Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 70-1-00265-13 (teismo Nr. 1-113-314/2013) ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. 2013 m. spalio 8 d. apie 08 val. 30 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini) virtuvėje žodinio konflikto metu stūmė rankom savo motiną M. V. į krūtinės sritį, dėl ko nukentėjusioji M. V. griuvo ant grindų, ir tokiu būdu dėl neatsargumo nukentėjusiajai M. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžimu, nes dėl šio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Šiais veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 str. 2 d.

Kaltinamasis G. V., pareiškus įtarimą dėl Lietuvos Respublikos BK 139 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, 2013-10-08 apie 08 val., pas jį į namus atėjo K. M., kuris užėjo į jo kambarį, paskui užėjo ir K. M. sesuo R. K.. Visi atsisėdo ant lovos, prie jo kambario durų iš virtuvės priėjo motina M. V., kuri pradėjo priekaištauti, kad jie vėl gers ir, kad K. M. išeitų iš jos namų. Galimai motina kažką minėjo dėl megztinio, bet jis buvo supykęs ir nekreipė dėmesio į jos žodžius. Ant motinos supyko, kad reguliuoja jo gyvenimą, todėl pasakė, kad tai ne jos reikalas ir greitai nuėjo link motinos. Priėjęs virtuvėje ranka stipriai pastūmė motiną, jo manymu, į petį. Motina susvyravo ir griuvo ant betonuoto pagrindo prie praustuvo ant kairio šono, garsiai užrėkė, kad lūžo koja. Tada iš nugaros paėmė motiną, pakėlė ir paguldė į lovą. Pripažino, kad stipriai pastūmė motiną, matė, kad ją stovint ant betoninio pagrindo prie praustuvo, bet nesitikėjo, kad gali griūti ir susižaloti. Padarytą nusikaltimą pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (b.l. 39-40;).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius inkriminuotą nusikaltimą, patvirtina sekantys įrodymai:

Nukentėjusiojo M. V. parodė, kad 2013-10-08 apie 08.30 val. pro namo langą pamatė, kad į namus atėjo sūnaus G. V. draugas K. M.. Tuo metu ji buvo virtuvėje. Priėjusi prie sūnaus kambario, kuriame buvo jos dukra R. K., K. M. ir sūnus, durų, sūnaus pasiteiravo, kur jo megztinis, tačiau sūnus piktai atsakė ir prišokęs rankomis ją stipriai pastūmė, dėl ko ji griuvo ant betonuoto grindinio. Nugriuvus ji ėmė šaukti, kad skauda kairę koją. Tada sūnus ją pakėlė ir nunešė į lovą. Kadangi labai skaudėjo, todėl 2013-10-09 iškvietė greitąją medicinos pagalbą (b.l. 9, 14-15;).

Specialisto išvada Nr. G1016/13 (06) patvirtina, kad M. V. kliniškai buvo nustatytas kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžimas. Sužalojimas padarytas veikiant dubens kairę pusę kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo ar atsitrenkiant į jį, padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas griūnant ir dubens sritimi atsitrenkiant į kietą pagrindą. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek nukentėjusiajai griūnant pačiai, tiek nukentėjusiajai griūnant pašalinės jėgos poveikyje (b.l. 18-20;).

Liudytoja R. K. parodė, kad jos motina M. V. su jos broliu G. V. dažnai pykstasi, kadangi motinai nepatinka, kai pas brolį ateina draugai. 2013-10-08 po 07 val., tiksliai nepamena, kūrė krosnį, brolis gulėjo lovoje, motina buvo savo kambaryje. Tuomet pas brolį atėjo K. M., kuris nuėjo į brolio kambarį. Paskui K. M. į brolio kambarį nuėjo ir ji. Netrukus į brolio kambarį užėjo motina M. V., kuri pradėjo rėkti ant brolio, sakydama kur jo megztinis bei vijo K. M. iš kambario. Brolis sušuko, kad motina eitų į savo kambarį ir greitai nuėjo link motinos. Motina išėjo iš kambario, brolis paskui ją. Kas įvyko virtuvėje nematė. Po kelių minučių brolis grįžo į kambarį, motina šaukė, kad ją pastūmė brolis, griuvo ir sumušė kairią koją (b.l. 21-22;).

Liudytojas K. M. parodė, kad G. V. su seserimi R. K. dažnokai vartoja alkoholį, jų motina pastoviai ateina prie G. V. kambario ir priekaištauja. 2013-10-08 apie 08 val., atėjo pas G. V. į namus, kur virtuvėje R. K. kūrė krosnį, G. V. gulėjo savo kambaryje. Nuėjo į G. V. kambarį, paskui užėjo R. K.. Netrukus į kambarį atėjo G. V. motina, kuri ėmė rėkti. G. V. motinai sušukęs, kad išeitų iš jo kambario, greitai nuėjo link jos. G. V. ir M. V. išėjo iš kambario. Po kelių minučių G. V. sugrįžo, pasiėmė striukę ir jie abu išėjo iš namo. Nematė, kas įvyko tarp G. V. ir jo motinos (b.l. 23-24;).

Įvertinus surinktų ir pateiktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamojo G. V. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyta, veika pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, nes jis dėl neatsargumo sužalojo kitą žmogų, t.y. žodinio konflikto metu stūmė rankom savo motiną M. V. į krūtinės sritį, dėl ko nukentėjusiąjai M. V. griuvus ant grindų, lūžo kairio gaktikaulio viršutinė šaka ir buvo sutrikdyta sveikata ilgeniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Lietuvos Respublikos BK 139 str. 2 d. sankcijoje yra numatytos trys bausmės, viena iš jų – laisvės apribojimas, todėl prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos BPK 418 str. 1 d.). Įtariamasis G. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, jam yra suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam G. V., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamasis padarytą nusikalstamą veiką pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. V. padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą, nedirba, registruotas darbo biržoje, nevedęs. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam siūlomos bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, kuri atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė (BK 41 str.). Kaltinamasis kaltę pripažįsta, todėl jo atžvilgiu taikytina Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. numatyta taisyklė – paskyrus bausmę, ji mažintina vienu trečdaliu. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaičiuotinas kardomojo kalinimo laikas.

Kaltinamajam G. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios (b.l 47-48;), paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Civilinis ieškinys nereiškiamas.

Teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 str. 2 d., ir skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, neatlygintinai išdirbti 40 val. per 4 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, neatlygintinai išdirbti 40 val. per 4 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į G. V. paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. spalio 9 d., 17.00 val. iki 2013 m. spalio 11 d. 10.35 val., dvi dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Druskininkų miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.