-02-15 įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudaryta komisija pripažino bendrabutį, kuriame įkurtas I-as lokalinis sektorius, blogos būklės. Bendrabutyje reikia rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris. Būtini vidaus sienų, lubų, grindų ir laiptinių remonto darbai, o taip pat pamato, lauko sienų ir stogo kapitalinio remonto darbai. Alytaus pataisos namų administracija kreipėsi į Kalėjimų departamento Finansų valdybos Biudžeto planavimo skyrių dėl lėšų skyrimo statinių ir pastatų remonto darbams. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. rugsėjo 30 d. priėmė nutarimą Nr. 1248 „Dėl laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plano patvirtinimo". Plane numatyti finansavimo šaltiniai laisvės atėmimo vietų būklei gerinti.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo kai kurie argumentai dėl gyvenimo netinkamomis sąlygomis I-o lokalinio sektoriaus 3 būrio 1 miegamajame pagrįsti. Tačiau akcentuotina, kad tiek Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d., tiek Higienos normos HN 76:2010 58 p. nuostatos įpareigoja ir pačius nuteistuosius (tame tarpe ir patį pareiškėją) nuolat rūpintis patalpų švara.

Nors pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų sąlygų kreipėsi į pataisos namų administraciją, tačiau tokie duomenys teismui nepateikti. Kreipimasis į tam tikras institucijas (konkrečiu atveju – Alytaus visuomenės sveikatos centrą) nepatvirtina kreipimosi į pataisos namus. 2014-11-04 Alytaus pataisos namų administracijos rašte Nr. 8-12712 nurodyta, jog pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į pataisos namų administraciją nesikreipė ( b.l. 61).

Pareiškėjas skunde taip pat deklaratyviai nurodė, jog gyvenamosiose patalpose rūkantieji turi gyventi kartu su nerūkančiaisiais, tačiau, kaip matyti iš 2014-11-04 rašto Nr. 8-12712 (b.l. 61) atsakovas neturi duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl laikymo su nerūkančiais asmenimis, o atstovauti kitų nuteistųjų interesus pareiškėjas nėra įgaliotas. Pažymėtina, jog 2014-08-26 pareiškėjo asmens kratos protokole jis yra nurodęs, jog sutinka būti rūkančių kameroje ( b.l. 93). Tokie pat pareiškėjo sutikimai nurodyti ir kitoms įkalinimo įstaigoms (b.l. 90-91). Remiantis minėtais duomenimis, darytina išvada, jog šio pobūdžio argumentai yra atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjo argumentai dėl pareigūnų netinkamo elgesio, nuolatinių provokacijų yra abstraktaus pobūdžio, konkretūs atvejai nenurodyti, todėl, jų neįrodžius, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais.

Pareiškėjas nurodė, jog bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis, tačiau byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Sprendžiant ginčą, akcentuotinos bausmės atlikimo Alytaus PN bendrosios sąlygos, t. y. kad ši įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti biblioteką, užsiimti kita leistina veikla. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2012 m. gruodžio 31 d. Alytaus PN direktorius įsakymu Nr. 1-347 patvirtino naudojimosi sporto salėmis, sportiniu inventoriumi ir sporto aikštynais taisykles, kurios patvirtina, jog nuteistieji gali laisvalaikiu sportuoti (b.l. 100). Pagal nustatytus grafikus nuteistieji gali lankyti biblioteką, koplyčią (b.l. 101-107). Taigi, įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjo buvimas gyvenamojoje patalpoje buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Minėtoje V. prieš Lietuvą byloje EŽTT, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.

Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis, tačiau dėl netinkamų kalinimo sąlygų, o būtent, dėl mažesnio vienam asmeniui tenkančio ploto, dėl buvimo patalpose, kurioms buvo reikalingas kapitalinis remontas, jis patyrė neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas serga ŽIV (b.l. 15), tačiau ši diagnozė pagal sveikatos istorijos duomenis nustatyta 2008 m.( b.l. 18), medikų įtarimai dėl pareiškėjo sirgimo cukriniu diabetu medicininiuose dokumentuose nurodyti 2011m. ( b.l. 37), taigi minėtos diagnozės yra ankstesnės negu pareiškėjas atvyko į pataisos namus.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad jo sveikatos būklė, pareiškėjui būnant Alytaus pataisos namuose, būtų ženkliai pablogėjusi. Pagal sveikatos istorijos duomenis nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į medikus kreipėsi, skųsdamasis bendro pobūdžio susirgimais ir dėl ankstesnių sveikatos problemų ( b.l. 24-36). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Tačiau pagal sveikatos istorijos duomenis nustatyta, jog pareiškėjas yra silpnesnės sveikatos, nusilpusio imuniteto, anksčiau yra kreipęsis dėl nemigos, nervingumo ( b.l. 37), todėl laikymo sąlygų neatitikimai nustatytiems teisės aktų reikalavimams galėjo turėti įtakos jo sveikatos būklei.

Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teisinį ginčo santykių reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog byloje nustačius aplinkybę dėl pareiškėjo laikymo perpildytose, reikalingose kapitalinio remonto kamerose, yra teisinis pagrindas neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Atsižvelgiant į pažeidimo mastą, į jo trukmę ( pažeidimus truko apie dvejus metus), į pareiškėjo sveikatos būklę, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 400 Eurų ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas atmestinas.

Atsakovas prašė teismą priteisti iš pareiškėjo su bylos nagrinėjimu susijusias transporto išlaidas dėl atsakovo atvykimo į teismo posėdžius 2014-11-17 ir 2015-01-14.

2014-11-26 buhalterinė pažyma Nr. 8-13963 (b.l. 137) ir 2015-01-16 buhalterinė pažyma Nr. 8-826 ( b.l. 141) patvirtina, jog Alytaus pataisos namai dėl atsakovo atstovo į minėtus teismo posėdžius patyrė 17,29 Eurų (59,70 Lt) ir 15,35 Eurų ( 53,00Lt), iš viso 32,64 Eurų ( 112,69 Lt) transporto išlaidų.

ABTĮ 44 str. numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tame tarpe ir patirtų transporto išlaidų atlyginimą (ABTĮ 45 str. 1 d., 2d. ). Kadangi pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, todėl proporcingai atmestų pareiškėjo reikalavimų daliai, iš pareiškėjo Alytaus pataisos namams priteistinas 23,86 Eurų ( 82,41 Lt) išlaidų atlyginimas (ABTĮ 44-45 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui R. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 400 eurų (1381,12 Lt) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš pareiškėjo R. B. Alytaus pataisos namams 23,86 Eurų (82,41 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.