- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-21
- Bylos Nr.
- A-261-678-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Trečiasis asmuo
- V. J.
- Pareiškėjas
- E. G. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 11.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,
dalyvaujant atsakovo atstovei Lionelai Gelmanienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. G. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant V. J. ir O. M., dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
E. G. K. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. A-1997 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei E. G. K.“ (toliau – ir įsakymas).
Skunde nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. A-1997 atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjai į J. J. turėtą 1/16 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nurodant, jog tai sudaro 49,30kv. m. bendrojo ploto butų bei 15,12 kv. m. rūsio ir bendrojo naudojimo patalpų. Tačiau pareiškėjai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į šio pastato mansardos patalpas, kurios yra išlikę iki šiol. Be to atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėjai nepranešė apie posėdžio laiką ir vietą. Dėl šių priežasčių ginčijamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, vadovavosi VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro“ ekspertizės aktu bei Respublikinio valstybinio inventorizavimo - projektavimo ir paslaugų biuro pažyma. Minėtuose dokumentuose nurodyta bendras pastato plotas – 1030,70 kv. m., tame skaičiuje gyvenamasis plotas – 475,04 kv. m., rūsio plotas – 241,89 kv. m. Pastato mansarda šiuose dokumentuose nėra nurodyta, ji nėra eksplikuota, nėra inventorizuota, neatlikta jos teisinė registracija, todėl mansardos plotas nebuvo įskaitytas į grąžinamo pastato plotą. Sutinka su skundo motyvu, kad pareiškėjai tinkamai nebuvo pranešta apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą, tačiau tai nebuvo esminis pažeidimas, dėl kurio galėjo būti priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.
Tretysis suinteresuotas asmuo V. J. prašė skundą tenkinti pareiškėjos nurodytas motyvais.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjos E. G. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai E. G. K. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. A-1997 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei E. G. K.“ atkurtos nuosavybės teisės į J. J. turėtą 1/16 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nurodant, jog tai sudaro 49,30kv. m. bendrojo ploto butų bei 15,12 kv. m. rūsio ir bendrojo naudojimo patalpų (Įsakymo 1 punktas ). Pareiškėjai grąžinta natūra 40,02 kv. m. bendrojo ploto 15 butas su rūsiu R-23/2,45 ir dalimi bendrojo naudojimo patalpų, 0,04 dalis 50,86 kv. m. bendrojo ploto 17 buto, tai yra 1,97 kv. m. bendrojo ploto patalpų su dalimi rūsio, dalimi bendrojo naudojimo patalpų ir dalis rūsio, esantys (duomenys neskelbtini) (įsakymo 2 punktas). Už natūra negrąžinamą likusią iki 49,30 kv. m. bendrojo ploto butų dalį (7,31 kv. m.) atlyginama pinigais (Įsakymo 3 punktas (b.l. 8-9)).
Respublikinio valstybinio inventorizavimo - projektavimo ir paslaugų biuro 1993 . lapkričio 30 d. pažymoje Nr. 293, nurodyta, kad šio statinio archyvinė techninės apskaitos byla sudaryta 1979-01-13, atliekant pagrindinę inventorizaciją (b.l. 26). Pažymoje taip pat nurodyta, kad namų valdoje inventorizuotas gyvenamasis namas pažymėtas šifru 1A2/p, statybos metai nenurodyti, pažymėta, kad namo rekonstrukcija atlikta 1969 metais. Pastato bendras plotas – 1030,70 kv. m. tame skaičiuje: gyvenamasis plotas – 475,04 kv. m., rūsio plotas – 241,89 kv. m.. 2007-06-07 VĮ Registrų centro Kauno filialo raštas Nr. A-2804-2021 patvirtina, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrasis plotas yra 1030,69 kv. m.. Šį plotą sudaro rūsio patalpos, I ir II aukštų butų (patalpų) plotai. Duomenų apie palėpės (mansardos) patalpas, esančias šiame name Nekilnojamojo turto registre nėra (b.l. 75-80). Minėti duomenys nėra nuneigti kitais įrodymais. VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“ 2000 m. gruodžio 19 d. ekspertizės akte Nr. 02-16 nurodyta, kad namų valdos (duomenys neskelbtini), pagrindiniai kadastro matavimai atlikti 1979-01-15 (b.l. 11-15). Ekspertizės akto 4.3 punkte nurodyta, jog pastato bendras plotas – 1040,97 kv. m. (iš jų mansarda – 44,37 kv. m.), tame skaičiuje: gyvenamasis plotas – 713,77 kv. m. (iš jų mansarda – 26,37 kv. m. ), rūsio plotas – 150,42 kv. m. Tačiau šie duomenys yra iki nacionalizacijos valdyto statinio techniniai duomenys.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai ginčijamu įsakymu teisingai apskaičiuota jai tenkanti 1/16 gyvenamojo namo bendro ploto butų bei rūsio ir bendrojo naudojimo patalpų dalis. Dėl pareiškėjai tenkančios dalies - 1/16 ginčo nėra.
Šalys neginčijo aplinkybės, jog ginčijamame pastate yra mansarda, kad ji šiuo metu nėra įrengta, tai yra namo su šlaitiniu stogu palėpė, kuria šiuo metu bendrai naudojasi gyventojai. Bylos duomenys patvirtina, kad mansarda nėra eksplikuota techniniuose namo dokumentuose, ji nėra inventorizuota, neatlikta jos teisinė registracija, duomenų apie mansardos patalpas Nekilnojamojo turto registre nėra. Galiojantys teisės aktai nenumatė pareigos atsakovui, prieš priimant ginčijamą įsakymą, atlikti namo mansardos inventorizaciją, jos teisinę registraciją, todėl skundo motyvą šiuo pagrindu pripažino nepagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad iki nebus atlikta mansardos teisinė registracija, nėra galimybės kitaip išspęsti ginčo. Kadangi šalys patvirtino, jog mansarda šiuo metu naudojasi bendrai visi gyventojai, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1dalimi ginčo namo bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti ginčo patalpų naudojimosi tvarką.
Remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsniu, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 109 punktu konstatavo, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kiekvienu atveju privalo raštu pranešti apie posėdžio laiką ir vietą asmenims, padavusiems prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o atkuriant nuosavybės teises į ūkinės – komercinės paskirties pastatus ir gyvenamuosius namus, jų dalis, butus – ir šio turto dabartiniams valdytojams, todėl atsakovas tinkamai nepranešė pareiškėjai apie tai, kur ir kada bus nagrinėjamas jos prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į gyvenamąjį namą. Tačiau, atsižvelgiant į visas nustatytas šios bylos aplinkybes, kolegijos padarė išvadą, kad ginčijamo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procedūros pažeidimas nelaikytinas esminiu dėl ko galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
III.
Pareiškėja E. G. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.
Paaiškino, kad byla buvo neteisingai išspręsta dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, todėl skundžiamas sprendimas yra naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas, pažymėjo, kad šalys neginčijo aplinkybės, jog ginčijamame pastate yra mansarda . Kaip paaiškino teismui atsakovės atstovė, paskaičiuojant 1/16 dalį nekilnojamojo turto, į kurį pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės, išlikusios mansardos plotas nebuvo įtrauktas. Tai yra, pareiškėjai nuosavybės teisės buvo atkurtos ne į visą išlikusį turtą, nurodant, jog patalpomis, į kurias jai neatkurtos nuosavybės teisės tik dėl to, jog šios patalpos neinventorizuotos, ji gali naudotis, gavusi kitų asmenų, gyvenančių tame pat name, sutikimą. Tai, kad mansardos patalpos nėra inventorizuotos, nėra pareiškėjos kaltės. Pats teismas skundžiamame sprendime nurodydamas, kad iki nebus atlikta mansardos teisinė registracija, nėra galimybes kitaip išspęsti ginčo, patvirtino, jog inventorizavus išlikusias mansardos patalpas, pareiškėjai nuosavybės teisės turėtų būti atkurtos ir į kitų (mansardos) patalpų dalį. Todėl mano, jog pareiškėjai nuosavybės teisės buvo atkurtos skubotai, neinventorizavus visų patalpų, ir ne į visą išlikusį nekilnojamąjį turtą, tuo grubiai ir iš esmės pažeidžiant jos teises ir teisėtus interesus.
2. Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.I-355-414/2007 konstatuota, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. A-1997 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei E. G. K.“ yra neteisėtas ir dalis šio įsakymo jau yra panaikinta.
3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime aprobuotų Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijų 6.1 punkte konstatuojama, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kiekvienu atveju privalo raštu pranešti apie posėdžio vietą ir laiką asmenims, padavusiems prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas pripažino, kad atsakovas tinkamai nepranešė pareiškėjai apie tai, kur ir kada bus nagrinėjamas jos prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į gyvenamąjį namą. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovo atstovė. Sis sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procedūros pažeidimas laikytinas esminiu, nes jo pasekoje buvo pažeistos tiek pareiškėjos, tiek ir asmenų, šiuo metu gyvenančių pareiškėjai grąžintose patalpose, teisės ir teisėti interesai. Tą konstatavo Kauno apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2007 m. balandžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.I-355-414/2007.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visapusiškai juos ištyrė, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Pareiškėja neįrodė savo prašymo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimto sprendimo panaikinimo pagrįstumo. Pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nenumatė pareigos atsakovui, prieš priimant ginčijamą įsakymą, atlikti namo mansardos inventorizaciją bei jos teisinę registraciją.
Pareiškėjos skundžiamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuosavybės teisių atkūrimo skyriui buvo pateikti visi dokumentai, įrodantys J. J. nuosavybės teises į dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Pretendentai (tarp jų ir apeliantė) savo prašymuose nenurodė, kokius butus norėtų atgauti natūra pagal esamą padėtį ir nepateikė įrodymų dėl namo (duomenys neskelbtini) buvusių savininkų konkrečių patalpų valdymo nuosavybės teise. Pareiškėja E. G. K. jai priklausančią 1/16 dalį turto pageidavo susigrąžinti natūra, tačiau nesutiko su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytomis sąlygomis išnuomoti Kauno miesto savivaldybei jiems grąžintinas namo gyvenamąsias patalpas, kuriuose gyvena nuomininkai. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 15 butas ir dalis 17 buto su jiems priklausančia dalimi bendro naudojimo patalpų buvo laisvi, todėl juos buvo nuspręsta grąžinti pareiškėjai E. G. K..
Byloje yra Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus raštai, adresuoti E. G. K. ir jos įgaliotiniui V. J. (2005 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. 10-2-4748, 2006 m. balandžio 28 d. rašto Nr. 10-2-1635), kuriuose buvo motyvuotai išdėstytos rengiamo sprendimo projekto faktinės aplinkybės. Todėl pareiškėjos neinformavimas laikytinas formaliu procedūriniu pažeidimu, kadangi pareiškėjos neinformavimas neturėjo įtakos nei sprendimo teisėtumui, nei pagrįstumui. Byloje surinkti įrodymai ir skundžiamo teismo sprendimo motyvai rodo, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo vien formaliais pagrindais.
Apeliacinės instancijos teismo proceso metu atsakovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir paaiškino atsiliepimo į skundą argumentus.
Tretysis suinteresuotas asmuo V. J. prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos ginčo dalykas yra nuosavybės teisių atkūrimas į nekilnojamąjį turtą. Apeliantė nurodo, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo paliktas nepakeistas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. A-1997 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei E. G. K.“ į J. J. turėtą 1/16 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad į atkuriamojo turto dalį buvo neįskaičiuotos mansardos patalpos, jai nebuvo pranešta apie įsakymo priėmimo vietą ir laiką.
Apeliantė skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Teismas vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis spręsdamas ginčą dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos.
Teisės aktai, reglamentuojantys ginčo santykius, nenumato atsakovui prievolės prieš grąžinant natūra gyvenamąsias patalpas jas inventorizuoti ar organizuoti patalpų teisinę registraciją. Priešingai, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 66 ir 67 punktais numatytas reguliavimas kaip yra perduodamos patalpos kai nėra atlikta perduodamų patalpų teisinė registracija. Byloje nėra duomenų, kad mansarda yra įregistruota nekilnojamojo turto registre kaip atskiras turtinis vienetas, todėl atsakovas pagrįstai jų nenurodė ginčijame įsakyme. Šiuo argumentu naikinti atsakovo 2006 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. A-1997 nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 109 punkto pažeidimas nėra esminis ir dėl šio pažeidimo įsakymo naikinti nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų apie mansardos teisinę registracija, todėl net ir dalyvaujant pretendentei priimant įsakymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovas neturėjo galimybės ir pagrindo spręsti dėl mansardos gražinimo. Todėl šiuo atveju pretendentės dalyvavimas negalėjo įtakoti priimto įsakymo, dėl ko pagrįstai pripažinta, kad šis pažeidimas yra formalus.
Pateikto skundo apimtyje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo naikinti ginčijamojo įsakymo. Šiam ginčui neturi įtakos tai, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimu yra panaikinta ginčijamo įsakymo 2 punkto dalis.
Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Esant šioms aplinkybėms apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.